Lietuvoje

2019.10.31 12:06

Didysis artėjančių Seimo rinkimų rebusas: kuriuo keliu pasuks Skvernelis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.31 12:06

Seimo valdantiesiems nepritarus Vyriausybės teiktiems siūlymams dėl taršių automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčio, dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narių pradėjo murmėti, kad biudžeto projektas parengtas netinkamai, o Vyriausybės vadovui galbūt net vertėtų pasitraukti iš posto. Įtarimų iki šiol kelia ir rezervuotas naujos partijos pavadinimas „Tėvynės labui“, sutampantis su Sauliaus Skvernelio prezidento rinkimų kampanijos šūkiu.

Ženklų, kad premjeras galėtų į Seimo rinkimus pasukti su kita politine jėga – yra ir daugiau. LRT.lt šaltinių teigimu, S. Skvernelis dėl dalyvavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti susitaręs su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos sąrašuose premjeras turėtų būti įtrauktas antruoju numeriu. LSDP atstovas spaudai Justinas Argustas tikina, kad tokių susitarimų nebuvo.

„Gandų nekomentuojame. Mes negalime paneigti arba patvirtinti to, ko nėra. Nėra jokių susitarimų, nes partijoje vyksta diskusija dėl sąrašų sudarymo, dėl principų, dėl viso kito. Rinkimai yra tik kitų metų rudenį, tų temų tiesiog nėra“, – tikino J. Argustas.

Jis pabrėžė, kad dabar socialdemokratams svarbiausias yra biudžeto klausimas.

„Vyksta biudžeto svarstymas, valstybės vardu yra duoti įsipareigojimai mokytojams, medikams, kultūros darbuotojams, ugniagesiams. Ir socialdemokratams tai dabar yra svarbiausias klausimas. Jei R. Karbauskio vadovaujama valdančioji dauguma nepadeda šitų problemų spręsti, atmeta pajamų šaltinius, o tik krauna papildomas išlaidas, premjero siūlymus atmeta, tai socialdemokratai yra pasiruošę padėti ieškoti išeičių ir galbūt palaikyti biudžetą, jeigu atsiras pinigų įgyvendinti tiems įsipareigojimams“, – sako J. Argustas.

Tuo metu premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad šiuo metu S. Skvernelis artėjančiais Seimo rinkimais rūpinasi mažiausiai. Šiandien premjeras didžiausią dėmesį skiria kovai su liga, o jo politinėje darbotvarkėje – Biudžeto projekto tvirtinimas ir kitos su juo susijusios įstatymų pataisos.

„Aš neatmesčiau galimybės, kad S. Skvernelis apskritai svarstytų variantą pasitraukti iš politikos, jis pats tą yra minėjęs. Bet lygiai taip pat aš labai norėčiau, kad jis liktų politikoje, ir galbūt jis taip pat pamatys prasmę toliau dirbti čia. Atsakymai anksčiau ar vėliau paaiškės, bet manau, kad tai galėtų būti ne anksčiau kaip kitais metais“, – sakė S. Malinauskas.

Visgi patarėjui nekyla abejonių, kad kalbos su LVŽS frakcijos atstovais dėl būsimų rinkimų vyksta. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis patikino, kad mato galimybes su premjeru bendradarbiauti ir toliau.

„Taip. O kodėl ne? Mes trejus metus dirbame kartu, darome darbus, kurių reikia Lietuvai, nežiūrint į visą spaudimą, kurį patiriame. Į nuolatinį bandymą mus supriešinti, išskaldyti. Atlaikome tai trejus metus. Jeigu bus noras dirbti toliau – mes tam pajėgūs. Bet kokiu atveju jis nuspręs. Svarbiausia, kad jis pasveiktų ir atitinkamai galėtų jau nevaržomas ligos savo ateitį planuotis, nesvarbu, kokie tie sprendimai būtų, o mes jokių problemų nematome ir niekada nematėme“, – tikino R. Karbauskis.

Jeigu S. Skvernelis nuspręstų rinkimuose dalyvauti su LVŽS sąrašu, jam nebūtų keliamas reikalavimas įstoti į partiją.

Rezervuotas partijos pavadinimas „Tėvynės labui“ vis dar kelia įtarimų

Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad S. Skvernelis šiandien yra trečias reitingų lentelėje. Jo palaikymas per pastaruosius du mėnesius šiek tiek pakilo – nuo 8,2 iki 8,8 proc. Visgi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius pabrėžia, kad S. Skvernelio politinius ateities planus koreguos ne reitingai, o sveikata.

„Jis pats, nepaisydamas ligos, bando likti aktyvus politikos lauke. Tai netiesiogiai sako, kad jis norėtų tęsti politinę karjerą, bet atsakymą duos sveikata, o ne noras ar nenoras ir ne reitingas, jis aukštas būtų ar ne. Reitingų, matyt, pervertinti labai nereikėtų. S. Skvernelis irgi turėjo įvairius reitingus. Savo viršūnę buvo pasiekęs 2017 m. pavasarį, po to reitingas mažėjo. Prieš prezidento rinkimus reitingas buvo gerokai sumenkęs ir jis finišavo tik trečioje vietoje. Dabar iš reitingo bandyti nuspręsti, ar labai perspektyvu jam dalyvauti toliau politikoje, tikrai būtų nepakankamas argumentas“, – tikino prof. A. Krupavičius.

Politikos eksperto teigimu, dėl S. Skvernelio politinės karjeros yra labai daug neatsakytų klausimų. Prof. A. Krupavičius premjero norą atsiriboti nuo valdančiųjų LVŽS yra pastebėjęs anksčiau, juos įžvelgia ir dabar.

„Aštresni jo pareiškimai LVŽS atžvilgiu buvo iš karto po prezidento rinkimų, kai buvo beveik besiruošiąs žodžiais kurti naują politinę jėgą. Yra paslaptinga istorija su galimu partijos pavadinimo „Tėvynės labui“ registravimu. Didelė yra tikimybė, kad tas pavadinimas buvo rezervuotas ne be S. Skvernelio žinios. Kažkas tą, matyt, padarė iš jo aplinkos“, – atkreipė dėmesį prof. A. Krupavičius.

Premjero patarėjas tikina, kad S. Skvernelis neketina kurti jokios partijos, pavadinimu „Tėvynės labui“. Jis tikina, kad greičiausiai apskritai nėra laiko naujo politinio darinio kūrimui.

„Visi puikiai supranta, kad yra įstatymuose pusės metų iki rinkimų reikalavimas, kad galėtum dalyvauti rinkimuose. Pusmetis iki Seimo rinkimų bus pavasarį. Du mėnesiai liko šių metų ir jie bus labai įtempti: reikia priimti biudžetą, Seimo darbas metų pabaigoje yra labai intensyvus, paskui ateina šventės. Užsiimti didele organizacine veikla, registruoti partiją tikrai būtų sudėtinga. Laiko faktorius yra svarbus ne tik tam, kad teisiškai galėtum dalyvauti rinkimuose, bet ir reikia pasiruošti, kampanijai reikia laiko. Šiuo atveju aš labai abejočiau, kad toks dalykas, kaip politinė partija, yra įmanomas, manau, kad tikrai ne“, – įsitikinęs S. Malinauskas.

Priminė lizinginio politiko etiketę

VDU profesorius visgi nėra toks tikras, kad S. Skvernelis ateinančiuose rinkimuose dalyvautų su LVŽS. Jis tikina, kad svarstant biudžeto projektą matomas premjero noras atsiriboti nuo valdančiųjų. Jis gana akivaizdžiai gina finansų ministro Viliaus Šapokos ir Vyriausybės poziciją ir ne itin linkęs eiti į didesnius kompromisus su Seimo dauguma. Tai, kad S. Skvernelis, likus pusmečiui iki rinkimų, pakeistų politinę partiją, anot prof. A. Krupavičiaus, nebūtų jokia naujiena.

„Tokie veiksmai rodo, kad brėžiamos linijos, palaikoma arba kuriama distancija nuo valdančiosios daugumos ir, matyt, svarstomi įvairūs scenarijai dėl būsimų Seimo rinkimų. Nebūtų ypatingas įvykis, jeigu S. Skvernelis į Seimo rinkimus eis su kokia kita politine jėga: nauja arba esama. Panašų etapą savo politinėje karjeroje jis išgyveno 2016 m. rinkimuose, kai derėjosi mažų mažiausiai su trimis partijomis: LVŽS, Liberalų sąjūdžiu ir socialdemokratais. Neatsitiktinai jam prilipo lizinginio politiko etiketė.

Jeigu S. Skvernelis nuspręstų kurti naują politinę jėgą ar eitų į rinkimus ne su LVŽS, tai kamuolys būtų „valstiečių“ rankose. Jie spręstų, ar S. Skvernelis galėtų likti ministru pirmininku. Panašią situaciją jau mes matėme, kai S. Skvernelis atsistatydino iš vidaus reikalų ministro posto ir rengėsi 2016 m. Seimo rinkimams. Tai būtų tam tikro deja vu jausmo, kad grįžtama į ten, kur būta“, – priminė prof. A. Krupavičius.

Į kalbas, kokia yra tikimybė, kad S. Skvernelis visgi nukeliaus į Seimo rinkimus su kita politine jėga arba įkurs atskirą koaliciją, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis nė nesileido.

„Aš manau, kad dabar net neetiška apie tai šnekėti. Aš nesuprantu, kodėl jūs man tokius klausimus užduodate, kai žinote, kad žmogus šiandien serga. Aš manau, kad nei jam, nei kam nors kitam niekas nėra svarbu, išskyrus tai, kad išgytų. Apie tai dabar yra galvojama. Visi, kurie šneka apie tai, kokį jis pasirinks kelią, su kuo jis bus, su kuo nebus, jie tiesiog šneka tai, apie ką patys galvoja. Aš esu įsitikinęs, kad Saulius apie tai mažiausiai galvoja arba visai negalvoja“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Jis pridūrė, kad Seimo valdančiosios daugumos ginčai su Vyriausybe dėl biudžeto projekto neturi nieko bendro su premjero darbo vertinimu. Esą tai, kad Seimas nepritarė siūlymams dėl taršių automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčio, rodo valdančiojoje daugumoje vyraujančias demokratines nuotaikas.

„Taip, skiriasi požiūriai kai kuriais klausimais. Galbūt problema yra tai, kad dabar, kadangi Saulius serga, daug daugiau įtakos turi procesams valdininkai tam tikri, kurie turi savo matymą. Mes pasigendame to dažnesnio šnekėjimo su pačiu Sauliumi, kaip premjeru, nes jis fiziškai dabar negali ateiti į Seimą, nes yra imuninės sistemos problemų. Mes visa tai suprantame, bet tai nėra joks konfliktas. Tai tik laikinos problemos ir mes jas įveiksime bendromis pastangomis. Jokių pretenzijų Sauliui niekas nereiškė ir nereikš, aš esu tuo tikras“, – sakė R. Karbauskis.

Įvardijo mažiausiai tikėtiną scenarijų

Dar vienas galimų scenarijų – kad S. Skvernelis Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje galėtų dalyvauti kaip nepriklausomas kandidatas. A. Krupavičius teigia, kad ir tokiu atveju reikėtų skirti daug laiko ir pastangų rinkiminei kampanijai, susitikimams su rinkėjais, politinei reklamai. VDU profesorius įsitikinęs, kad toks scenarijus yra labai mažai tikėtinas. Jo nuomone, jei S. Skvernelis sieks dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose ir norės pasiekti rezultatų, jis tai daryti turėtų su viena iš politinių organizacijų: esamų arba naujų.

„Centro dešinėje mes turime kelias liberalų partijas, Tėvynės sąjungą-krikščionis demokratus, Rimantas Jonas Dagys nori kurti krikščionių demokratų partiją. Kairėje konkurencijos irgi bus: dvi socialdemokratų partijos, bandys neišleisti paskutinio kvapo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, yra požymių, kad Darbo partija atgauna kvėpavimą. Konkurencija tikrai bus itin intensyvi“, - įsitikinęs prof. A. Krupavičius.

Populiariausi