Įžengus į Naujuosius metus, LRT pakvietė prisiminti iškiliausius 2023-ųjų metų įvykius, asmenybes ir iniciatyvas įkvėpusias bei padėjusias Lietuvai susitelkti, augti ir tobulėti. Praėjusių metų ryškiausieji pagerbti iškilmingoje LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje.
LRT pakvietė pagerbti labiausiai įkvėpusius žmones, kolektyvus, organizacijas, verslo, mokslo, iniciatyvų organizatorius, inovacijų atstovus, labiausiai prisidėjusius prie Lietuvos augimo ir tobulėjimo per 2023 metus.
Iškilmingą ceremoniją pradėjusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pasidžiaugė, kad šie apdovanojimai sutelkia skirtingų sričių asmenybes ir skatina visuomenę svarstyti apie ateities vizijas.
„Prieš šešerius metus nusprendę teikti LRT Metų apdovanojimus, kėlėme sau du svarbiausius tikslus – garbingai įvertini tuos, kurių idėjos ir darbai tapo reikšmingais metų ženklais, ir pastebėti tuos, kurių galbūt nematome kasdien, nors prasmingi jų darbai lygiai taip pat augina ir stiprina Lietuvą.
Būtent apie Lietuvą ir yra šie apdovanojimai. Apie skirtingas jos kartas, apie jos mokslą ir kultūrą, verslą ir sportą – apie mūsų valstybės dabartį ir ateitį. Nuoširdžiai sveikinu jus visus, norinčius ne griauti, o kurti“, – LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje sakė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, 8 skirtingose nominacijose išskyrė po 3 pretendentus, iš kurių LRT.lt skaitytojai išrinko, jų nuomone, labiausiai vertus apdovanojimų statulėlės.
Šventinį vakarą pradėjo Monikos Liu, Monikos Linkytės ir grupės „Roop“ pasirodymai.
Iš karto po jų buvo padėkota verslininkams ir visuomenės veikėjams, kurie prisidėjo prie 2023 metų pradžioje vykusios akcijos „Radarom“.
Metų pilietinė iniciatyva išrinkta Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ iniciatyva #Skaidrinam už atskleistus politikų piktnaudžiavimo atvejus visoje šalyje.
Apdovanojimą atsiėmė „Laisvės TV“ atstovė Živilė Tiškevičiūtė. Ji siuntė linkėjimus šiuo metu Afrikoje atostogaujančiam Andriui Tapinui ir dėkojo už įvertinimą.
A. Tapinui metų pradžioje paskelbus pirmuosius savivaldybių tarybų narių panaudotų lėšų ir juos pagrindžiančių dokumentų faktus, savivaldybėse kilo sumaištis dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis. Dėl „Čekiukų“ skandalo vos negriuvo Vyriausybė ir vos nesušaukti pirmalaikiai Seimo rinkimai. Skubiai priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos: panaikintos visos išmokos už degalus, automobilio nuomą, kanceliarines ar ryšio priemones, savivaldybių tarybų nariams numatytas atlyginimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi ikiteisminių tyrimų.
Metų ambasadorius – Dominika Banevič – Bgirl Nicka už istorinę pergalę pasaulio breiko čempionate ir atvertus vartus į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Bgirl Nicka slapyvardžiu žinoma Lietuvos atlikėja Dominika Banevič tapo šių metų pasaulio čempione, taip užsitikrindama bilietą į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. Varžybose Bgirl Nicka nepalieka abejingų nei sportininkų, nei žiūrovų, ja žavisi hiphopo kultūros legendos, turnyrų vedėjai ir komentatoriai negaili komplimentų, ji praminta „jaunąja varžovių žlugdytoja iš Lietuvos“.
Metų Valstybės kūrėjas – Lietuvos Raudonasis Kryžius už pagalbą labiausiai pažeidžiamiems ar nelaimės ištiktiems žmonėms.
Lietuvoje ir visame pasaulyje, įgalinant pilietinę visuomenę ir stiprinant pilietiškumą, bei prieinamesnės pagalbos teikimą įsteigiant humanitarinės pagalbos numerį 111.
„Mūsų šūkis – įkvėpti pirmi padėti krizėje“, – atsiimdama apdovanojimą sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Metų atradimas – Rytis Maskeliūnas ir jo komanda (KTU) už praktiškų technologijų kūrimą ir jų taikymą medicinoje.
R. Maskeliūno darbai išsiskiria praktiškumu. KTU Multimedijos inžinerijos katedros profesorius tyrimus atlieka kartu su tarptautiniais partneriais, bendradarbiauja su medikais. Komanda pristatė naują išradimą, padėsiantį atpažinti ankstyvus Parkinsono ligos požymius, interaktyvų žaidimą „iTrain“, skirtą padėti slaugyti asmenis po insulto, „BiomacVR“ inovaciją, skirtą paciento reabilitacijai patyrus insultą.
Metų verslo lyderystė – „carVertical“ už paramą, skirtą seniesiems Lietuvos miškams išsaugoti, ir siekį prisidėti prie ateities problemų sprendimo.
95,6 ha miškų Lietuvoje globojantis „Sengirės fondas“ netrukus galės įsigyti dar daugiau laukinės gamtos plotų ir taip apsaugoti begalę augalų bei gyvūnų rūšių nuo išnykimo. Įmonė „carVertical“ miškams išsaugoti paaukojo 100 tūkst. eurų. Pasak „Sengirės fondo“, tai didžiausia istorijoje jų gauta vienkartinė verslo parama, skirta seniesiems Lietuvos miškams išsaugoti. Iniciatyva išsaugoti miškus – pačių įmonės įkūrėjų: jiems rūpi, kas liks ateities kartoms.
Metų kultūros reiškinys – UNESCO Kauno nominacinės bylos autoriai už tai, kad Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
2023 rugsėjo mėn. Saudo Arabijoje vykusioje 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe (kartu su Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove bei Struvės geodezinėmis lankomis), pelniusia prestižinį UNESCO statusą. Šiais metais Kauno tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms. 400 puslapių dokumentas – Kauno modernizmo nominacinė paraiška, kurią rengė Sigita Bugenienė, Marija Drėmaitė, Saulius Rimas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Vaidas Petrulis, Živilė Šimkutė, Raimonda Rickevičienė į pasaulio paveldo centrą išsiųsta 2021-ųjų sausį.
Metų ateitis – Martyna Kniazevaitė už aistrą mokslui ir siekius prisidėti prie Marso tyrimo.
19-metė kaunietė M. Kniazevaitė Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse pristatė savo tyrimą, kurio metu Marso dirvožemyje išaugino pupas. Įsigijusi simuliacinio Marso dirvožemio (tokį dirvožemį tyrimams naudoja ir NASA), jaunoji mokslininkė ėmėsi pirminio tikslo – rasti būdą, kaip iš šio dirvožemio pašalinti kenksmingus junginius – perchloratus. Martyna ilgai eksperimentavo su Azospira Oryzae bakterijomis. Antroji tyrimo dalis – šiame dirvožemyje užauginti pupas. Išaugintas pupas vėliau reikėjo vėl ištirti, ar augaluose neliko nuodingų medžiagų. Šis darbas Lietuvos jaunųjų mokslininkų konkurse buvo pripažintas stipriausiu.
Metų asmenybė – Aurimas Valujavičius už sėkmingai įveiktą Atlantą.
Keliautojas ir tinklaraštininkas Aurimas Valujavičius tapo trečiuoju žmogumi pasaulyje, plaukusiu per Atlantą maršrutu iš žemyninės Ispanijos į žemyninę Šiaurės Amerikos dalį. Kelionė vienviete irkline valtimi truko 120 dienų, 14 val. 48 min. A. Valujavičius irklais įveikė 8 tūkst. kilometrų. Dalydamasis kvapą gniaužiančia istorija, kaip plaukė irkline valtimi, Aurimas sako, kad kiekvienas gali turėti savo Atlantą, ir kviečia žmones gyventi aktyviau, siekti tikslų, neužstrigti nereikšmingose smulkmenose.
