Gavėnia – laikas, skirtas atnaujinti savo ryšį su Dievu, ir kelionė, vedanti prisikėlimo link. Kaip gavėnia atrodo šiuolaikinio žmogaus gyvenime? Nukryžiuotojo Kristaus seserų bendruomenės narė sesuo Adelė Pilipavičiūtė teigia, jog gavėnios laikotarpis šiandien labiau reikalingas nei bet kada – tai proga išsilaisvinti nuo gyvenimą ribojančių įpročių, priklausomybių ir atkurti žmogiškuosius ryšius.
Pokalbio klausykite čia:
Vaizduojama kaip nepatrauklus laikas
Sesuo A. Pilipavičiūtė tikinčiųjų bendruomenėje turi daug pareigų – ji vadovauja Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centrui, ruošia specialią gavėniai skirtą programą, pagal kurią merginos ir moterys išgyvena pasiruošimą Velykoms.
„Gavėnia man nebuvo svarbi daug metų, net kai pradėjau tikėti Dievu, supratau, kad bažnyčioje egzistuoja ciklai ir tai pradėjau kvestionuoti.
Gavėnia iš esmės yra nepatrauklus laikas, bažnyčia kalba apie baisius dalykus: pasninkavimą, maldą. Ilgus metus į gavėnią žiūrėjau pro pirštus, man atrodė, kad tai yra apsiribojimas, galbūt man užtektų susilaikyti nuo saldumynų.
Vienuolyne kartu su seserimis viena kitai padedame, už tai esu dėkinga, susitariame, ko kaip bendruomenė turime laikytis. Ilgainiui supratau, kad to negana. Keletas bičiulių pradėjo kalbėti apie programą „Exodus“ – tai yra programa vyrams, kuri skatina lįsti po šaltu dušu, skirti laiko maldai, atrasti bendrystę su broliais (...).
Gavėnia iš esmės yra nepatrauklus laikas, bažnyčia kalba apie baisius dalykus: pasninkavimą, maldą. Ilgus metus į gavėnią žiūrėjau pro pirštus, man atrodė, kad tai yra apsiribojimas.
Gavėnia yra proga susigrąžinti pačius svarbiausius dalykus, grįžtu arčiau Dievo ir pamatinių vertybių“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Šventadienio mintys“ įžvalgomis dalijasi sesuo Adelė.
Turi prasmę ir jaunimui
Įkvėpta gavėnios programos vyrams, Adelė ėmėsi programos moterims – „Kviečio grūdas“. Anot jos, programa atsiremia į keturis pamatinius žodžius: tikėti, laisvėti, dalytis ir būti.
„Programa atsirado ne iš gero gyvenimo, ne iš to, kaip šauniai sekasi gyventi su Dievu, būti tikinčiąja. Mačiau savo vargą, mačiau, kaip mano maldos gyvenimas pradėjo šlubuoti, prarandu savo laisvę. Tokiame kontekste norėjau kurti įrankį, kuris man padėtų augti.
Gavėnia nėra savęs tobulinimo kelionė, tai kelionė link artimesnio santykio su tikėjimu ir Dievu.
Visi keturi programos žodžiai kalba apie moters širdį, kiekvienos iš mūsų gilius poreikius ir pokytį, kuris yra skirtas tam, kad atsirastų daugiau gyvenimo“, – pasakoja A. Pilipavičiūtė.
Anot sesers Adelės, gavėnia nėra savęs tobulinimo kelionė, tai kelionė link artimesnio santykio su tikėjimu ir Dievu.
„Visai nesvarbu, kokią mes pasninko formą pasirenkame. Galbūt kažkas susilaikys nuo užkandžiavimo, kažkas atsitrauks nuo telefono – visi šie dalykai yra apie ėjimą į santykį su Dievu ir su kitu. Visa tikėjimo kelionė yra apie tai. Jei iš akiračio nepametame Kristaus, Dievo, tada viskas stoja į savo vietas.
Mums reikia vienas kito, todėl programoje galime patirtimis dalytis su kitais. Galiu pasakyti, gavėnia ir jaunimui turi prasmę. Man labai patinka jauni žmonės, jie yra nuoširdūs, nepažįstu jauno žmogaus, kuris neieškotų gyvo santykio (...). Mūsų visuomenėje daug vienišumo, jo yra ir sutuoktinių gyvenime, ir jauno žmogaus gyvenime, ir tikinčiųjų gyvenime“, – sako sesuo Adelė.
Gavėnia – metas sutaisyti tai, kas sutrūkinėję.
Gavėnia – metas sutaisyti tai, kas sutrūkinėję, įsitikinusi sesuo Adelė. Tikintiesiems ir toliau nuo tikinčiųjų bendruomenės esantiems ji link gavėnios metu atkurti ryšius su kitais, prisiminti apie gyvenimo stebuklus ir susigrąžinti savo laisvę.
„Manau, kad kiekvienas pasižiūrėjęs į savo gyvenimą galime pamatyti, kas yra suskilinėję, – tai yra gavėnios kelias, tai, kas sutrūkinėję, turime surišti. Gavėnios metu pažįstame Dievą, kuris nuėjo savo kelionę link žmogaus ir joje buvo kančios, mirčių, bet ji pasiekė prisikėlimą“, – priduria ji.
