Lietuvoje

2019.08.20 14:37

Seimas leido užsienio lietuviams kurti atskirą rinkimų apygardą

Galimai prieštarauja Konstitucijai
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.08.20 14:37

Seimas antradienį neeiliniame posėdyje pritarė sprendimui, kuriuo artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų kuriama atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Vienos opozicinės frakcijos šį valdančiųjų veiksmą vadino populistiniu, kiti tikino, kad vienos apygardos neužteks.

Dar birželį įregistruota įstatymo pataisa valdantieji siekia, kad atskira apygarda pasaulio lietuviams atsirastų iki artėjančių Seimo rinkimų, kurie vyks 2020 m. rudenį. Tokiu žingsniu siekiama pritraukti daugiau rinkėjų balsų, o Pasaulio lietuvių bendruomenės teigimu užsienyje šiuo metu gyvena apie 300 tūkst. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Pataisos iniciatoriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir jo bendražygė Agnė Širinskienė. Visgi neeilinio Seimo pozėdžio metu projektą pristatė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.

Vienas iš oficialių valdančiųjų argumentų – esą užsienyje gyvenantys lietuviai paskutiniuosiuose rinkimuose dalyvavo labai aktyviai, tuo įrodydami nesą abejingi Lietuvos politiniam gyvenimui. Pasaulio lietuvių bendruomenė tikina atskiros apygardos laukianti daugiau nei dešimtmetį.

Seimo salėje iš Jurgio Razmos lūpų nuskambėjo, kad užsienio lietuviams reiktų skirti net ne vieną, o dvi, gal net ir tris vienmandates apygardas. Pasiūlymui nebuvo pritarta. Anot įstatymo pakeitimą teikusios Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės G. Burokienės, toks sprendimas prieštarautų konstitucijai. Atsižvelgiant į specialų užsienio lietuviams skirtos apygardos statusą, jai nebūtų taikomi 10 proc. nuokrypio reikalavimai. Pagal J. Razmos siūlymą šio nuokrypio būtų privalu paisyti.

Antanas Vinkus tikino, kad atsiradus atskirai apygardai būtų užtikrintos lygios teisės tiek užsienyje gyvenančiųjų rinkėjų, tiek Lietuvoje balsuojančių.

„Rinkimų rezultatai parodė, kad mes užsienyje turime tokio skaitlingumo elektoratą, kuriam pagal įstatymus turėtų būti suformuotos dvi atskiros vienmandatės apygardos. Po pasaulį pasklidę piliečiai ne visi kilę iš Vilniaus, o dabar turi savo balsą atiduoti vienoje Vilniaus rinkimų apygardų“, - už įstatymo pataisas ragindamas balsuoti kalbėjo socialdarbiečių frakcijos narys A. Vinkus, pridūręs, kad „dėl detalių bus galima susitarti ateityje“.

Tuo tarpu opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas rėžė, kad vienmandatės apygardos skiriamasis požiūris yra rinkėjų skaičius ir teritorija. Nei vieno, nei kito šiuo atveju aiškiai apibrėžti niekas negali.

„Plati ne tėvynė, o čia platus tu mūsų pasaulis. Paaiškinkit man, kaip mes vykdysime agitaciją? Ar visi labai norės užsirašyti į šitą apygardą? Galbūt valstybė skirs papildomai lėšų pavažinėti nuo Aliaskos iki Buenos Airių, nuo Vietnamo iki Kambodžos?“ – ironizavo A. Sysas.

Opozicinės konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas taip pat pabrėžė, kad pagal paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių užsienio lietuvių skaičių jiems mažiausiai priklausytų dvi vienmandatės apygardos. Skiriant vieną bus neužtikrintas Konstitucijoje numatytas rinkėjų lygiateisiškumo principas. Visgi Seimo narys tikino balsuosiąs už, nes „viena apygarda yra geriau, negu nieko“.

Opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Linas Balsys atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Kanadoje ieškoma sprendimų, po kiek metų negyvenimo valstybėje gali būti panaikinama balsavimo teisė.

„Ten svarstoma, kad, jei negyveni penkerius metus, piliečiu lieki, bet negali balsuoti. Labai logiška. Renka tie, kurie šalyje gyvena ir turi ryšį su savo valdžia bei šalimi“ – tikino L. Balsys.

Parlamentas antradienį 88 Seimo nariams balsavus „už“, keturiems buvus „prieš“ ir 14 politikų susilaikius priėmė tokią Seimo rinkimų įstatymo pataisą. Pataisa įsigaliotų ją pasirašius prezidentui.

Apygarda prieštarautų Konstitucijai

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 2019 m. prezidento rinkimuose balsuoti užsienyje užsiregistravo 60,6 tūkst. rinkėjų, 2016 m. Seimo ir 2014 m. prezidento rinkimuose – tris kartus mažiau, o 2000 m. Seimo rinkimuose – net penkis kartus mažiau rinkėjų. Iki šiol užsienyje balsuojančių tautiečių balsai buvo priskiriami Vilniaus Naujamiesčio vienmandatei rinkimų apygardai.

Pagal priimtą įstatymo pataisą atskira apygarda pasaulio lietuviams būtų kuriama, jeigu paskutiniuose, šiuo atveju, prezidento rinkimuose, užsienyje balsavo ne amžiau kaip 38,5 tūkst. rinkėjų. Šiuo metu vidutinis rinkėjų skaičius apygardoje yra 35 tūkst. ir jis gali svyruoti iki 10 proc. į vieną ar kitą pusę. Užsienyje gyvenančių rinkėjų balsų pagal įstatymo pataisą naujai apygardai sukurti daugiau nei pakanka.

Visgi pagal VRK išaiškinimą, atskira apygarda gali būti kuriama atsižvelgiant tik į paskutinių analogiškų rinkimų, kitaip tariant – 2016-ųjų metų Seimo rinkimų rezultatus. Pastarieji rodo, kad atskira apygarda pasaulio lietuviams 2020 m. Seimo rinkimuose nebūtų kuriama dėl nepakankamo užsienyje balsavusiųjų aktyvumo. 2016 m. Seimo rinkimų pirmajame ture dalyvavo 16,4 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, antrajame – virš 12 tūkst. rinkėjų.

Nepaisant Seimo narių užsibrėžimo prieš rinkimus užsienyje gyvenančius tautiečius apdovanoti nauja apygarda, toks užmojis galimai prieštarauja Konstitucijai.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas bei Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius yra sakęs, kad seimo rinkimų įstatymo korekcijos prieštaravimai Konstitucijai yra neišvengiami.

Anot prof. V. Sinkevičiaus, negalima rinkėjų skaičiaus apygardoje imti nuo paskutiniuose rinkimuose dalyvavusiųjų skaičiaus. Pagal Konstituciją numatoma, kad apygardos rinkėjais yra visi tą dieną balsavimo teisę turintys ir apygardoje gyvenantys Lietuvos piliečiai.

Taip pat to paties pakoreguoto Seimo rinkimų įstatymo kita dalis nurodo, kad vienmandatė rinkimų apygarda apibrėžiama kaip konkreti teritorija. Šiuo atveju pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda apibrėžtos teritorijos neturi. Trečia - Konstitucija numato, kad Lietuvoje yra 71 vienmandatė rinkimų apygarda. Norint sukurti apygardą pasaulio lietuviams, tektų aukoti vieną iš esamų arba sukurti naują, kartu inicijuojant Konstitucijos pataisas.

Galiausiai, jeigu rinkėjų skaičius pasaulio lietuvių apygardoje 10 proc. viršys vidutinį rinkėjų skaičių kitose apygardose, bus pažeistas lygios rinkimų teisės principas, kuris vėlgi užtikrinamas Konstitucijoje.

Naujausi