„Dalis katinų vien tik žvirbliukais maitinasi“, – spėja gamtininkas Marius Čepulis, raginantis šoklių keturkojų šeimininkus pasirūpinti, jog šie nemedžiotų laukinių paukščių. Anot jo, lauko kavinėse straksintys žvirbliai valgo vis prastesnį maistą, o jų populiacija mažėja ne tik dėl plėšrūnų, bet ir žmonių veiklos.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Gamtininko užrašai“ vaizdo įraše.
Iš žvirblių gyvenimo
Lietuvoje gyvena dvi rūšys žvirblių: naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai. Šiuos atskirti nėra sunku. Karklažvirbliai ant skruostų turi juodą dėmę, o jų kepurė yra ruda, naminių žvirblių – pilka.
M. Čepulis sako, kad įprastai žvirbliai su tais pačiais partneriais gyvena daug metų, bet būna išimčių. Lizduose pasitaiko ir svetimų žvirblių kiaušinių, mat kartais patelės nuskrenda poruotis su kitais patinais.
Paukščiukai lizdus gali susisukti, bet kokiame plyšyje ar skylėje.
„Lizdus stato patinas ir patelė. Patinas, suradęs tinkamą vietą, kviečia patelę, rūpinasi. Lizdus neša iš visokių žolių, iškloja pūkais, šunų pūkais, kažkiek plunksnomis“, – pasakoja M. Čepulis.
Žvirbliai jautriai reaguoja į kintančią oro temperatūrą, todėl atšilus kaipmat išgirstame jų čirškėjimą. Kiekviename kaime ar miestelyje yra šių sparnuočių mėgstamas krūmas ir gyvatvorė.
„Atvažiuoji į kaimą, pasiklausai, išgirsti ir tada eini ieškoti“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Gamtininko užrašai“ vedėjas.
Paukščiukų tyko gausybė pavojų
Žvirbliai turi būti itin budrūs, mat turi daug priešų. Mažuosius sparnuočius gaudo paukštvanagiai, sakalai, o žiemą – žvirblinės pelėdos. Jauniklius medžioja varnos, šarkos, krankliai ir kėkštai. Be to, gausybė žvirblių žūsta kačių nasruose.
„Spėju, dalis katinų vien tik žvirbliukais maitinasi. Žvirblis peri šalia žmogaus, žvirbliukai iškrenta, išskrenda iš lizdo, bet dar nėra tokie geri skrajūnai, kaip katės šokinėja ir paukštį pagauna ore (...) Kartais katės suėda visus žvirblius kieme“, – komentuoja gamtininkas Marius.
Jis pabrėžia, jog naminių kačių šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad paleisti keturkojai nemedžiotų laukinių paukščių. Žvirbliams lengviau pasprukti, jeigu ant naminės katės kaklo kabo varpelis.
„Kuo sunkesnis varpelis, tuo geriau. Patys geriausi yra maždaug kilogramo ar pusantro kilogramo varpeliai. Tada katėms labai sunku šokinėti ir žvirbliai turi daug didesnį šansą išgyventi“, – pataria M. Čepulis.
Mėgsta žvalgytis lauko kavinėse
Žvirbliai akylai tyko maisto netoli atvirose erdvėse valgančių žmonių.
„Vos tik žmonės nueina, žvirbliai ir balandžiai iš karto viską surenka. Balandžiai nuo žemės, žvirbliai – nuo stalų“, – komentuoja jis.
Žmonių nebijantys žvirbliai mėgsta priskristi prie jų ir žiūrėti ilgesingomis akimis.
„Jie nėra tokie įžūlūs, kad lestų iš burnos, bet esu kažkada užsižiopsojęs, nuleidęs ranką ir, žiūriu, atsitūpęs žvirblis lesa mano sumuštinio gabaliuką. Mato, kad nežiūriu, mato, kad kabo, o kodėl nepasiimti?“ – pasakoja M. Čepulis.
Kaip žmonės apsunkina žvirblių gyvenimą
Naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai yra itin paplitę pasaulyje, tačiau, ypač Europos miestuose, jų populiacija mažėja, nes jiems stinga maisto. Gamtininkas pasakoja, jog anksčiau paukščiukai maitinosi sveikiau, mat pagrindinis miesto transportas buvo arkliai, kaimuose buvo gausiau naminių gyvulių ir zvimbė gausiau vabzdžių.
Žvirblių populiacijos mažėjimą paskatino ir oro tarša bei pesticidai. Be to, mažėja miesto želdynų, o krūmus ir gyvatvores pakeičia liauni medeliai.
„Žvirbliai nebeturi, kur slėptis. Namai statomi sandaresni, lieka mažiau vietų, kur galėtų sukti lizdus, o dar reikia varžytis su kitais paukščiais“, – teigia M. Čepulis.
Greičiausiai žvirbliai visiškai neišnyks, bet juos matysime vis rečiau. Norinčius prisidėti prie šių paukščiukų populiacijos išsaugojimo gamtininkas ragina mažiau teršti aplinką, kelti inkilus bei palikti daugiau žalumos arba briedžių girioje.
Parengė Emilis Jakštys
