Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad itin jautrūs žmonės apsilanko jos kabinete, kai dėl šios nervų sistemos ypatybės kyla sunkumų. Pasak jos, stipriai susijaudinus, nurimti gali padėti įvairūs savireguliacijos metodai.
Plačiau – vaizdo įraše.
Jautriau reaguoja į išorinį pasaulį
Žmogaus jautrumas yra polinkis stipriau reaguoti ir jausti išorinį ir savo vidinį pasaulį. Anot U. Juodytės, jautrumą galima įvertinti įvairiais būdais: užpildžius klausimyną, atliekant laboratorinius tyrimus, taip pat pagal aplinkinių nuomones bei asmeninį savęs suvokimą.
„Dažniausiai žmogus darbuojasi tikrai ne laboratorijose ar su testais, bet vertina pats save ir žiūri, ką kiti žmonės apie jį kalba“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako psichologė.
Asmens jautrumas gali būti įvairaus lygio: vienoje spektro pusėje yra jautrus, o kitoje – itin jautrus žmogus. Anot psichologės, itin jautriems žmonėms reikia daugiau laiko atsigauti po stiprios išorinės stimuliacijos, pavyzdžiui, daug garso ar veiksmo, negu įprastai jautriam asmeniui. Be to, šie žmonės jautriau nei kiti reaguoja į įvairias situacijas.
„Pavyzdžiui, einame į teatrą ir labai greitai susijaudiname, pradeda bėgti ašara arba kaip tik ateina juokas, džiugesys, o kiti aplinkui sėdi, reaguoja, bet ne taip [jautriai]“, – komentuoja psichologė.
Ji pastebi, jog itin jautrūs žmonės kreipiasi pagalbos į psichologus, kai ši nervų sistemos ypatybė kelia problemų. Pavyzdžiui, nemažai jų dalijasi dėl darbo aplinkoje kylančiais sunkumais, jaučia gėdą dėl savo kūno reakcijų. Psichologės kabinete dėl itin didelio jautrumo dažniau apsilanko vyrai.
„Sako: „Turiu elgtis tvirtai, o man ašara krenta. Aplinka mane vertina kaip nepatikimą – jautrų ten, kur nereikia būti jautriam.“ Tada žmogus pradeda klausti: kas su manimi yra blogai? Labai svarbu suprasti, kad su itin jautriu žmogumi nieko nėra blogai. Tai yra nervų sistemos ypatybė jautriau reaguoti į stimulus, ir tiek“, – akcentuoja U. Juodytė.
Itin jautrūs žmonės turi gausybę dovanų
Itin jautrūs asmenys dažniau perdega arba pervargsta. Dažniausiai taip nutinka, kai šie neskiria laiko jėgoms atgauti, o tik nuolat užsiima saviplaka.
„Žmogus nenori eiti ne tik į darbą, bet ir gyvenimas pradeda nedžiuginti. Tai yra depresija, įvairūs nerimo sutrikimai“, – pastebi ji.
U. Juodytė pabrėžia, jog svarbu normalizuoti itin didelį žmonių jautrumą. Anot jos, šie žmonės gali itin sodriai patirti įvairias gyvenimo spalvas, būti kur kas atidesni kitų žmonių išgyvenimams. Be to, jautrūs žmonės labiau įsigilina į aplinką ir joje vykstančius procesus.
Labai svarbu suprasti, kad su itin jautriu žmogumi nieko nėra blogai. Tai yra nervų sistemos ypatybė jautriau reaguoti į stimulus, ir tiek.
Ji sako, kad yra ne vienas savireguliacijos metodas, kuris gali pagelbėti stipriai susijaudinus. Pavyzdžiui, žmogus gali sąmoningai pajusti pagrindą po kojomis ar vietą, ant kurios sėdi. Taip pat psichologė siūlo įkvėpti ir iškvėpti, pastebėti 5 aplink esančius objektus ar pajusti kvapą.
„Atsidurti čia ir dabar – trumpam nukreipti dėmesį. Tai nereiškia, kad [turime] nejausti, bet kada reikia sutelkti dėmesį – aš tai padarau. Tada, kai galiu, duodu tam jautrumui valią. Viskas yra gerai – nuostabu žiūrėti gerą filmą, kvatoti arba verkti iš širdies“, – kalba psichologė.
Parengė Emilis Jakštys.
