Lietuvoje

2020.05.26 09:09

Naują šeimos tarybą vadina raganų medžiokle, tačiau jos iniciatoriai tvirtina: kritika nestebina

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.26 09:09

Trečiadienį Seime bus pristatyta Nacionalinės šeimos tarybos sudėtis. Biurokratinis agregatas, priežiūros ar cenzūros institucija ir raganų medžioklė – taip kritikai pasisako apie šią tarybą. Tačiau vienas tarybos iniciatorių tvirtina, kad kritika jo nestebina, nes liberalai „linkę į eksperimentus ir su lytimi, ir su eutanazija“.

Praeitą trečiadienį Socialinių reikalų ir daro komitetas patvirtino Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį. Kai Seimo nutarimo projektui dėl tarybos sudėties patvirtinimo bus pritarta parlamente, Nacionalinė šeimos taryba pradės veiklą.

Taryba – dar viena tribūna savo pažiūroms

Dar gruodį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Seime Viktorija Čmilytė-Nielsen Nacionalinę šeimos tarybą vadino biurokratiniu agregatu, visa apimančia dar viena priežiūros ar cenzūros institucija, kuri piktavalių rankose gali tapti šiuolaikine inkvizicija.

Tačiau problema – ne tik ši konkreti taryba, LRT.lt sako parlamentarė. Anot jos, dar kelios Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatos prasilenkia su deklaruojamu šeimų stiprinimo tikslu.

„Prikuriama naujų institucijų, tarnybų, patariamųjų organų... Pradžioje buvo sakoma, kad jų išlaikymui biudžeto lėšų neprireiks, vėliau tai jau pasikeitė (...). Mano nuomonė nepasikeitė ir apie Nacionalinę šeimos tarybą ir apie tai, kad kiekvienas įstatymo projektas turėtų būti vertinamas savo poreikiu šeimos stiprinimui“, – tvirtina parlamentarė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat išskiria, kad tarybos sudėtis, jos narių bei organizacijų parinkimas yra labai subjektyvu. Pasak liberalės, išlieka pavojus, kad Nacionalinė šeimos taryba bus tokia institucija, kuri ne tik mėgins atstovauti tam tikram požiūriui į šeimą, bet ir bandys daryti labai tiesioginį poveikį parlamente priimamiems sprendimams.

„Daryčiau prielaidą, kad (Nacionalinė šeimos taryba – LRT.lt) tikrai formuos konservatyvų ir labai vienpusišką požiūrį į šeimą. Tai tampa dar vienu įrankiu ypač konservatyviems politikams per savo siūlomus kandidatus, tam tikrų nevyriausybinių organizacijų atstovus, kurie yra tampriai susiję su dabartiniais valdančiaisiais, matyt, formuoti ir daryti įtaką sprendimams, kurie priimami Seime“, – argumentuoja V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamentarė pabrėžia, kad taryboje labai trūksta įvairovės ir skirtingų nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo. Anot jos, teko bendrauti su žmogaus teisių organizacijoms atstovaujančiais žmonėmis, kurie pasakojo, kad priėmė sprendimą net nekovoti dėl dalyvavimo šioje taryboje.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad kuriama taryba ne tam, kad būtų kuo platesnis požiūris, kad būtų girdima kuo daugiau balsų. Tikslas yra priešingas, manau, kad tikslą pavyks šiame etape realizuoti. Deja. (...) Neišsižadu ir kartoju tą pačią poziciją, kad, mano galva, ne tokiais būdais reikėtų stiprinti šeimas – ne naujų institucijų kūrimu, kai nelabai aišku, ką jos darys. Tai tampa dar viena papiloma tribūna tam tikroms pažiūroms“, – tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų kritika nestebina

Šeimos stiprinimo įstatymas pasisako už šeimos stiprinimą, bet nediskriminuoja jokių šeimos formų, portalui LRT.lt sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, vienas įstatymo rengėjų Rimantas Jonas Dagys. Vis dėlto parlamentaras priduria, kad partnerystė šiuo klausimu tikrai nėra diskutuojama, nes tai nėra šeimos pagrindas.

„Tam, kad atsirastų gyvybė, reikia vyro ir moters. Dėl to niekam nekyla didelių ginčų, nebent atskiroms grupėms. Jei kalbame apie vienišus asmenis, auginančius vaikus, vis tiek esame suinteresuoti, kad šeiminiai ryšiai būtų kuo stipresni tarpusavyje, kad atsirastų tokia pagarba ir pareiga vienas kitu rūpintis“, – kalba R. J. Dagys.

Parlamentaro teigimu, liberalų kritika ir požiūris jo nestebina, nes „jie linkę į eksperimentus ir su lytimi, ir su eutanazija“.

„Tai yra jų nuoseklus požiūris, jie vaizduoja, kad gamtoj gali taip tvarkytis, (...) bet jie turi teisę turėti tokią nuomonę. Nematau reikalo ginčytis, nes tai yra jų nuosekli pozicija, kad vaikai kažkaip gali atsirasti kitaip“, – ironizuoja R. J. Dagys.

Pasak vieno Šeimos stiprinimo įstatymo rengėjų, įstatyme numatyta plati tarybos koncepcija – nuo savivaldybių iki Seimo ir Vyriausybės lygmenų. Taip siekiama, kad būtų įsiklausoma į kuo didesnio spektro šeimoms atstovaujančių organizacijų nuomones, sako parlamentaras.

R. J. Dagys priduria, kad diskusijos taryboje yra geresnis variantas nei „susėdusiems valdininkams fantazuoti“, ką nuveikti šioje srityje, o taryba prisidės ir prie demografinių problemų sprendimo.

Įžvelgia diskriminacinių nuostatų

Įstatyme teigiama, kad šeimos pagrindas yra „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“ bei „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, Šeimos stiprinimo įstatymas buvo kurtas konservatyvesnių jėgų, kurios labai dažnai viešumoje pasisako diskriminacinėmis ar menkinančiomis nuostatomis kai kurių šeimų atžvilgiu. Ji atkreipia dėmesį, kad įstatyme neturėtų būti įtvirtinta forma, kas yra šeima, ypač, kai nemaža dalis šeimų – vadinamosios nepilnos šeimos.

„Bet tai nereiškia, kad šios šeimos nepilnos savo turiniu“, – priduria Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

B. Sabatauskaitės teigimu, įstatyme yra diskriminacinių nuostatų, todėl yra rizikos, kad taryba, sukurta įstatymo pagrindu, veiks panašiai. Akivaizdu, kad pats Šeimos stiprinimo įstatymas parengtas ir teiktas neatsitiktinai, tai – vystymasis po ilgų bandymų apibrėžti šeimos sąvoką, bandymų apibrėžti šeimą tik per santuoką ar po pasipriešinimo vaiko teisių apsaugos principų įtvirtinimui Lietuvoje, visų formų smurto uždraudimui, portalui LRT.lt sako B. Sabatauskaitė.

Tarybos veikla gali patapti raganų medžiokle

Pasak jos, pats įstatymas buvo kuriamas kaip atsvara vaiko teisių reformoms, lyg šeimą, kaip atskirą darinį, reikėtų saugoti nuo vaikų teisių apsaugos sistemos, kai jie ir yra šeimos dalis.

„Tikriausiai paskutinis atvejis apie vaiko žūtį šeimoje, dar kartą sukrėtęs Lietuvą, dar kartą patvirtina, kad reikalingas įvairių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas. Kai sudaroma taryba remiantis diskriminacinėmis nuostatomis, klausimas, kiek ji norės toliau tai vertinti“, – svarsto Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

B. Sabatauskaitė išskiria, kad tarybos sudėtyje yra nemažai organizacijų, kurios pasisakė prieš vaiko teisių apsaugos tobulinimą pagal tarptautinius standartus, prieš visų formų smurtą prieš vaikus uždraudimą.

„Kyla klausimų, kaip tokios organizacijos, kaip Laisvosios visuomenės institutas gali būti laikomas šeimos organizacija. Aš abejočiau. (...) Jei (tarybos – LRT.lt) pirmininkė sugebės atsiriboti nuo savo subjektyvių vertinimų ir priešiškumo Stambulo konvencijai, kuri ir yra iš esmės sukurta tai pačiai šeimai, sukurti saugumą nuo smurto artimoje aplinkoje, (...) tai sveikinu, bet iš ankstesnių pasisakymų matome, kad yra pavojus, jog tikrai šeimos taryba su tokia pirmininke ir kai kuriais atstovais gali patapti tokia raganų medžiokle“, – apgailestauja B. Sabatauskaitė.

Kokie tarybos įgaliojimai?

Praeitą trečiadienį Socialinių reikalų ir daro komitetas patvirtino Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį. Kai Seimo nutarimo projektui dėl tarybos sudėties patvirtinimo bus pritarta parlamente, Nacionalinė šeimos taryba pradės veiklą.

Šeimos stiprinimo įstatymas buvo priimtas 2017 metų spalį. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytas teisinis pagrindas Nacionalinei šeimos tarybai įsteigti.

Įstatyme teigiama, kad Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.

Taryba dalyvaus formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikys ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuos jų lūkesčius, teiks Seimui ir Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.

Numatoma, kad taryba taip pat rengs ir kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pristatys pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį, vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.

Populiariausi