Antradienį Seimo svarstymui bus teikiamos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma sudaryti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą Pasaulio lietuviams. Konstitucinės teisės ekspertai įspėja, kad tokie valdančiųjų užmojai prieštarauja teisės aktams ir tėra bandymas prieš rinkimus įsiteikti užsienyje gyvenančiai gausiai lietuvių bendruomenei.
Pirmą kartą Seimo rinkimų įstatymo pakeitimas įregistruotas šių metų birželio 18 d., juo numatoma sudaryti atskirą rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems lietuviams. Vienmandatė apygarda būtų sudaroma tik tuo atveju, kai paskutiniuose rinkimuose užsienyje balsavusių lietuvių skaičius viršija vidutinį apygardos rinkėjų skaičių.
Šiuo metu vidutinis rinkėjų skaičius apygardoje yra 35 tūkst. ir jis gali svyruoti iki 10 proc. į vieną ar kitą pusę. Tai reiškia, kad jeigu užsienyje balsavusių lietuvių skaičius paskutiniuose rinkimuose siektų 38,5 tūkst., kituose rinkimuose jiems būtų nustatoma atskira rinkimų apygarda.
Paskutinių prezidento rinkimų I ture užsienio atstovybėse balsavo 52,8 tūkst., rinkėjų, II – daugiau nei 44 tūkst. rinkėjų. Jų balsai šiuo metu priskiriami Vilniaus Naujamiesčio vienmandatei rinkimų apygardai. Taigi, įsigaliojus pakeitimui, artėjančiuose Seimo rinkimuose užsienio lietuviai jau turėtų atskirą vienmandatę apygardą. Palyginimui, 2016 m. Seimo rinkimų pirmajame ture dalyvavo 16,4 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, antrajame – virš 12 tūkst. rinkėjų.
„Šitą klausimą diktuoja patys rinkimų rezultatai. Referendumai, prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai parodė, kad buvo 62 tūkst. užsiregistravusiųjų ir 57 proc. pirmame prezidento rinkimų ture balsavusiųjų (užsienio lietuvių).
Užsienyje šiuo metu gyvena apie 300 tūkst. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, tiek suskaičiavusi yra Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tai yra daugiau negu dvi (vienmandatės – LRT.lt) apygardos. Pilietiškumo pergalė per šiuos rinkimus parodė, kad užsienio lietuviai domisi Lietuvos politika, yra pilietiški, kodėl jiems nesuteikus tokios galimybės turėti Lietuvos Respublikos Seime atstovą arba atstovus, kurie atstovautų Lietuvos diasporai, piliečiams, gyvenantiems užsienyje?“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Pirmininkė priminė, kad 2016 m. Seimo rinkimuose Naujamiesčio apygardoje Žygimantas Pavilionis buvo išrinktas daugiausia užsienio lietuvių balsais ir šiandien jis atstovauja pasaulio lietuviams parlamente. Tačiau, D. Henke nuomone, jis atstovauja gerokai didesniam rinkėjų skaičiui nei kitose vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai.
Teisininkų verdiktas nė motais
Seimas birželio pabaigoje pritarė įstatymo pataisos pateikimui. Tuomet dokumento rengėjais buvo Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijos Seime pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir jo bendražygė Agnė Širinskienė. Visgi po svarstymų komitetuose buvo parengtas ir antrasis pataisos variantas, kurį greta pirmojo antradienį Seimo svarstymui teikia jau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė, taip pat „valstiečių“ frakcijos narė Guoda Burokienė. Abu variantai yra identiški, skiriasi tik sakinio dalių išdėstymas.
Tačiau abu jie teikiami, nepaisant Seimo Teisės departamento išvados, kuri aiškiai rodo, kad abu įstatymo projektai gali prieštarauti Konstitucijai. Mat migracija ir kitos priežastys nuolat keičia rinkėjų skaičių Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje. Jeigu rinkėjų skaičius šioje apygardoje 10 proc. viršys vidutinį rinkėjų skaičių kitose apygardose, bus pažeistas lygios rinkimų teisės principas, kuris užtikrinamas Konstitucijoje.
Projektas taip pat neatitinka to paties koreguojamo Seimo rinkimų įstatymo kitos dalies, kur vienmandatė rinkimų apygarda apibrėžiama kaip konkreti teritorija. Šiuo atveju Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda apibrėžtos teritorijos neturi.
„Atsisakius teritorinio rinkimų apygardos požymio daugelis keičiamo įstatymo nuostatų, susijusių su rinkimų apygardomis, kaip teritoriniais vienetais, ir tokių apygardų rinkimų komisijų funkcijomis, taptų netikslios ir neatitinkančios naujosios rinkimų apygardos koncepcijos“, – pažymi Seimo Teisės departamentas.
Atsižvelgdami į teisininkų išvadas, Seimo nariai Linas Linkevičius ir Antanas Vinkus siūlo Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą sudaryti pagal užsienyje esančių rinkėjų geografinį pasiskirstymą ir vertinti ne vienerių, o trejų paskutinių rinkimų statistiką. Mat pastaroji ypač dinamiška.
VRK duomenimis, 2019 m. prezidento rinkimuose balsuoti užsienyje užsiregistravo 60,6 tūkst. rinkėjų, 2016 m. Seimo ir 2014 m. Prezidento rinkimuose – tris kartus mažiau, o 2000 m. Seimo rinkimuose – net penkis kartus mažiau rinkėjų. Šiems rodikliams įtakos turi migracija, tikėtina, kad padarinių sukels ir artėjantis „Brexitas“.
Seimo narys Jurgis Razma siūlo užsienyje balsuojančius Lietuvos piliečius priskirti tai vienmandatei rinkimų apygardai, kurios teritorijoje yra žinoma paskutinė jų deklaruota gyvenamoji vieta. Jeigu ši yra nežinoma, tokie rinkėjai būtų priskiriami tos apygardos rinkėjų sąrašui, kurios teritorijoje yra.
VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari patikino, kad artimiausiuose Seimo rinkimuose užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams naujos apygardos nebus.
„Apygardos sudaryti nebūtų galima, nes 2016 m. Seimo rinkimų pirmajame balsavime Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse balsavo 16 401 rinkėjai, o tai sudaro mažiau kaip pusę nuo rinkėjų skaičiaus apygardose vidurkio (2019-05-12 jis buvo 34 404 rinkėjai)“, – teigia VRK atstovė.
Sumanė pataikauti rinkėjams
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas bei Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius tikina, kad kurį pakeitimo variantą benagrinėtum, prieštaravimai Konstitucijai yra neišvengiami.
Pirma, kad negalima rinkėjų skaičiaus apygardoje imti nuo paskutiniuose rinkimuose dalyvavusiųjų skaičiaus. Pagal Konstituciją numatoma, kad apygardos rinkėjais yra visi tą dieną balsavimo teisę turintys ir apygardoje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
„Turi būti apibrėžta apygarda, jos teritorija, rėmai tam tikri. Dabar ką reiškia pasaulio lietuviai? Tai iš kokio čia pasaulio? Tos apygardos ribos kokios yra?“ – stebėjosi V. Sinkevičius.
„Ir antras dalykas, kas gali prieštarauti (Konstitucijai), kad apygardose rinkėjų skaičius turi būti daugiau mažiau vienodas. Dabar kiekvienoje apygardoje yra apie 35 tūkst. rinkėjų. Tai pasaulio apygarda kiek rinkėjų turėtų? Juk rinkėjų skaičius apygardoje skaičiuojamas ne pagal dalyvavusius, o kiek ten gyvena“, – tikino buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Trečia, anot jo, lieka neišspręstas vienmandačių apygardų skaičius apskritai. Šiandien Konstitucija numato, kad Lietuvoje yra 71 vienmandatė rinkimų apygarda. Norint sukurti apygardą Pasaulio lietuviams, tektų aukoti vieną iš esamų arba sukurti naują, kartu inicijuojant Konstitucijos pataisas.
„Galima inicijuoti Konstitucijos pataisas, bet ką tik buvo pataisa, kad 121 Seimo nario pakanka, kad 141 per daug. Čia staiga po pusės metų jau mažai? Aš matau čia pataikavimą, eilinį populizmą, flirtavimą su išeivija, neracionalų klausimų sprendimą. Nelabai suprantu, ką norima nustatyti, o tie mechanizmai, apie kuriuos kalbame, yra tikrai nesuprantami, kol kas ir teisiškai labai sunku juos vertinti“, – komentavo V. Sinkevičius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke nesutinka su pastarąja nuomone ir populizmo politikų veiksmuose neįžvelgia. Jos nuomone, užsienio lietuvių aktyvumas rinkimuose byloja, kad atskiros apygardos klausimas pribrendo. D. Henke tikisi, kad Seimas pritars įstatymo pataisoms, leisiančioms jau 2020 m. Seimo rinkimuose užsienio lietuviams į Parlamentą rinkti savo atstovą.
