Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda liepos 12-ąją bus inauguruotas. Šios iškilmės rengiamos nuo 1919-ųjų metų, kai šalies vadovu tapo Antanas Smetona. Inauguracijų mūsų šalies istorijoje buvo ir kuklių, ir pompastiškų.
Vienos prabangiausių – prezidento Rolando Pakso, 2003-iaisiais jos atsiėjo per 300 tūkst. litų, tai yra apie 90 tūkst. eurų. Daugiausia lėšų inauguracijai skiria prezidentūros kanceliarija. Kokia bus G. Nausėdos inauguracija ir kiek ji kainuos, spręs inauguracijos komisija, kuri bus sudaryta kitą savaitę.
Tarpukario Lietuvoje prezidentų inauguracijos buvo gana kuklios. 1919-aisiais šalies vadovu išrinktas A.Smetona prisiekė po dviejų dienų. Dažniausiai taip ir būdavo – prezidentai su priesaika ilgai nedelsdavo, prisiekdavo arba išrinkimo dieną, arba po keleto dienų.
„Įprastai prezidentą iki priesaikos vietos lydėdavo garbės sargyba, kaip buvo rašoma, špaleriais už rankų susikabinusi kariuomenė stovėdavo iš dviejų pusių ir taip pagerbdavo prezidentą. Prezidentas dažniausiai į priesaikos vietą atvykdavo arba karieta arba automobiliu, ir jį lydėdavo husarų pulko atstovai“, – pasakoja muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė.
A. Smetona, kaip ir kiti prezidentai vėliau, po priesaikos sakė kalbą tautai. Iš pradžių inauguracijos būdavo gana uždaros, vėliau pasveikinti prezidento jau rinkdavosi vis daugiau žmonių. Tarpukariu prezidentų priesaikas priimdavo Bažnyčios atstovas, pavyzdžiui Aleksandras Stulginskis ir A. Smetona bučiavo Evangeliją. Kitaip elgėsi Kazys Grinius.
„1926 metais, kai Grinius tapo prezidentu, jis buvo kitos politinės pakraipos ir žmonės jį mėgo. Griniaus inauguracija ypatinga tuo, kad jis vienintelis prezidentas priesaiką arba pasižadėjimą skaitė galima sakyti, neprisiekdamas Dievu. ir šitoj ceremonijoj nebuvo arkivyskupo, kaip buvo prieš tai, arba po“, – sako J. Minelgaitė-Plentienė.
Pirmojo jau atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko inauguracija vyko 1993-iųjų vasario 25-ąją. Inauguracija norėta priminti Lietuvos istoriją nuo seniausių iki mūsų laikų. Renginiai prasidėjo ant Gedimino kalno, kur buvo atliktos senovinės ugnies apeigos. Vėliau prezidento vėliava nunešta į Vilniaus arkikatedrą, simbolizuojant pagoniškos Lietuvos įžengimą į krikščionybę.
Visai kitokia inauguracija buvo pradedant pirmąją Valdo Adamkaus kadenciją. Ją organizavęs Arūnas Pemkus prisimena – apie renginius daug buvo diksutuota su pačiu prezidentu. V. Adamkus norėjo, kad su naujais politiniais vėjais ateitų ir naujas įvaizdis.
„Adamkus žinojo, kad aš dirbęs prezidento Raegano inauguracijos komitete 1985 metais, pasikvietė sako norėčiau, kad būtų toks labiau amerikoniškas stilius. Ką mes padarėm, ko nebuvo prieš tai ir ko nėra buvę po to, čia jau grynai toks amerikoniškas stilius – mes padarėm keturis balius, kurie vyko tą vakarą po inauguracijos“, – prisimena A. Pemkus.
2003 metais prezidentu tapus Rolandui Paksui randasi naujų akcentų-sukurta speciali daina, kurią atliko operos solistai Irena Milkevičiūtė ir Vytautas Juozapaitis. Vilniaus padangę skrodžia naikintuvai. Būtent dėl jų buvo kilęs konfliktas su sostinės meru Artūru Zuoku, kuris nenorėjo duoti leidimo skrydžiui. Pakso inauguracija įsiminė dar ir dėl to, kad daug dėmesio buvo skirta aiškiaregei Lenai Lolišvili. Ji per Mišias sėdėjo už Pakso šeimos, dalyvavo ir iškilmingame priėmime. Pakso inauguracija atsiėjo per 300 tūkstančių litų, tai yra daugiau nei 90 tūkst eurų.
Antroji Valdo Adamkaus inauguracija buvo gerokai kuklesnė už pirmąją, atsisakyta pokylio. Pompastiškumo nebuvo ir per Dalios Grybauskaitės inauguraciją. Vos išrinkta ji pareiškė – pobūvių nebus. Skaičiuojama, kad 2009-aisiais inauguracijos renginiai atsiėjo apie 30 tūkst. litų, tai yra apie 9 tūkst. eurų.
Antroji D. Grybauskaitės inauguracija nedaug skyrėsi nuo pirmosios. Puotu neorganizuota, iškilmingą inauguracijos ceremoniją vainikavo šventinis koncertas Daukanto aikštėje visiems Lietuvos žmonėms.
Kokias tradicijas išlaikys Gitanas Nausėda – ar vėl bus surengtas pokylis – jau spręs inauguracijos komisija, ne paskutinį žodį tars ir išrinktasis prezidentas. Kol kas detalių apie inauguraciją G. Nausėdos komanda neatskleidžia.
„Vienintelis dalykas, kas tikrai privaloma išrinktajam, kur Konstitucinio Teismo pirmininkas priima tą priesaiką pasirašo ir perduodama Seimo pirmininkui saugoti Seimo archyvuose. Antras atributas Seime, kuris yra vysktantis privalomas, kuris numatas sįstatymu, tai išrinktajam prezidentui yra įteikiamas aukščiausiasis šalies apdovanojimas – Vytauto Didžiojo su aukso grandine, tai jau ir įstymu numatyta, ir tapusi tradicija, kad tai yra įteikaima iš karto po priesaikos pradedant eiti pareigas“, – sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Pasak prezidentės patarėjo, visa kita, kas vyks per inauguraciją, pasirinkimo dalykas. Nerašyta taisyklė – prezidentas prie Seimo arba Katedros aikštėje pasveikina kariuomenę. Iki šiol visi prezidentai dalyvavo ir Mišiose. Svarbi ir prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Lietuva neturi nusistovėjusios tradicijos kviesti ar ne užsienio svečių.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 2:35 min.
