Lietuvoje

2020.02.21 05:30

Dešimtokę supykdė transseksualų ir transvestitų aprašymas vadovėlyje: „Reikia pataisyti ir perspausdinti“

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.02.21 05:30

Vilnietė dešimtokė Urtė pasipiktino biologijos vadovėlyje aptiktais įrašais apie lytiškumą. Mergina kreipėsi į leidyklą – paprašė leidinį pataisyti ir perspausdinti. Urtė sulaukė atsakymo iš vadovėlio autoriaus, tačiau jis mokinės neįtikino. Kaip LRT.lt pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgus į Urtės abejones, nutarta kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. 

Urtė yra dešimtokė, tačiau mokymo procese naudojamas devintokams skirta mokymo priemonė – Edvardo Baleišio ir Vilijos Zdanevičienės „Biologijos“ 9 klasės vadovėlio II dalis.

Skyriaus apie dauginimąsi pabaigoje pateikiami įvairių sąvokų apibūdinimai. Tarkim, biseksualumo, homoseksualumo. Ten pat aprašytas ir transseksualumas bei transvestizmas.

„Mane ir mano bendraklasius sutrikdė, kad transseksualumas pavadintas sutrikimu, o transvestitai apibūdinti kaip tie, kurie mėgsta persirengti ir grožėtis savimi veidrodyje, puikuotis prieš kitus žmones. Tai stereotipiška, transfobiška. Man gal taip pat patinka grožėtis savimi veidrodyje.

Juk žmonės gali ir suaugti taip manydami apie trasseksualus ir transvestitus“, – kas ją sutrikdė, paaiškino Urtė.

15-metė parašė laišką vadovėlį išleidusiai leidyklai „Briedis“ ir išvardijo savo priekaištus.

„Prašiau leidyklos pakeisti sąvokas ir perspausdinti vadovėlius. Kaip supratau, jie to nedarys“, – sakė Urtė.

Taip pat skaitykite

Mergina sulaukė autoriaus E. Baleišio atsakymo, jis pagyrė mokinę už drąsą kritikuoti ir paaiškino, kaip tokios sąvokos atsirado vadovėlyje. Taip pat jis pabrėžė, kad šis skirsnis yra neprivalomas, tai papildoma skaitinių pobūdžio medžiaga.

Vadovėlį taisė, bet ne tą vietą

LRT.lt taip pat paprašė leidyklos išdėstyti savo poziciją ir taip pat sulaukė autoriaus atsakymo.

„Taip, gavau dešimtokės laišką prieš kelias dienas. Atsakiau kaip autorius, viską paaiškinau.

Tai neprivaloma medžiaga, kurią mokinys gali pasiskaityti, jeigu jam įdomu. Sąvokos ten neapibrėžiamos, o tiesiog paprastai ir suprantamai pateikiama informacija apie įvairius lytiškumo aspektus. Informacija nėra klaidinga ir juo labiau nėra užgauli ar diskriminacinio pobūdžio. Tai tiesiog informacija, kurią mokinys gali suvokti šiame amžiaus tarpsnyje.

Lytiškumo tematika visuomet kelia daug diskusijų, nes į ginčus įsitraukia diametraliai priešingų pažiūrų pusės. Jeigu dėl vienos ar kitos pusės reikalavimų reikėtų nuolat perspausdinti vadovėlius, tai jų visai neturėtume, o lytiškumo tematika mokykloje sunyktų.

Norėdami apsisaugoti nuo puolimo, kiti autoriai anatomizuoja reprodukcinės sistemos aiškinimą biologijos vadovėliuose, aplenkdami lytiškumo problemas. Mano pozicija yra kitokia. Geriau tegul mokinys perskaito (jei tik nori) vadovėlyje, negu rankioja informaciją iš interneto ar iš draugų“, – atsakė E. Baleišis.

Dešimtokės priekaištų sulaukęs vadovėlis pirmąkart buvo išleistas prieš dešimt metų.

„Vadovėlių turinys periodiškai peržiūrimas. Leidykla sulaukia įvairių atsiliepimų. Kartais jie būna motyvuoti, kartais nelabai motyvuoti.

Jei pastabos pagrįstos, stengiamės į jas atsižvelgti. Šis vadovėlis išleistas prieš 10 metų, tačiau prieš kelerius metus buvo padaryti keli tikslinimai, tiesa, ne šioje vietoje. Taigi, leidžiant naują tiražą, vadovėlis jau būna pataisytas“, – paaiškino autorius.

Nenormalu – tai, kas kenkia kitam žmogui

Vadovėlyje pateikiamus transseksualų ir transvestitų aprašus kritikavo ne tik dešimtokė, bet ir psichologė-seksologė Laura Butvilaitė.

„Transseksualumas yra normalu. Normalu tiek heteroseksuali, tiek ne heteroseksuali orientacija, net jei ne visur tai yra toleruojama. Persirenginėjimas kitai lyčiai priskirtinais rūbais, jei tai netrikdo paties žmogaus, irgi yra normalu. Nenormalu yra tai, kas kenkia kitam žmogui, – pedofilija, prievarta, nepagarba kito žmogaus nenorui bendrauti ir panašiai.

Norėtųsi, kad galų gale lytinis švietimas būtų labiau per tą prizmę, kaip romantiškai ir seksualiai bendrauti visų pirma gerbiant ir įsiklausant vienam į kitą, kad abiem žmonėms būtų gera ir malonu kartu. Ir norėtųsi, kad būtų atsisakoma homofobiškų ir transfobiškų pažiūrų bei neigiamą potekstę turinčių terminų, pavyzdžiui, onanizmas“, – paaiškino seksologė, Porto universiteto doktorantė L. Butvilaitė.

Kreipsis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

LRT.lt paprašyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė savo komentarą:

„Vadovėliuose turi būti vartojamos tinkamos ir korektiškos sąvokos. Dėl šio konkretaus 2010 metais išleisto vadovėlio mokinės laiško esame sulaukę. Ministerija nusprendė kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašysime pateikti atsakymą.

Taip pat skaitykite

Dėl kitų atvejų mokiniai taip pat yra kreipęsi. Visi atvejai nagrinėjami ir ieškoma sprendimų, apie tai informuojamos ir leidyklos.

Jeigu kyla abejonių dėl vadovėlių, kitų mokymo priemonių turinio kokybės, pirmiausia reikia kreiptis į juos išleidusias leidyklas ir autorius, kurie už tai ir atsako. Taip pat galima kreiptis ir į Nacionalinę švietimo agentūrą.

Kaip vadovėlis atkeliauja iki mokyklos? Leidykla inicijuoja vadovėlio rengimą, autoriai rašo vadovėlį ir teikia Nacionalinei švietimo agentūrai. Agentūra nacionaliniu mastu yra atsakinga už vadovėlių turinio vertinimą ir vertinimo organizavimą. Ji organizuoja vertinimo procesą, viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka perka vertinimo paslaugas. Vertintojais gali būti mokytojai ir mokslininkai.

Pagrindiniai reikalavimai vadovėliams, taip pat skaitmeniniams, nustatyti Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos apraše.

Vadovėlių turinys vertinamas ir didaktiniu požiūriu, ir dalykiniu. Pvz., nustatyta, kad užduotyse turi būti skatinama taikyti įvairius mokymosi metodus, užduotys turi būti nuoseklios, skirtingų tipų ir sudėtingumo, turinys turi būti nešališkas lyties, amžiaus, negalios, gebėjimų, socialinės padėties, rasės, tautybės, etninės priklausomybės, kilmės, kalbos, religijos, tikėjimo, lytinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų atžvilgiu ir kt. Ar vadovėlio kalba taisyklinga, sprendžia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Jeigu vertintojai nustato, kad vieno ar kito vadovėlio medžiaga ar technologijos (jeigu tai skaitmeninis vadovėlis) atitinka visus kriterijus, informacija apie vadovėlius skelbiama Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazėje. Mokyklos bendruomenė nusprendžia, kokių vadovėlių reikia. Mokykla už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir mokymo priemonėms, gali įsigyti tik įvertintų vadovėlių iš Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazės.“