Lietuvoje

2019.11.20 12:07

Seimo komitete pacituotas anoniminis medikų laiškas pribloškė: vadovas kartoja „darbas jus išlaisvins“

papildyta ligoninės vadovo komentaru; atnaujinta 17.14
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.20 12:07

Į anoniminę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dėžutę atėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytojų ir slaugytojų laiškas, kurį ministerija paviešino Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Laiško turinys ir paviešinta ligoninės vyriausiojo gydytojo leksika sukrėtė posėdžio dalyvius.

Laiškas, SAM ministro Aurelijaus Verygos teigimu, yra ypač iliustratyvus, atspindintis siaubingą psichologinę atmosferą ligoninėje.

„Pristatymą noriu pradėti nuo konkretaus laiško, kuris yra pakankamai iliustratyvus. Manau, kad geresnio vaisto už viešumą gydantis nuo visų šitų bėdų nėra“, – sakė A. Veryga.

„Gerbiamieji, norime jus informuoti apie psichologinį smurtą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Pranešimas anoniminis, nes mes bijome. Baimė tvyro kuluare. Mes visi bijome vyr. gydytojo, nes pažeminti ir nuskriausti žemesnį pareigomis yra labai lengva. Ko mes bijome? Aš sumažinsiu jums algą, nusiųsiu dirbti į labai sunkų skyrių, pažeminsiu pareigose, be to, aš galiu atleisti iš darbo ir apskritai: ką noriu – padarysiu. Mes visi esame priklausomi nuo darbo, nes turime šeimas, krūvas bankinių įsipareigojimų.

Vyr. gydytojas pareigas eina nuo 1982 m. Po paskutinio perrinkimo jaučiasi ypač drąsiai ir ramiai, žemina darbuotojus. Esant darbinei problemai bijai kreiptis. Neduok Dieve, pasakysi ne tą sakinio konstrukciją – užsikabins už vieno žodžio, nes, anot jo, tai yra netinkamas išsireiškimas. Pamiršti, ko atėjęs, nes jauti ypatingą įtampą, išmuša iš vėžių. O kur dar pasakymas „aš viską žinau, čia – ne problema“.

Mes esame pavargę ir perdegę. Atsakymas: „Nuo ko jūs čia perdegę? Pas mus niekas nedega.“

Paskutinis taškas, anot anoniminio laiško, buvo vyr. gydytojo pasakymas, kad Higienos instituto tyrimas yra nesąmonė, nes ligoninėje neva psichologinių problemų nėra. Be to, vadovas esą sakė, kad daug darbo yra gerai, nes darbas išlaisvina.

„Negi galima šiais laikais naudoti Vokietijos nacių lozungą, kuris vis dar kaba ant koncentracijos stovyklos vartų? Mes taip ir jaučiamės, nes administracija nori mus sunaikinti kaip naciai. Vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai cituoja vyr. gydytoją rytiniame susirinkime. „Gerai pasakė vyr. gydytojas, kad darbas išlaisvina“. Įsidarbinant iškart pasako: apie jus viską žinau.

Neseniai išleistas vyr. gydytojo įsakymas apie informacijos teikimo punktą, apie tai, kad kiekvienas ligoninėje gali pranešti jam informaciją, jei ji jam pasirodys svarbi. Taip palaikomas skundimas, intrigos, pletkai, melas. Trumpai pasakius, vyr. gydytojas gali manipuliuoti, panaudoti turimą informaciją prieš kažkurį darbuotoją. Šis įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui apie duomenų apsaugą. Darbinantis naujas darbuotojas yra verbuojamas pranešti viską, kas vyksta skyriuje. Baisu.

O kokį psichologinį smurtą patiria slaugytojos? Vyriausia slaugos administratorė – per šį žmogų išėjo ypač daug profesionalių slaugytojų, neatlaikiusių jos psichologinio ir ne tik (psichologinio) smurto. Yra labai neprofesionali ir nekompetentinga. Bet tai – labai švelniai pasakyta. Pavyzdžiui, atėjus į skyrių, kai dalinamas maistas pacientams, pylė sriubą slaugytojai ant rankų vien todėl, kad ji jai nepatinka. Vien per šiuos metus buvo pažemintos ar priverstos išeiti ne viena ir ne dvi skyrių vyr. slaugytojos, nes nebegalėjo ištverti patyčių. Ji neturi jokios bendražmogiškos kultūros pagrindų, bendravimo etikos, yra neprofesionali ir nekompetentinga moksle ir praktikoje. Ji tiesiog negali vadovauti slaugytojoms“, – rašoma laiške.

Gydytojai informavo vyr. gydytojo pavaduotoją medicinai, kad vyksta psichologinis smurtas. Buvo atsakyta: „Tai – ne mūsų problemos.“ Darbo ginčų tarybos nariai, anot anoniminio laiško, yra paslaptis. Jie tikina nežinantys, ar yra tokia struktūra. KUL darbuotojai gali kreiptis tik į vyr. gydytoją.

„Šiandien mes gyvename XXI a., nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, bet neturime jokios galimybės išsakyti problemą. Ar turime žodžio laisvę? Kodėl mes, būdami profesionalūs, baigę aukštąjį mokslą, išauginti savo tėvų, mokyti savo mokytojų, turime kęsti psichologinį smurtą? Kodėl mus gali žeminti vienas asmuo? Kas jam davė tokią galimybę? Kas jis? Dievas? Ne, nes Dievas negriauna žmonių gyvenimų.

Visiems kyla vienas klausimas: kodėl nuo 1982 m. jis vis dar lieka vyr. gydytoju? Kodėl nėra rotacijos? SAM rašo, atsiųs komandas tyrimui. Kaip vyks tyrimas? Per vyr. gydytoją, per tą pačią vyr. slaugos administratorę? Kaip mes galėsime užpildyti anketas? Kas tikrins? Kas surinks? Ligoninės administracija? Vyr. slaugos administratorė? Taip niekas neužpildys ir bijos. Jei nori tiesios – tegul pati SAM dalyvauja be administracijos tarpininkavimo. Mes bijome. Blogos anketos bus išimtos, o blogai užpildę – nubausti.

Apmaudžiausia, kad turėjo mirti jaunas gydytojas tam , kad mes, nors ir anonimiškai, išdrįstume papasakoti savo istoriją. Pasikartosime, bet joks mūsų ligoninėje psichologinio darbinio klimato tyrimas sąžiningai nevyks, jei jame dalyvaus ligoninės administracija. Apie jokį kolektyvo vieningumą negali būti nė kalbos, nes mes ir patys bijome prarasti darbo užmokestį bei mylimą profesiją. Prašome pagalbos, nes kito kelio nematome“, – rašoma anoniminiame Sveikatos apsaugos ministerijos gautame laiške.

Ligoninės vadovas anoniminį laišką vadina šmeižikišku

Reaguodama į ministro paviešintą anoniminį laišką ligoninės vadovybė teigia, kad laiške išdėstyta informacija neatitinka tikrovės ir žemina KUL ir jos darbuotojų garbę bei orumą. Dėl to ligoninės administracija ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų atliktas išsamus tyrimas, bei nustatyta objektyvi tiesa.

„Apgailestaujame, kad manipuliuojant gydytojų ir slaugytojų vardu, kaip faktai pateikiami šmeižikiško pobūdžio, nepatikslinti, neįrodyti ir nepagrįsti anoniminiai pasisakymai. [...] Apgailestaujame, jog dėl tokių neatsakingų veiksmų, bei žeminančio, nusikalstamo šmeižimo sukeliama neigiamų emocijų visuomenei ir įstaigos darbuotojams“, – rašoma ligoninės vadovo, prof. Vinso Janušonio atsakyme.

Ligoninės vadovas patikino, kad KUL psichologinė atmosfera yra darbinė, gera, nuolat bendraujama su darbuotojais, kartu sprendžiamos iškilusios problemas. Skundų, vyr. gydytojo teigimu, dėl slaugos administratorių gauta taip pat nebuvo. Jis paneigė ir anoniminiame laiške aprašytą atvejį, kad į Higienos instituto atliktą tyrimą ligoninės administracija nereagavo. V. Janušonis patikino, kad tokio tyrimo jų ligoninėje Higienos institutas neatliko.

„Nacių lozungo, kad ,,darbas išlaisvina‘‘ niekada niekur nesu vartojęs ar sakęs, todėl straipsnio portale antraštė ,,vadovas kartoja ,,darbas jus išlaisvins‘‘ mane taip pat pribloškė“, - sako V. Janušonis. „Įdomus sutapimas, kad anoniminis skundas viename portale atsirado kitą dieną po padalinių vadovų susirinkimo, kuriame aš kalbėjau apie mobingo prevenciją ir žalą. Antrasis anoniminis skundas atsirado kitą dieną po kito padalinių vadovų susirinkimo, kuriame ligoninės psichologė mano prašymu padarė pranešimą dėl mobingo ir patyčių apibrėžimo ir prevencijos“, – stebėjosi ligoninės vadovas.

Klaipėdos meras pažėrė kritikos ministrui

KUL steigėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Jos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad KUL vyriausias gydytojas į šias pareigas buvo paskirtas viešojo konkurso būdu. Šio kandidato reputacija įvertinta kaip nepriekaištinga, jo vadovavimas ligoninei įvertintas gerai, priekaištų ar skundų ligoninės direktoriui neturėjo nei speciali konkurso komisija, nei miesto valdžia. Visgi į anoniminį KUL darbuotojų laišką savivaldybė reaguoti ketina.

„Aš paprašiau vyriausiojo gydytojo, kad pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai visuomenei būtų paaiškinta šita situacija, nes metamas šešėlis reputacijai, o tai yra labai svarbu. Rytoj ligoninės administracija turėtų paaiškinti bent pradžiai, kokia yra situacija, kaip jie ją mato, vertina. Matysime, koks yra paaiškinimas. Nepaisant to, kad laiškas yra anoniminis, vis tiek į situaciją dėmesį reikia atkreipti“, – sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos miesto mero žiniomis, lapkričio pradžioje KUL buvo suorganizuotas visų skyrių vadovų susirinkimas, reaguojant į gydytojo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės savižudybę bei medikų bendruomenės paviešintas problemas. V. Grubliauskas teigia, kad susirinkimo metu buvo kalbama apie mobingą, patyčias, ligoninės bendruomenė paraginta apie šias problemas, jei tokių yra, netylėti.

Visgi, mero įsitikinimu, ministrui nederėjo anoniminio laiško pagrindu komentuoti situacijos konkrečioje ligoninėje.

„Ministras komentuoja Sveikatos reikalų komitete gautą anoniminį laišką ir jo turinį pateikia kaip kažkokią faktologiją? Aš nesu tikras ar tai yra grupės žmonių pasirašytas laiškas, ar vieno žmogaus. Reikėtų detalesnio ministro paaiškinimo, ką jis turi omenyje, kas už to slypi. Manau, kad ministras šiek tiek „persistengė“. Komentuoti anoniminį laišką, taip metant tam tikrą šešėlį... Atvirai pasakysiu, ne labai ministras myli savivaldybės pavaldumui priklausančias ligonines Lietuvoje – čia mano asmeninė nuomonė. O jo „meilę“ Klaipėdos ligoninėms mes jau žinome seniai“ – sarkazmo neslėpė Klaipėdos miesto meras.

SAM: Problemą išspręstų vadovų rotacija

Sveikatos apsaugos ministras neskuba vertinti situacijos konkrečioje ligoninėje iš anoniminio laiško. Ministerija ketina apsilankyti KUL, kur ligoninės darbuotojams būtų galimybė anonimiškai išsakyti nuomonę apie darbo sąlygas ligoninėje, administracijos veiksmus bei psichologinę atmosferą.

„Suprantame, kad iš anoniminio skundo vertinti viską kaip gryną pinigą yra sudėtinga, bet tai yra pakankamai iliustratyvu. Aš tik noriu pasakyti, kad tai yra kaina mūsų blaškymosi ir svyravimų dėl nepakeičiamų vadovų, dėl jokio rotacijos nebuvimo“, – sakė A. Veryga.

Ministras pridūrė, kad jam porą kartų teko kalbėti su Klaipėdos miesto meru apie įstaigų reorganizavimą bei konkursų organizavimą ligoninių vadovo vietai užimti. Tačiau praėjus vos porai savaičių po šio pokalbio konkurso būdu į ligoninės vyriausiojo gydytojo vietą vėl buvo išrinktas tas pats vadovas.

„Dėl centrų ar skyrių vedėjų – paimkime, sutarkime ir registruokime tokią pataisą. Tai nereikia rotacijos, bet bent kadencijas nustatykime skyrių vedėjams. Kai diskutavome apie įstaigų vadovus, pačios įstaigos, jų vadovai kėlė tokį klausimą. Bent jau respublikinių ligoninių vadovai. Tai nebūtina jų rotuoti, bet kai tau kas 5 metus reikės eiti į konkursą – tu galvosi. Galima įtraukti į kriterijus, kad ir darbuotojai pasisako. Nuo sveikatos komiteto narių galima siūlyti tokias pataisas“, – komiteto posėdyje siūlė A. Veryga.

Apie sveikatos priežiūros įstaigų rotaciją valdantieji kalbėjo dar kadencijos viduryje. Praėjusį sausį Seimas pritarė pataisų pateikimui, kuriomis numatyta, kad valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigų vadovais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Jie įstaigai galėtų vadovauti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pagal projektą, valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigų vadovai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Konkurso būdu į darbą būtų priimami ir gydymo įstaigų vadovų pavaduotojai, jų kadencija turėtų sutapti su vadovų kadencija. Šių pataisų priėmimas žlugo kartu su ligoninių tinkle pertvarkos reforma.