Lietuvoje

2020.03.04 05:30

Patekti į aukštąsias bus lengva kaip niekada: perspėja dėl prastėsiančios kokybės ir kolegijų išnykimo

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.04 05:30

Kaip rodo šiemetinė stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurią patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, universitetų ir kolegijų durys atsivers plačiau: stojimo reikalavimai palengvinti, valstybės finansuojamų vietų bus daugiau, tad konkurencija dėl jų bus mažesnė. Tokios permainos jau sulaukė kritikos pliūpsnio: studijų kokybė prastės, mat ateis daugiau prastai pasirengusių pirmakursių, o kolegijų sektoriui gresia kone išnykimas.  

Kritikams užkliuvo tai, kad šiemet nebebus keliamas reikalavimas, kad privalomų brandos egzaminų rezultatų vidurkis siektų 40 balų stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete ir 25 – kolegijoje. Panaikinus tokį reikalavimą, kuris įsigaliojo pernai, kartelė nuleidžiama.

Mano, kad kolegijos – pasmerktos

„Įsakymas, kuriuo nuleidžiama rezultatų kartelė stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas“, – taip priėmimo pokyčius apibūdino buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.

„Pakaks vien būti išlaikiusiam tam tikrus egzaminus. Nereikės „perlipti“ jokio barjero. Tai yra didelis žingsnis atgal. Populiariai tai vadinama „nemokamu bakalauru visiems“, – išsakė savo nuomonę ji.

Pasak N. Putinaitės, kolegijų sektorius bus pasmerktas išnykti, mat norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje labiau renkasi universitetus.

„Valstybės nefinansuojami studentai, tikėtina, bus priimami atviru srautu. Kai buvo nustatyta kartelė, universitetams ir kolegijoms buvo bent jau moralinis stimulas įvesti kartelę už save mokantiems studentams. Nors trys universitetai praeitais metais to nesilaikė ir kartelę numušė.

Dabar jau nebebus pagrindo jiems priekaištauti, kad priima bet ką“, – antrąjį trūkumą nurodė švietimo ekspertė.

Ji tikra, kad nukentės studijų kokybė, mat, palengvinus priėmimą, į aukštąsias mokyklas, pirmiausia universitetus, pateks labai daug paprasčiausiai nepasirengusiųjų studijuoti.

„Dar praeitų metų pradžioje buvo diskutuojama – kelti kartelę stojantiesiems ar palikti, kaip yra, svarstoma, kad turi būti sulyginti reikalavimai stojantiems į mokamas ir nemokamas vietas, tai yra ir mokantiems studentams įvesti kartelę.

Tai dabar matome, kad sulygino. Tik ne į tą pusę. Visiems numušė. Problemos nebėra“, – socialiniame tinkle kritikavo N. Putinaitė.

Pasak N. Putinaitės, kolegijų sektorius bus pasmerktas išnykti, mat norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje labiau renkasi universitetus.

Demotyvuoja gerai pasirengusius abiturientus

Kritikos negailėjo ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

„Tai yra palengvinimas įstoti į aukštąsias mokyklas. Juolab krepšelių skaičius bus didinamas, ypač stojantiesiems į socialinius, humanitarinius mokslus ir menus. Atitinkamai bus leidžiama kartelė.

Problema yra dvejopa. Studijuoti į universitetus ateis žmonės, kurie nėra pasiruošę tokio lygio studijoms, ir jie sėdės auditorijose su tais, kurie yra pasiruošę. Tai labai apsunkina studijų procesą.

Kitas dalykas – tai demotyvuoja labai gerai pasirengusius abiturientus. Tie, kurie gerai mokosi, siekia aukščiausių balų, mato, kad įstoja ir žmonės, kurie mokėsi palyginti prastai. O tai juos atbaido stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir jie išvyksta į užsienį“, – kalbėjo A. Lašas.

Daugiau galimybių turės tie, kurie profiliavosi

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas Pranas Žiliukas pripažino, kad šiemet tapti studentu išties bus lengviau, tačiau patikino, kad vadelės neatleistos.

Taip pat skaitykite

– Šiemet švelnėja reikalavimai, tad į aukštąją mokyklą įstoti bus lengviau? – LRT.lt paklausė P. Žiliuko.

– Pasikeitė minimalieji rodikliai. Anksčiau buvo taikomas reikalavimas, kad trijų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos – rezultatų vidurkis stojant į universitetą turi siekti 40 balų, o kolegijoms šis rodiklis siekė 25 balus. Šiemet tokio reikalavimo – vidurkio slenksčio – nebelieka.

Jeigu jaunuolis nori rinktis pamėgto dalyko studijas, kodėl reikia jam užkirsti kelią? Vis tiek pirmas kursas daug kam parodo tikrąsias galimybes.

Tai pagerina galimybes įstoti asmenims, kurie profiliavosi arba ruošėsi studijuoti užsienio universitetuose ir laikė ne visus šiuos egzaminus arba laikė juos ne aukščiausiu lygiu. Dabar galimybė pabandyti stoti išlieka platesniam ratui abiturientų.

Galima sakyti, bent jau atsižvelgiama į kai kurių asmenų situaciją, gal kuris nors kurio nors dalyko nemėgo, gal pasinėrė visa galva į biologiją ar informacines technologijas, o į kitus dalykus kreipė mažiau dėmesio, gal kuris nors nesutarė su dalyko mokytoju ar nepavyko gerai išlaikyti egzamino, gal žmogus ketino vykti į užsienį studijuoti, bet neišvyko? Galima sakyti, kad šiemetinis sprendimas yra lankstesnis.

Jeigu jaunuolis nori rinktis pamėgto dalyko studijas, kodėl reikia jam užkirsti kelią? Vis tiek pirmas kursas daug kam parodo tikrąsias galimybes.

Pagal naujus, švelnesnius reikalavimus perskaičiavus pernykščių abiturientų pageidavimus, skirtumai nėra dideli. Tiesiog keliais šimtais studentų padaugėtų universitetuose ir kolegijose.

Analizuodamas galiu sakyti, kad šis pokytis nėra didelis stebuklas. Jautresnis vis tiek išlieka konkursinio balo klausimas. Žemiausia numatyta jo kartelė turi gerokai daugiau įtakos.

– Akademinė bendruomenė kritikuoja tokį palengvinimą ir sako, kad dabar į aukštąsias mokyklas keliai atviri visiems, net tiems, kurie pagal savo mokymosi rezultatus to neverti.

– Gal kai kam susidarė iliuzija, kad, atsisakius minimaliųjų rodiklių, išvis nebeliko reikalavimų.

Esmė – mažiausio stojamojo balo reikšmė, čia jau ir viena dešimtoji daug ką reiškia. O stojamasis balas nekinta valstybės finansuojamoms vietoms. Stojant į universitetą išlieka 5,4, į kolegijas – 4,3 balo kartelė. Norint tokį slenkstį pasiekti, reikia atitikti nevaikiškus reikalavimus.

Taip pat skaitykite

Dažniausiai konkursinį balą sudaro keturių dalykų egzaminų įvertinimai. Universitetų atveju reikia būti egzaminus išlaikiusiam taip, kad vidurkis siektų 36 balus iš 100, tik tuomet pasieksi minimalų stojamąjį balą – 5,4. Kolegijų atveju reikalavimas kuklesnis – pakanka 20 balų vidurkio.

Tai ir yra lemtingasis slenkstis. Ir jis nesikeičia.

O kaip aukštosios mokyklos pasielgs dėl valstybės nefinansuojamų vietų, kol kas dar nežinia, dar sprendimo stadija.

– Kiek šiemet vietų finansuos valstybė?

– Iki balandžio 2-osios Vyriausybė turi patvirtinti bendruosius skaičius, kiek bus priimama pirmakursių, skirti lėšas. Preliminariai jos biudžete jau numatytos. O ministras iki balandžio 15-osios turi patvirtinti pirminį vietų skaičių pagal studijų kryptis. Jau aišku, kad vietų bus skiriama gerokai daugiau. Planas – per 16 tūkstančių, pernai šis skaičius nesiekė 13 tūkst.

Gerokai padaugės vietų socialinių mokslų kryptyje, drįsčiau sakyti, kad gal net tris kartus, kitose kryptyse jų taip pat padaugės. Šiemet gerokai pakis proporcijos tarp studijų grupių, palyginti su ankstesniais metais. Bet tai paaiškės tik vasarą, kai bus aišku, kokia yra stojančiųjų trauka.

Nieko nepadarysi, kiekvienas sektorius turi įrodyti, kad studijos jame yra geresnės, aukštesnio lygio. Jei nepavyksta, vadinasi, tam sektoriui reikia pasitempti.

Kadangi stojančiųjų pasirinkimai bus arčiau asmeninio intereso, kils klausimas, kiek tai atitiks viešąjį, verslo interesą. Pirmiausia pramonė laukia technologijų, inžinerijos, informatikos studentų.

Tačiau akivaizdu, kad konkursai šiemet bus gerokai mažesni, daugelyje krypčių asmuo, kuris peržengs žemiausio stojamojo balo slenkstį, jau galės save laikyti studentu, nes konkurencija bus mažesnė.

Be to, abiturientų skaičius mažėja kasmet, tad galimybės įstoti yra didesnės.

– Sakote, kad įstoti bus lengviau. Pamenu mūsų ankstesnius pokalbius, kai sakydavote, kad vis silpnesni studentai ateina. Panašu, kad šiemet tokių bus daugiau.

– Pasikartosiu, kad labiausiai stojimą lems minimalus stojamasis balas, tad studentų silpnumas nei padidės, nei sumažės. O minimalių reikalavimų atsisakymo įtaką pajus keli šimtai asmenų, kurie mokėsi profiliuotai, jie turės daugiau galimybių įstoti.

Žinoma, norėtųsi, kad studentai būtų kuo aukštesnio lygio. Tačiau yra studijų programų, kur stojamasis balas perkops ir septynetą. O medicinos studijų programose perkopia ir devynetą.

– O kaip dėl metinių pažymių – penkių dalykų metinių įvertinimų aritmetinio vidurkio?

– Šis reikalavimas nekinta. Vidurkis, stojant į universitetus, turi būti ne mažesnis nei 7, o į kolegijas – ne mažesnis nei 6.

Kaip viskas klostysis toliau, priklausys nuo aukštųjų mokyklų reiklumo. Bus įdomu stebėti, ar studentų nubyrėjimas padidės, šiek tiek pakeitus priėmimo principus.

– Pasigirdo nuogąstavimų, kad kolegijų sektoriui gresia išnykimas: jei jaunuoliui taps lengviau pasiekiamas universitetas, jis nesirinks kolegijos.

– Pagrindinis barjeras visuomet buvo konkursinis balas, jis ir išlieka. Tačiau yra kitas dalykas: kolegijų sektoriui grėsmė gali kilti, jei dalis universitetų priimdami į mokamas vietas smarkiai nuleis kartelę, tuomet gali būti, kad, užuot rinkęsis studijas kolegijoje, jaunuolis pasirinks valstybės nefinansuojamą vietą universitete.

Nieko nepadarysi, kiekvienas sektorius turi įrodyti, kad studijos jame yra geresnės, aukštesnio lygio. Jei nepavyksta, vadinasi, tam sektoriui reikia pasitempti. Tačiau išankstinio nuogąstavimo nereikėtų reikšti, nes finansavimo proporciją Vyriausybė stengiasi išlaikyti tokią pačią.

– Kintanti, lengvėjanti tvarka reiškia, kad Lietuvoje galutinai įvedamos nemokamos bakalauro studijos?

– Labai bloga sąvoka yra „nemokamas bakalauras“. Išties tai yra valstybės finansavimo plėtra, mat valstybė tiesiog skirs daugiau finansuojamų vietų. Pas mus buvo po lygiai mokančių ir nemokančių už studijas studentų. Tai turbūt prasčiausias rodiklis visoje ES. Šiemetinis sprendimas skirti daugiau pinigų valstybės finansuojamoms vietoms reiškia, kad santykis gali priartėti prie 80:20.

Tai reiškia, kad našta studijuojantiesiems gali būti palengvinta. O kalbant apie regionų politiką, gali būti, kad tai lengvesnis kelias studijuoti abiturientams iš ten.

Kaip viskas klostysis toliau, priklausys nuo aukštųjų mokyklų reiklumo. Bus įdomu stebėti, ar studentų nubyrėjimas padidės, šiek tiek pakeitus priėmimo principus.