Lietuvoje

2019.08.04 23:10

Automatizuota, bet ne viskas: teismuose įmanoma pasirūpinti, kad konkreti byla tektų konkrečiam teisėjui

Izabelė Pukėnaitė, Giedrius Vitkauskas, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.04 23:10

Nuvilnijus vadinamajam teisėjų korupcijos skandalui, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ištyrė, kaip teismuose skirstomos bylos. Dabar automatizuota sistema bylas teisėjams skirsto atsitiktine tvarka, bet tyrėjai šioje sistemoje rado trūkumų, kurie sudaro sąlygas papirkti teismų darbuotojus.  

„Nustatėme, kad procesą, kuris pristatomas kaip automatizuotas, galima skaidyti į 6 žingsnius. Vienas visiškai automatizuotas, tačiau išeities taškai, kurių pagrindu dirba visa sistema, suvedami rankiniu būdu, tai – žmogiškasis veiksnys. Kai sistema sudaro teisėjų eilę, ji gali būti koreguojama ir galutinis rezultatas – nulemtas žmogiškojo veiksnio. Vienas žingsnis automatizuotas, bet visas procesas, – deja, bet toli iki to“, – LRT TELEVIZIJAI komentuoja STT atstovė Rūta Kaziliūnaitė.

Kad byla būtų paskirta teisėjui, jis turi patekti į eilę. STT nustatė, kad bylų paskirstymas automatiškai veikia, bet teisėjų patekimas į eilę turi trūkumų.

Pavyzdžiui, jeigu reikėtų išnagrinėti vieną bylą, ją teoriškai galėtų gauti, tarkime 10 vieno teismo teisėjų. 5 iš jų galėtų specializuotis visai kitoje srityje nei reikalauja byla, todėl jos nagrinėti negalėtų, dar vienas – atostogauti ir 2 – sirgti. Tada nagrinėti bylą būtų paskirtas tik vienas iš likusių teisėjų. Tokie duomenys suvedami ir koreguojami rankiniu būdu, todėl sistemoje pakeitus pirminę informaciją, pavyzdžiui, teisėjo atostogų laiką, teisėjas gali būti pašalintas iš atrankos.

„Tarsi visą laiką buvo sakoma, kad objektyvu, žmogiškojo faktoriaus nėra. Pasirodo, yra pinigų suma, už kurią sistema pakeičia skirstymo principus. Tai irgi yra įdomu, ar teismų administracija matė, nematė, yra audito proceso, savikontrolės antikorupciniai procesai įdiegti, ar tai buvo stebima, kiek plačiai tokia praktika paplitusi“, – komentuoja Seimo narys Vytautas Bakas.

„Nedrįsčiau dabar atsakyti į šį klausimą nei taip, nei ne. Jeigu, tarkime, tyrime aiškėja, kad tam tikros korupcinės veiklos buvo darytos atliekant bylų skirstymą, tai galbūt teoriškai“, – sako Teisėjų tarybos, Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Pasak Vilniaus universiteto teisės docentės Vigitos Vėbraitės, kompiuteris negali numatyti visų žmogiškų faktorių, pavyzdžiui, teisėjų susirgimų, todėl svarbu ne keisti automatinę sistemą, o ją geriau administruoti.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad reiktų peržiūrėti bylų skyrimo algoritmus, skirti tam daugiau dėmesio ir atsisakyti mito, kad jeigu visa automatizuosime, tai atsikratysime subjektyvumo, kad patys vadovai laikytųsi aukščiausi skaidrumo standartų.

„Transparency International“ duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas nurodė sulaukęs prašymo teisme duoti kyšį, kas dešimtas davė.