Lietuvoje

2019.05.31 10:51

Karbauskio užuomina Nausėdai: siekis pertvarkyti prokuratūrą ar „viskas arba nieko“ serialo tęsinys?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.31 10:51

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš prezidento rinkimus kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai perdavė žinią – pokyčių vėjas prokuratūroje leistų valdantiesiems nutraukti parlamentinius tyrimus. Politologė Virginija Būdienė tokį politiko pareiškimą vadina ultimatumu ir siekiu per šalies vadovą daryti įtaką teisėsaugai. Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys teigia, kad dabar R. Karbauskio kalbos apie pokyčius mažų mažiausiai stebina, mat tam valdantieji turėjo trejus metus.

„Jeigu naujasis prezidentas iš tikrųjų imsis spręsti Lietuvos prokuratūros klausimus, kad visos tos abejonės, kurios išsakytos žiniasklaidoje apie tai, kad prokurorams buvo daroma įtaka, bylos nutraukinėjamos, jeigu bus pokyčiai prokuratūroje, mes manome, kad reikia nutraukti visus tyrimus Seime ir atiduoti viską prokuratūrai, nes ne Seimo darbas yra atlikti šiuo tyrimus“, – praėjusią savaitę po „valstiečių“ valdybos posėdžio, kuriame nuspręsta prezidento rinkimuose remti Gitaną Nausėdą, sakė R. Karbauskis.

Mato serialo „viskas arba nieko“ tęsinį

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, politologė V. Būdienė sakė LRT.lt, kad toks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio pareiškimas ją nustebino. Anot politologės, susidaro įspūdis, kad tokiu būdu R. Karbauskis patvirtino, jog parlamentiniai tyrimai tebuvo politinės manipuliacijos įrankis.

„Valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui pranešus, kad po prezidento rikimų gali nutraukti visus parlamentinius tyrimus, o A. Širinskienei jam pritarus, kyla klausimas, kodėl tiriamos problemos staiga tapo nebevertos Seimo dėmesio. Galbūt tai ir yra pripažinimas, kad problemos, kurias tiria laikinosios komisijos dėl Lietuvos Banko, neteisėto poveikio politiniams procesams, Lietuvos radijo ir televizijos tebuvo išgalvotos, išpūstos? Išeitų, kad tie tyrimai tebuvo politinės manipuliacijos, įrankis populistiškai dorotis su politiniais konkurentais naudojantis Seimo teikiamomis galimybėmis.

Ar dėl to rinkėjai LVŽS rinko į Seimą? Dėl šių tyrimų? Dėl visuomenės įaudrinimo ir suskaidymo? LVŽS deklaruoja dirbanti pagal darnaus vystymosi principus, tačiau tokių politinių manipuliacijų negalima pavadinti nei darniomis, nei doromis. Be to, tokie veiksmai ir pareiškimai iš esmės didina piliečių nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe“, – svarstė V. Būdienė.

Politologės manymu, R. Karbauskio keliama sąlyga – jei bus imtasi pokyčių prokuratūroje, tai tyrimai Seime bus nutraukti – byloja apie dar pavojingesnes tendencijas.

„Prieš nutraukiant parlamentinius laikinųjų komisijų tyrimus keliama „papildoma sąlyga“. O sąlyga keliama būsimajam prezidentui – „jei naujasis šalies vadovas sieks pokyčių prokuratūroje“. Taip netiesiogiai R. Karbauskis siunčia žinią, kad per prezidentą norėtų daryti įtaką prokuratūrai, gal net siekti generalinio prokuroro galvos ir šiame procese pagrindinio vaidmens“, – aiškino V. Būdienė.

Politologė įsitikinusi, kad R. Karbauskis, keldamas sąlygas būsimajam prezidentui, tęsia savo „viskas arba nieko“ veiksmų strategiją.

„Nepavykus planui „viskas arba nieko“ (pažadas trauktis iš valdančiosios koalicijos, jei Saulius Skvernelis netaps prezidentu), R. Karbauskis paskelbė naują ultimatumą. Ir kažin, ar valstiečių frakcija jam pritaria. Šį naują ultimatumą gali tekti pasitikrinti partijoje. Telieka laukti naujų šio serialo serijų. Tik gaila, kad tokie politiniai šou tempia Seimo populiarumą į naujas žemumas“, – komentavo V. Būdienė.

R. Karbauskis tvirtina norintis, kad nebūtų vykdomi „politiniai užsakymai“

LRT.lt kalbintas LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė, kad jį prabilti apie reikalingus pokyčius prokuratūroje pastūmėjo žiniasklaidoje aprašomos istorijos apie įtaką prokurorams ir Seimo laikinosios tyrimo komisijoje dėl įtakos politikams liudiję asmenys.

„Galima daryti prielaidą, kad kai kurie tyrimai (prokuratūroje – LRT.lt), kurie paliečia vienus ar kitus žinomus politikus arba politikus, kurie susiję su aukščiausiais postais, jie dabartinėmis sąlygomis, dabartinėje situacijoje yra neįmanomi, nes visiškai aišku, kad niekas nepasikeitė. Tai nėra kažkokia sąlyga. Aš tik paminėjau, kad, jei keistųsi situacija, Seimas galėtų nedaryti to (parlamentinių tyrimų – LRT.lt), ko neturi daryti“, – aiškino „valstiečių“ vedlys.

R. Karbauskis, paklaustas, ar pasitiki dabartiniu generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, aiškaus atsakymo nepateikė. Politikas tikino, kad, jo akimis, problemos prokuratūroje galėjo atsirasti nebūtinai dėl dabartinio institucijos vadovo kaltės.

„Girdžiu iš buvusių prokurorų, skaitau publikacijose ir suprantu, kad tai yra daugiau negu skandalinga. Neįsivaizduoju, kad taip gali būti – kad politikai kišasi į tyrimus, juos blokuoja, siekdami neleisti ginti viešąjį interesą. Čia turbūt kalbama apie kitus laikotarpius, kai kiti asmenys buvo vyriausiais prokurorais, todėl man visa tai sunku sieti su dabartimi“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis, paklaustas, kokių konkrečiai pokyčių reikėtų imtis prokuratūroje, pažymėjo, kad generalinio prokuroro skyrimo tvarka jam klausimų nekelia. R. Karbauskis priekaištų neturėjo ir žemesnio rango prokurorų skyrimo į pareigas sistemai. Anot jo, didžiausią nerimą esą kelia prokurorų reputacijos klausimas.

„Pirmiausia, tai yra ne prokurorų skyrimo sistemos problema, o asmenybių, kurios skiriamos į vienas ar kitas pozicijas, problema. Nenoriu kalbėti apie konkrečius asmenis, bet visuomenėje tos kalbos apie kišeninius prokurorus pasigirsdavo, tokie epitetai buvo vartojami. Taip buvo kalbama ne dėl to, kad paskyrimo sistema yra bloga arba gera. Taip kalbama apie asmenis, kurie vienaip ar kitaip vykdo kažkokius politinius užsakymus.

Būtent ši situacija, mūsų nuomone, turėtų pasikeisti, nes žinoti, galvoti, kad gali būti duoti nurodymai vieno ar kito politiko ar bet kurio piliečio atžvilgiu atlikti kažkokius veiksmus ir tie veiksmai atliekami dėl politinių, verslo interesų, yra pats nemaloniausias dalykas“, – kalbėjo LVŽS vadovas.

Prokurorų atstovas siūlo keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J. Rėksnys įsitikinęs – prokuratūroje pokyčiai yra reikalingi, mat, jo teigimu, šiuo metu prokurorai jaučia spaudimą iš įvairių interesų grupių ir retas kuris apie tai prabyla.

„Jeigu prokurorai net nedrįsta kalbėti, tai ką mes turime? Turime šunis išmuštais dantimis. Tuos šunis reikėtų atleisti, suteikti galimybę jiems išeiti į pensiją ir priimti naujus, drąsius, su dantimis, su stuburu prokurorus. Pagrindinė institucijos problema – nebėra stuburo, nes STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba – LRT.lt) kojomis atidaro generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų duris“, – LRT.lt pasakojo J. Rėksnys.

Pašnekovas tikino, kad prokuratūrą kamuoja ne tik „patogių“ prokurorų skyrimo į aukštas pareigas problemos, bet kitų institucijų, pavyzdžiui, Prezidentūros, raginimai nesiimti stiprinti prokurorų savivaldos. O, J. Rėksnio teigimu, stiprinti prokurorų savivaldą galima būtų ir keičiant generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

„Patys prokurorai išrenka žmogų, kuriuo jie tiki. Nebūtinai tai gali būti prokurorai, tai gali būti ir teisėjai. Išreitinguojami trys žmonės ir prezidentas iš tų trijų žmonių renkasi, o Seimas jį tvirtina. O jeigu prezidentas per mėnesį neišsirenka iš tų žmonių nė vieno, tai Seimas automatiškai tvirtina pirmąjį prokurorų pasirinktą žmogų“, – siūlomą generalinio prokuroro skyrimą tvarką pristatė J. Rėksnys.

J. Rėksnys, paklaustas, apie R. Karbauskio pareiškimą, kad parlamentiniai tyrimai galėtų būti nutraukti, jei prokuratūroje įvyktų pokyčiai, pažymėjo, kad nepaisant prokuratūros problemų, tokių sąlygų kelia pavojų prokuratūros nepriklausomumui.  

Pašnekovas tvirtino, kad jį teigiamai nustebino premjeras S. Skvernelis, susitikęs su Prokurorų profesine sąjunga ir išklausęs juos, tačiau, kaip teigė J. Rėksnys, valdantieji nevykdo to, ką yra užsibrėžę Vyriausybės programoje.

„Vyriausybė programoje skelbiama apie savivaldos prokuratūroje sukūrimą. Ką mes turime? Turime trečius Vyriausybės metus ir kur ta savivalda? Atlyginimus pakėlė – ačiū už tai. Bet apie savivaldą nekalbama. Ar tai buvo triukas? Klausimas politikas – jeigu jūs norite daryti pokyčius arba norėjote juos daryti, tai kodėl nepadarėte? Dabar tos keliamos sąlygos keistai atrodo“, – kalbėjo J. Rėksnys.