Lietuvoje

2020.02.24 16:41

Ekspertai kritikuoja studijų kainų nustatymo skaidrumą

Urtė Korsakovaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.24 16:41

Švedijoje gamtinių išteklių valdymo programą studijavęs Tomas Jankus įgytas žinias taiko žemės ūkio ministerijoje. Nors bakalauro studijas baigė Lietuvoje, sako už mokslą tėvynėje nemokėtų.

„Esminis skirtumas yra dėstytojo ir studento ryšys, ten yra skatinami tokie labiau kolegiški santykiai ir dėstytojas į studentą žiūri kaip į lygų asmenį, tai pat daug dėmesio skiriama neformaliam bendradarbiavimui su tais pačiais profesoriais ir dėstytojais“, – pasakoja „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Tomas Jankus.

Giliau pažvelgti į studijų kainas ragina ir dalis ekspertų. Pavyzdžiui, medicinos studijos – vienos brangiausių Lietuvoje. 6 mokslų metai gali kainuoti apie 30 tūkst. eurų.

Studijų kaina sudaroma iš dėstytojų atlyginimų, paramos studentams, prekių ir paslaugų. Visa tai dauginama iš koeficiento.

„Trūksta skaidrumo šitai sistemai, nes tada kyla klausimų, kas sugalvoja tuos koeficientus. Pavyzdžiui socialiniuose moksluose, kolegijose koeficientas yra 1,13, tuo tarpu universitetuose yra 1,11, tai yra mažesnis koeficientas negu kolegijose, kodėl?“, – aiškina Kauno technikos universiteto fakulteto (KTU) dekanas dr. Ainius Lašas.

Taip pat neaišku, kodėl, pavyzdžiui, matematika, reabilitacija, slauga, akušerija ir laisvalaikio sportas yra vienoje kategorijoje. Nors tai skirtingų sričių mokslai.

„Tai yra ta sistema, kuri nekeičiama daugybę metų ir ji tik keičiasi tuo, kad didiname tą kainą pridėdami lėšų. O kaip sistemiškai dar tiksliau pasverti ir sukalibruoti, tai pradėtas tas projektas, galvojame, kaip tai padaryti, tardamiesi kartu su ekspertais, specialistais“ – nurodo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kol sistema koreguojama, studijos kasmet brangsta. Nuo rugsėjo studentai, už kurių išsilavinimą moka valstybė, į aukštąsias mokyklas iš biudžeto nusineš nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų daugiau nei pernai rugsėjį.

„Jos kyla dėl to, kad vyriausybė yra pasiryžusi didinti ir nuosekliai didina dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, didinama parama studentams“, – teigia Universitetų rektorių konferencijos pirmininkas prof. Eugenijus Valatka.

Šiemet pradedantiems studijuoti valstybė ketina skirti keturiais milijonais daugiau nei pernai. Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas – daugiau nei 13 mln. eurų, priėmimui į magistro studijas – 5 mln. eurų.

„Kainų paaugimas atsiliepia labai skaudžiai tiems, kurie moka už mokslą, tai čia yra kitas klausimas ir jis manau daug kam yra pakankamai skausmingas“, – nurodo dr. A. Lašas.

Brangiausiai studijos atsieina pilotams, mažiausiai socialinių ir daliai humanitarinių mokslų studentų.