Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Romoje susitiko su Italijos lietuvių bendruomene, kurios nariai į renginį ambasadoje atvyko iš 14 šalies regionų ir Maltos salos. Juokų kupiname susitikime G. Nausėda pabrėžė, jog „svarbiausia, kad rusentų meilė tėvynei“.
Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius pabrėžė, kad lietuvių „bendruomenės nariai yra labai integruoti Italijos visuomenėje“. Iš viso šalyje gyvena apie 5,3 tūkst. lietuvių, kurie čia atvyko dėl skirtingų priežasčių.
„Dominuojantis kelias yra meilės kelias“, – šiuos ambasadoriaus žodžius palydėjo bendruomenės narių juokas ir plojimai. R. Šlepavičius taip pat akcentavo, jog į šalį kasmet atvyksta nemažai lietuvių studentų, o šis kelias kartais taip pat veda į meilę ir gyvenimo kūrimą Italijoje.
G. Nausėda džiaugėsi itin optimistiškai nusiteikusia bendruomene: „Kai myli kitą žmogų, turbūt visada lieka meilės (...) ir tėvynei.“
Renginyje lankėsi ir Giovanna Lozoraitis, velionio Lietuvos diplomato Kazio Lozoraičio žmona.
Popiežius įkvepia
Lietuvos prezidentas sakė, kad Italija yra brangi jo šeimai, jie yra praleidę čia daug laiko keliaudami.
„Mano dabartinis vizitas susijęs su tuo, kad norisi tiesti, statyti tiltus ir su Italijos Vyriausybe, ir su Šv. Sostu“, – sakė G. Nausėda. Jis pripažino besijaudinantis prieš susitikimą su popiežiumi ir besitikintis, kad pavyks aptarti ne tik oficialius klausimus, bet ir „pabendrauti sielomis“.
G. Nausėda pabrėžė, kad yra tikintis pasaulietis žmogus, todėl susitikimas su popiežiumi Pranciškumi jam yra „išskirtinis gyvenimo įvykis“.
„Taip jau atsitiko, kad mano pareigos leidžia man su juo susitikti. Ir aš galiu iš jo pasisemti sielos tvirtybės, kuria jis garsėja, pasisemti kuklumo, nes tai tikrai žmogus, kuris gyveno gana sunkiai, gyveno tarp paprastų žmonių ir liko visą gyvenimą pats paprastas. Tokie pavyzdžiai be galo žavi, jie tikrai skatina lygiuotis“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis pabrėžė, jog popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Lietuvos prezidentu yra ir duoklė mūsų valstybėje, kurioje popiežius neseniai lankėsi. Jam įspūdį padarė ne tik Lietuvos žmonės, bet ir sukrėtė kančių kupina šalies istorija.
„Manau, kad tai bus dvasingas pokalbis ir aš tikrai su visa didžiausia pagarba, kartu ir mano sutuoktinė, ketiname savo pagarbą nunešti ir atiduoti šiam žmogui“, – sakė G. Nausėda.
Ne tik teisės, bet ir pareigos
Lietuvos vadovas pabrėžė, jog „Lietuva keliasi“ ir stiprėja, nors neišvengiamai vyksta ir pašalinės kovos. „Tikiuosi, kad Lietuva ilgainiui taps ir socialiai teisingesne valstybe“, – sakė G. Nausėda primindamas savo rinkiminės kampanijos šūkį.
Paklaustas Romos bendruomenės atstovo dėl Lietuvos politikos krypties ateityje, G. Nausėda sakė besilaikantis rinkimų kampanijos metu išsakytos pozicijos.
„Aš niekada nebuvau, nesu ir turbūt nebūsiu federalistas. Aš esu už tai, kad Europos Sąjunga būtų tautų sąjunga“ – sakė Lietuvos prezidentas. Jis nurodė, jog narystė ES neša ne tik privalumus, bet atsakomybes, todėl šalys narys turi įgyvendinti savo įsipareigojimus.
Lietuvos prezidentas teigė, kad per susitikimus su Italijos prezidentu Sergio Mattarela ir premjeru Giuseppe Conte greičiausiai nebus skiriamas išskirtinis dėmesys migrantų temai.
„Lietuva demonstravo savo solidarumą. Neseniai VRM sprendimas priimti dar 3 migrantus iš Italijos uosto. Pagal savo galimybes, įvertindami jas, mes stengiamės būti atsakingi visos bendruomenės nariai. Tą darome ir niekas negali apkaltinti, kad Lietuva mato tik savo teises, bet nemato savo pareigų. Bet turime tą daryti adekvačiai ir, be jokios abejonės, ištiesti ranką tiems žmonėms, kuriems to reikia“, – sakė G. Nausėda.
Tuo tarpu penktadienį susitikdamas su Italijos vadovais, G. Nausėda teigė greičiausiai aptarsiantis su ES darbotvarke susijusius klausimus, „Brexito“ perspektyvą, sankcijas Rusijai.
„Čia bus ta vieta, kur bus galima pagludinti pozicijas ir pažiūrėti, kiek tos pozicijos skiriasi“, – sakė G. Nausėda.
Dėmesys Rusijai
Lietuvos prezidentas teigė manantis, jog per susitikimą su Italijos premjeru Giuseppe Conte neabejotinai iškils ir santykių su Rusija klausimas.
„Žinau, kad ne viena Pietų Europos valstybė laikosi kitokios laikysenos Rusijos atžvilgiu. Bet tai nereiškia, kad mūsų laikysena nuo to pasikeitė. Manau, kad turime pakankamai argumentų parodyti, kad bendros erdvės, bendri geopolitiniai horizontai, gali būti braižomi tarp tų šalių, regionų, kurie turi panašias vertybes. Jeigu kada nors taip atsitiks, aš džiaugsiuosi matydamas regioną plytintį nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko“, – sakė G. Nausėda, pridėdamas, jog šiandien tai neįmanoma, nes šiandien mato okupuotą dalį Ukrainos valstybės, atplėštą Sakartvelo teritoriją, „problemas Moldovoje“.
„Žinote, tos problemos kažkaip nesusikūrė dėl tų pačių valstybių kaltės kažkodėl. Jos susikūrė dėl tam tikrų išorinių įvykių“, – sakė G. Nausėda.
Todėl, pasak Lietuvos prezidento, užsienio politikoje „reikėtų nusirišti raiščius ir sakyti tai, ką matai“.
G. Nausėda nurodė, jog dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje pastebėjo, jog jo palaikomas veto principas, naudingas ir mažoms šalims, gali sukelti problemas ar „nusivylimą“. Padėtį jis palygino su Abiejų Tautų Respublikos seimuose naudota liberum veto teise.
Kalbėdamas apie svarstomą Lietuvos biudžetą, G. Nausėda sakė, jog „turint gerą valią ir norint susitarti, visada įmanoma susitarti“, kad „visuomenė ar grupės nesijaustų nustumtos nuo gėrybių stalo ar paliktos nežinioje ar savo problemas spręsti pačios.“
Stipri bendruomenė
Lietuvių bendruomenės Italijoje pirmininkė Elzė Di Meglio teigė, kad bendruomenė buvo įkurta dar 1952 metais, jos nariai ir čia dirbę žmonės prisidėjo prie to, kad Italijos valdžia nepripažino Sovietų okupacijos Lietuvoje.
Bendruomenės nariai į prezidento klausimą ar nusivylė referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo rezultatais, atsakė „labai“. G. Nausėda jiems atsakė, jog, jo nuomone, šis klausimas dar nėra išspręstas bei skatino aktyviai dalyvauti rinkimuose atiduodant savo balsą.
„Mūsų referendumo įstatymas yra ganėtinai nepalankus bet kokiam teigiam sprendimui, nes reikia daugumos ne nuo atvykusių, o nuo sąrašinių“, – sakė Lietuvos prezidentas pridėdamas, jog šiandien dalyvavimas rinkimuose dažniausiai yra žemas, nors pastarąjį kartą balsavo rekordiškai daug žmonių.
Bendraudamas su rinkėjais G. Nausėda teigia pastebėjęs, jog dažniausiai pilietybės išsaugojimui pritaria asmeniškai su tuo susiję žmonės, pavyzdžiui, turintys užsienyje gyvenančių artimųjų.
Jis sakė, jog dar kartą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo galbūt būtų galima surengti po 3–4 metų, nors ir tada nėra garantijų, jog prie balsadėžių ateis pakankamas skaičius rinkėjų: „Manau, tikrai rengsime dar vieną referendumą ir tikėkime, kad šansai tame referendume bus dar geresni nei 2019 metais.“
Dar vieno referendumo surengimą dėl pilietybės išsaugojimo G. Nausėda vadino „logišku žingsniu“, nors nesiėmė prognozuoti, kada tai galėtų įvykti.
„Esame judančiame laive, kitaip tariant, visuomenės nuotaikos šiuo klausimu keitėsi gana radikaliai pastaraisiais metais. Ir, manau, dar keisis ateityje“, – sakė Lietuvos prezidentas.
O referendumas esą padėtų ir tiksliai nustatyti visuomenės nuotaiką ir kartu tai yra vienintelis teisinis kelias. Toskanos lietuvių bendruomenės atstovė klausė prezidento, ar yra galimybė įteisinti internetinį balsavimą, nes ankstesnių rinkimų metu kai kuriais atvejais rinkėjai nesulaukė biuletenių dėl lėto Italijos pašto darbo.
„Tai yra inovacija, kuri, ko gero, vienaip ar kitaip, ateityje bus įgyvendinta, nes toks yra mūsų technologinis virsmas ir taip yra paprasčiau, lengviau. Bet ar mes esame pasirengę apsisaugoti nuo tam tikrų rizikų (...) aš negalėčiau taip tvirtai pasakyti“, – sakė G. Nausėda.
Šiandien bendruomenė pristato italams lietuvių kultūrą, tautodailę, amatus, prisideda prie knygų leidybos, įvairios kultūrinės veiklos.
95 proc. bendruomenės narių sudaro mišrias italų–lietuvių šeimas, Italijoje veikia 6 lituanistinės mokyklėlės. E. Di Meglio sako, jog bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio lietuvių bendruomene, įvairiomis Lietuvos institucijomis, kurios teikia paramą užtikrinant lituanistinį švietimą.
„Mylime Lietuvą ir didžiuojamės būdami Lietuviais. Ačiū, kad esame kartu“, – sakė Lietuvių bendruomenės Italijoje pirmininkė.
Ketvirtadienį G. Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė lankysis Šv. Kazimiero kolegijoje. Penktadienį G. Nausėdą ir D. Nausėdienę priims popiežius Pranciškus ir Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas. Vėliau Lietuvos vadovas susitiks su Maltos Ordino didžiuoju magistru, aptars maltiečių veiklą Lietuvoje.
