LRT FAKTAI
1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

Lietuvoje

2019.12.27 14:56

LRT FAKTAI. Ar lietuviams reikia bijoti baltarusių nacionalinio atgimimo?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2019.12.27 14:56

Kol protestuotojai Minsko gatvėse mojuoja Vyčiu, lietuviai keliauja už sienos aplankyti atstatomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, o lietuviškos trispalvės 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinėse laidotuvėse skaičiumi neprilygo istorinėms baltarusių vėliavoms.

Kai kam šie baltarusių istorinės atminties ženklai kelia nerimą. LRT FAKTAI aiškinasi, ar tikrai Lietuvai verta baimintis baltarusių tautinio atgimimo.

LDK istorija – tarp Lietuvos ir Baltarusijos

„Mes 1863 m. sukilimą vadiname Kalinausko vardu, jis neabejotinai yra laisvės simbolis daugumai baltarusių, todėl Vilnius baltarusiams dabar tapo dar svarbesnis. Sakyčiau, iš dalies būtent dėl to norėjome surengti šį protestą Vilniuje – norėjome parodyti, kad žmonėms Vilniuje tai irgi rūpi“, – Viktorija Andrukovič, Vilniuje gyvenanti baltarusė iš Gardino, viena iš protesto prie Baltarusijos ambasados organizatorių.

Ne itin gausus protestuotojų būrys Vilniuje susirinko Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimo dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos didinimo išvakarėse, gruodžio 19 dieną. Baltarusijos sostinėje kitą dieną į gatves išėjo 1,5 tūkst. žmonių. Protestuotojai skandavo baltarusių kalba, kuri dėl ilgametės rusifikacijos politikos šiandien retai girdima miesto gatvėse, rusiškai kalbantiems pareigūnams taip pat atsakydavo baltarusiškai. Tiek Vilniuje, tiek Minske retas, išėjęs į gatves, neturėjo istorinės baltai raudonos Baltarusijos vėliavos, dažnai buvo galima pamatyti ir baltą raitelį raudoname fone – Pahonią, arba, kaip vadinama Lietuvoje, Vytį. Ši simbolika dominavo ir 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinėse laidotuvėse, į kurias atvyko, skaičiuojama, apie 5 tūkst. baltarusių.

Lietuvoje pasigirsta nuomonių, esą kaimynai bando savintis mums priklausančią istoriją.

„Įsisiautėjantis litvinizmas“ – štai taip tendenciją, kai Baltarusijoje atgimsta susidomėjimas LDK istorija, portale alkas.lt pavadino Rimgaudas Dilius. Jo teigimu, šis reiškinys pavojingas ir Lietuvai, nes „griauna lietuvių tautinės atminties, tapatybės, valstybingumo pamatus“. Istorikė Auksė Ūsienė prieš kelerius metus yra teigusi, kad „LDK istorija visiškai iškraipoma ir taip manipuliuojama baltarusių savimone“, be to, toks reiškinys esą yra kurstomas ir palaikomas Maskvos.

Tautinį atgimimą paskatino Krymo aneksija

LRT FAKTAI kalbintų baltarusių ir Baltarusijos ekspertų teigimu, tam tikrą tautinį atgimimą šalyje tikrai galima pastebėti, tačiau jis ryškiausias režimo opozicijos gretose ir buvo paskatintas Rusijos veiksmų Ukrainoje.

V. Andrukovič teigimu, nors visuomet egzistavo nedidelė dalis žmonių, pasišventusių Baltarusijos istorijai – LDK, ATR ir Baltarusijos Liaudies Respublikos laikotarpiui, daug didesnė jų dalis pradėjo suprasti save kaip baltarusius, domėtis istorija ir kalbėti savo kalba po Krymo aneksijos ir karo Donbase. „Tai privertė žmones pagalvoti, kad jie nenorėtų būti su Rusija, kas kartojosi per visą šalies istoriją“, – aiškina V. Andrukovič.

„Freedom House“ vadovas Lietuvoje, politologas Vytis Jurkonis primena, kad tautinės tapatybės paieškos turi ir senesnes ištakas jau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, o jas remia Baltarusijos išeivija.

„Tokių pastangų būta, ir tikrai ne nuo Maidano. Viena ryškiausių tokių kampanijų, kuri buvo remiama Vakarų, „Budma belarusami“ (liet. „Būkime baltarusiai“) veikia jau dešimtmetį“, – sako ekspertas.

Tautiškumas parūpo ir Lukašenkai?

Dzmitry Mickevičius, „Belarus Security Blog“ analitikas, pastebi, kad tautiškumą išnaudoja ne tik opozicija, bet net ir A. Lukašenkos režimas. Jo teigimu, taip nutiko dėl siekio išlaikyti valdžią bei finansus ir baimės, kad Baltarusijoje gali pasikartoti Ukrainos scenarijus.

„Daugybė žmonių suprato, kad stipresnė nacionalinė tapatybė reiškia valstybės saugumą ir nepriklausomybę. Net pats Lukašenka kelis kartus pasirodė vilkėdamas marškinėlius su tautiniais raštais.

Baltarusijos nacionalizmo idėjos režimui nepatinka, Lukašenka tikrai nepalaiko nacionalinių simbolių – Pahonios ir raudonai baltos vėliavos, juk jie buvo ir yra naudojami jo politinių oponentų. Tačiau tuo pačiu metu agresyvi Rusijos politika verčia ir režimo atstovus suprasti Baltarusijos kultūros reikšmę. Manau, jei Baltarusijos valdžia būtų kiek sumanesnė, ji jau seniai būtų pradėjusi palaikyti ir vystyti baltarusišką kultūrą, užuot bandžiusi prikelti iš numirusių sovietines pasakas“, – sako jis.

D. Mickevičius kaip vieną pavyzdžių nurodo Baltarusijos KGB, kuris skelbia savo istoriją skaičiuojantis ne nuo Sovietų Sąjungos, o nuo Polocko kunigaikštystės ir 862 metų.

Tačiau ekspertas paneigė nuomonę, kad atstatytos LDK valdovų pilys reiškia režimo susirūpinimą dėl šio laikotarpio paveldo. Esą tik kelios jų, kaip Myriaus ar Nesvyžiaus, yra atstatytos, o daugybė kitų stovi neprižiūrimos, jos neprikeliamos net siūlantis verslininkams.

V. Jurkonis nesutinka, kad Lukašenkos valdžia bent kiek puoselėja LDK istoriją ir paveldą.

„Tokios laidotuvės, kokios įvyko Vilniuje, su tiek vėliavų, tiek pasisakymų, būtų neįmanomos dabartinėje Baltarusijoje, ir tai iš esmės viskas, ką reikia žinoti apie Baltarusijos politiką ir bandymą distancijuoti save nuo Rusijos“, – atkreipia dėmesį jis.

V. Jurkonis teigia, kad neva pavojingai augantį baltarusių nacionalizmą eskaluoja ir prokremliški naujienų šaltiniai.

Ar Baltarusija turėtų pretenzijų šiandieninei Lietuvai?

Kalbant su ekspertais, aiškėja, kad radikalus požiūris į valstybės istoriją ir noras savintis lietuvių savu laikomą paveldą – retesnis reiškinys, nei gali atrodyti, o vadinamasis litvinizmas yra gana marginali idėja.

„Litvinizmas – teorija, kad tikrieji LDK kūrėjai iš tikrųjų yra baltarusiai“, – sako istorikas Tomas Baranauskas, priskiriantis šias idėjas pseudoistoriografijai. Tačiau, jo manymu, nors teorija ir yra gana pavojinga Lietuvai, nes turi teritorinių pretenzijų, ji nėra tokia įtakinga ir populiari, kaip dažnai manoma.

„Baltarusijoje tos tautinės tapatybės formų yra labai įvairių, ne viskas yra vien tik litvinizmas. Tai nėra viskas, nors turi įtakos baltarusių protams. Galimos įvairios interpretacijos, nebūtinai savinimasis“, – sako istorikas.

„Vien iš fakto, kad atstatomas paminklas, sunku nuspręsti, kodėl tai daroma, kaip į tai žiūri iniciatoriai“, – priduria jis.

D. Mickevičius pritaria, kad litvinizmas yra marginalus požiūris, o jo šalininkai palaiko ir Rusijos imperinę politiką – jie mano, kad neturėtų egzistuoti nei Ukraina, nei ta pati Baltarusija.

„Baltarusijoje yra apie 20 tokių pažiūrų žmonių“, – mano jis. Eksperto teigimu, politikoje įtakos ši grupė neturi.

Ar verta baimintis Lietuvai?

V. Jurkonis taip pat nemano, kad baltarusių nacionalizmas kėsinasi į Lietuvos istorinę atmintį ar galėtų ją iš mūsų atimti.

„Reikia kalbėti ne apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, o ko baiminamasi Lietuvoje: dėl ko esame neužtikrinti, kas tokie baiminasi. Tapatybės klausimas Baltarusijoje yra gana žemas, stengiamasi tą atgaivinti daugiausia tarptautinės bendruomenės pastangomis kaip būdą mažinti visuomenės priklausomybę nuo Rusijos, didinant atsparumą Kremliui.

Manau, tai turėtų būti ir Lietuvos interesas, kad to supratimo, kas yra baltarusis, būtų daugiau, kad tapatinimosi su LDK, su bendra Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos istorija būtų daugiau“, – teigia ekspertas.

D. Mickevičius sako, kad svarbus įrodymas, jog Baltarusijos nacionalizmas nėra pavojingas Lietuvai, – tai, jog per sukilėlių laidotuves nebuvo užfiksuota jokių incidentų.

Tačiau V. Andrukovič atkreipia dėmesį, kad baltarusiai šiuo metu gręžiasi ne tiek į LDK, kiek į Baltarusijos Liaudies Respubliką, 1918 m. įkurtą ir vos metus gyvavusią valstybę, kuriai, beje, priklausė ir Vilnius. Būtent iš šio etapo šiandien protestuojantys baltarusiai skolinasi ir valstybinius simbolius, tačiau esą supranta, kad šiandieninė Lietuva turi suverenitetą.

„Mes bandome išsaugoti savo tapatybę, nes dabartinė, kuriama režimo, yra pernelyg pririšta prie Sovietų Sąjungos, pavyzdžiui, mūsų vėliava arba herbas. Raudona ir balta vėliava bei Pahonia yra tie simboliai, kurie duoti ne režimo, o susieti su mūsų istorija. <...> Baltarusiai jokiu būdu nesistengia pasisavinti tautinių simbolių iš Lietuvos ar iš Lenkijos. Tai bendra mūsų istorija. <...>

Kodėl sukilėlių laidotuvės buvo tokios svarbios baltarusiams? Sukilimas šiandien yra laisvės ir nepriklausomybės judėjimo simbolis. Būtent dėl padėties šalyje mums jis turi visiškai kitą reikšmę [nei lenkams ar lietuviams]“, – sako ji.

VIENPUSIŠKA IR ŠALIŠKA INFORMACIJA

Baltarusijoje vykstantys visuomenės pokyčiai ir kylantis susidomėjimas valstybės istorija skatina ir bendros Lietuvos ir Baltarusijos istorijos bei simbolių iškilimą.

Tačiau ekspertų teigimu, radikalus požiūris į istoriją arba vadinamoji litvinizmo idėja, LDK istorijos savinimasis, nėra paplitusi – priešingai, ji yra marginali, o kartais siejama su prorusiškomis idėjomis. Nacionalinis atgimimas, palaikomas opozicijos, istorinius simbolius naudoja kaip protesto prieš prokremlišką režimą įrankį.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra