Lietuvoje

2019.04.13 18:15

Lietuvos ūkininkai nerimauja dėl klimato kaitos ir svarsto pradėti auginti modifikuotus augalus

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.13 18:15

Lietuvą, Latviją ir Suomiją klimato pokyčiai paveikė smarkiausiai iš visų Europos šalių – tokios yra už žaliosios energetikos populiarinimo „GreenMatch“ mokslininkų tyrimo išvados. Ūkininkai skaičiuoja šimtais tūkstančių patiriamus nuostolius ir su nerimu laukia kiekvienų metų sėjos. Situacijai negerėjant, net svarsto auginti kitokias augalų rūšis.

Žemė maitintoja – vieną sezoną dovanojanti auksines pievas javų, kitą gali viską paskandinti liūtyse. Pernai ūkininkas Zenonas Akramavičius patyrė 300 tūkstančių eurų žalą. Prasidėjus sėjai ūkininkas nerimauja, kokį derlių neš žmonių vis labiau veikiama gamta.

„Laukams jau trūksta drėgmės, bet tikimės, kad po Velykų lietaus bus. Tačiau gamtos pasikeitimai akivaizdūs. Šią savaitę baigsime sėją, bet matome, kad nebuvo polydžio ir upės tuščios. Akivaizdu, kad tikrai vyksta klimato pasikeitimas“, – nerimauja žemės ūkio bendrovės „Lašai“ vadovas Zenonas Akramavičius.

Mokslininkai sako, kad liūtys bei sausros vyko visais laikais. Tačiau žalą daro staigūs pokyčiai. Pavyzdžiui, tūkstantmečius trukęs ledynmetis yra natūralus, o per pastarąjį šimtmetį laipsniu pakilusi vidutinė temperatūra – ne.

„Tai nereiškia, kad šilta nuosekliai diena iš dienos, bet reiškia, kad šaltis gali kelioms dienoms įsiveržti į pietus, o šiluma nukeliauti į šiaurę. Tokie temperatūros ir kritulių kontrastai.

Krituliai vis labiau intensyvėja, jie gali iškristi per vieną liūtį, o paskui sekti sausas laikotarpis“, – klimato kaitos pokyčius paaiškina klimatologas Arūnas Bukantis.

Lietuvą, Latviją ir Suomiją klimato pokyčiai paveikė smarkiausiai iš visų Europos šalių – tokios yra „GreenMatch“ mokslininkų tyrimo išvados. Todėl Bundanti Baltija jau gali reikšti ne tik kovą už nepriklausomybę, bet ir kylantį vandenyno lygį.

„Čia labai svarbu įvertinti vadinamus litosferos judesius, kadangi pietinė jūros dalis grimzta, todėl atrodo, kad Lietuvoje didelis vandens pakilimas, nes esame pietinis regionas. Šiauriniuose regionuose lygis beveik nesikeičia. Visos geografinės zonos ir augalijų arealai slenkasi link ašigalio“, – pasakoja A. Bukantis

Dėl klimato pokyčių ūkininkai net svarsto pradėti auginti modifikuotus, klimato kaitai atsparesnius augalus.

„Aš manau, kad reikėtų pradėti auginti modifikuotus augalus, kaip yra daroma Amerikoje. Jie yra atsparūs tokiam klimato pasikeitimui ir sausroms, todėl manau tikrai augtų ir mūsų klimato sąlygomis, turėtume mažiau problemų.

Jei pasaulyje pritrūks maisto, manau ir ES ir Lietuvoje pradės auginti tokias kultūras. Kitos išeities nėra, prieš gamtą nepakovosim“, – svarsto Z. Akramavičius.

Metinė oro temperatūra per pusę amžiaus Lietuvoje pakilo dvejais laipsniais. Vieno laipsnio pokytis, pasak klimatologų, gali reikšti labai daug.

Štai geriant šiltą arbatą vieno ar net kelių laipsnių pasikeitimas ne taip ir juntamas. Tačiau kūno temperatūrai pakilus vienu laipsniu, gali tekti prigulti ligos patalan.

Būtent taip aplinkos temperatūros pokyčius ir siūloma suprasti – kaip ne tik gamtos, bet ir ją veikiančio žmogaus bėdą.

Reportažą šia tema galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidos „Žinios“ vaizdo įraše nuo 05 min. 07 sek. iki 08 min. 43 sek.

Parengta pagal Izabelės Pukėnaitės reportažą.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius