Lekiant paskutinėms dienoms iki Lietuvos prezidento rinkimų, LRT kviečia prisiminti, kaip atrodė pirmieji televiziniai kandidatų debatai Lietuvos istorijoje. 1993-iaisiais vykusį Algirdo Mykolo Brazausko ir Stasio Lozoraičio susirėmimą pečiais moderavo tuometis LRT generalinis direktorius Laimonas Tapinas.
Laikotarpis buvo sunkus ekonomiškai – po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva praranda pagrindinę produkcijos realizavimo rinką, prekybinius ryšius, prasideda žemės reforma, todėl nyksta kolūkiai, kaip pagrindinė šalies valiuta cirkuliuoja „vagnorkės“, vyksta privatizacija.
Po Sąjūdžio pakylėjimo prastėja ir visuomenės nuotaikos. 1992-aisiais į viršų šauna savižudybių skaičius šalyje – lietuviams sudėtinga atrasti savo vaidmenį taip pasikeitus šaliai.
„Kaip Lietuva gali išbristi iš duobės, kurioje dabar esame? Žinant, kad Lietuva neturi savo kuro, kad mes turime jį pirkti užsienyje ir mokėti fantastišką sumą – mažiausiai milijardą dolerių metams, kad mes neturime savo metalo, mašinų, modernios technologijos, neturime geros kokybės prekių, kurias galime parduoti užsieniui. Kur jūs matote svertus, kurie galėtų padėti ištraukti Lietuvą iš krizės?“ – klausė L. Tapinas kandidatų į prezidentus.
S. Lozoraitis atsakė, kad nėra Lietuvoje padėtis tokia prasta, kokia nupiešta klausimu. Esą Šveicarija taip pat neturi naftos ar geležies, tačiau šalis savo turtą sukrauna darbu. „Mums tą patį reikia daryti. Aišku, ekonominį ratą, kuris dabar sustojęs, absoliučiai nekrauna mums jokio turto, reikia stumtelėti, kad jis pradėtų suktis. Jeigu mes to nepadarysime, kiekviena minutė, kurią praleidžiame nieko nedarydami, mums nepaprastai daug kaštuos“, – prieš 26-erius metus Lietuvos televizijai sakė kandidatas į prezidentus.
A. Brazauskas sakė, kad gamybos lygį reikėtų atkurti tokį, koks buvo prieš kelerius metus, nors tai nebuvo labai aukštas lygis.
„Vis dėlto jis buvo toks, kad turėjome didelę apimtį produkcijos, galėjome dalinai ją eksportuoti (tiesa, tai buvo priverstinis eksportas į Tarybų Sąjungą), tačiau tai vis tiek buvo produkcija, už kurią mes gaudavome atitinkamas pajamas ir mūsų biudžetas buvo vis tik subalansuotas“, – aiškino kandidatas, kuriam šie rinkimai atnešė valstybės vadovo postą.
Paklaustas apie žemės ūkio reformą, kuria gyventojams grąžinta 1940-aisiais nacionalizuota žemė, S. Lozoraitis kalbėjo, kad reforma padaryta skubotai ir neatsiklausus gyventojų.
A. Brazauskas sakė, kad žemė yra lietuvių turtas ir jis yra už tai,jog reforma būtų vykdoma, tačiau turėtų būti reikalavimas, kad atgauta žemė būtų dirbama ir iš jos būtų gaunama produkcija.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, 1993-iaisiais A. M. Brazauskas surinko 1 211 070 balsų, t. y. 60,1 proc. visų dalyvavusiųjų, o Stasys Lozoraitis – 767 437 balsų, t. y. 38,1 proc. visų dalyvavusiųjų.
1993-iųjų sausį iš rinkiminės kovos pasitraukė Vytautas Landsbergis. Jis ragino palaikyti S. Lozoraitį. S. Lozoraičio rinkimų štabo vadu buvo Valdas Adamkus.
