Pasirodo, papuošalą su žaviu prabangiu akmenėliu dovanų gali įteikti ne tik patys turtingiausieji: gražaus akmenuko kaina gali nesiekti ir šimto eurų. Visgi yra dalykų, kuriuos perkant verta žinoti, kad vėliau nebūtų apmaudu.
Apie brangakmenius ir jų pasirinkimo ypatumus LRT.lt papasakojo LR prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėja Violeta Kisielienė. Per jos ir jos kolegių rankas pereina visi į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką atkeliaujantys deimantai, safyrai, rubinai ir smaragdai, mat jie privalo turėti kokybės pažymėjimą (sertifikatą).
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Visi į Lietuvos rinką atkeliaujantys deimantai, safyrai, rubinai ir smaragdai privalo turėti kokybės pažymėjimą (sertifikatą).
- Be pagrindinių brangakmenių, yra ir kitų dailių akmenų, tokių kaip turmalinai, špineliai, ametistai, kurie taip pat gali būti vertinga dovana.
- Renkantis akmenį dovanai, reikėtų atsižvelgti ne į akmens vertę, o į tai, kas labiausiai tiks konkrečiam žmogui.
- Konkretaus deimanto vertė priklauso nuo jo masės (karatais), formos, spalvos ir skaidrumo.
- Prabavimo rūmų laboratorijoje neretai paaiškėja, kad akmuo yra ne tas, apie kurį žmogus galvojo, taigi perkant reikėtų įsitikinti jo tikrumu.
Rinkoje yra ir daugiau dailių juvelyrinių akmenų – turmalinų, špinelių, ametistų, topazų, granatų ir daugybė kitų, kurie taip pat gali tapti gražia dovana, galbūt net keliausiančia iš kartos į kartą. Prekybininkai ar kiti suinteresuotieji gali, nors ir neprivalo, kreiptis dėl sertifikato ir įvairiems tokiems akmenims. Būna ir sintetinių, dirbtinai sukurtų akmenų, kurie atrodo visai kaip tikri ir plika akimi jų nė neatskirsi, tad nesunku apsigauti.
Būtent minėtieji safyrai, rubinai ir smaragdai bei jų visų karalius deimantas ir laikomi pagrindiniais brangakmeniais. Seniau akmenis buvo įprasta skirstyti į brangiuosius ir pusbrangius, tačiau dabar pusbrangių akmenų termino atsisakyta kaip galinčio įžeisti, ir V. Kisielienė siūlytų visą šį grožį vadinti tiesiog juvelyriniais akmenimis.
„Mūsų laboratorija dirba pagal Pasaulio juvelyrikos konfederacijos (CIBJO) brangakmenių klasifikaciją, rekomendacijas ir jų nustatytus standartus. Kiekvienam akmeniui yra nurodytas standartas – kokia jo geriausia spalva ir švarumas“, – aiškino V. Kisielienė.
Iš viso gamtoje aptinkama daugiau nei 300 rūšių natūralių akmenų, kurie naudojami juvelyrikoje, ir tiksliai apibrėžti, kuris akmuo yra „brangakmenis“, o kuris – jau ne, labai nelengva. Bet svarbiausia, pasak pašnekovės, yra tai, kad dovana suteiktų gražių emocijų.
Ir kiekvienas deimantas deimantui nelygus – konkretaus akmens vertė priklauso nuo jo masės, matuojamos karatų skaičiumi (vienas karatas yra 0,2 gramo, tad 5 karatai prilygs 1 gramui), formos, spalvos ir skaidrumo. Ypač vertinami tie akmenys, kurie yra gražios sodrios, ne pernelyg blyškios ar tamsios, spalvos ir skaidrūs, be priemaišų.
Geras topazas ar prastesnis deimantas?
Kaip pasirinkti, kokį akmenį padovanoti artimam žmogui, kai jų tiek daug? „Siūlyčiau atrasti laiko, nors gruodį jo ir labai trūksta, ir pirmiausia įsivaizduoti, kokia spalva tam žmogui labiausiai tiks. Tarkim, mėlyna simbolizuoja dangų, prabangą, tarsi parodo tam tikrą statusą (tokie akmenys neretai brangiausi); žalia mums asocijuojasi su žole, miškais, pavasariu, raudona rodo meilę, aistrą. Pagrindinis mėlynos spalvos atstovas yra safyras, žalios – smaragdas, raudonos – rubinas, o centre tarp jų deimantas, kuris įprastai būdavo bespalvis, bet dabar plinta ir spalvoti. Deimantai Lietuvoje vis dar karaliauja, visi jų nori“, – sakė V. Kisielienė.
Tačiau, jei norime raudonos spalvos akmens, nebūtina rinktis rubino: galime jį pakeisti raudonu safyru, granatu, špineliu, rožiniu turmalinu ar kt., mėlyną safyrą galima keisti topazu, žalią smaragdą – žaliu safyru. O gal jus domins violetinė spalva – tiks tanzanitas, špinelis ir kt. Tie patys safyrai būna ne tik mėlyni bei žali, bet ir geltoni, rožiniai, bespalviai, taigi pasirinkimas – didžiulis.
Džiugina ir tai, kad Lietuvoje rinka vis plečiasi ir atvežama vis naujų gražių akmenų, o pasirinkimas vis didėja, kaip ir juvelyrų išradingumas.
„Kartais geros kokybės turmalinas, morganitas, topazas, akvamarinas, ametistas ar citrinas gali atrodyti gražiau už prastos kokybės deimantą, rubiną ar safyrą – reikia žiūrėti pagal savo skonį. Gemologijos pasaulyje nepasakysi, kad yra vienaip ar kitaip, jame būna visaip. Tuo jis ir žavus. Tik, jei norite neapsigauti, verčiau pasitikrinti, ar akmuo turi Prabavimo rūmų išduotą pažymėjimą, arba patiems dėl jo kreiptis“, – sakė brangakmenių specialistė.
Yra tarsi nerašyta tradicija, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje namie turėtų turėti gintaro dirbinį, tad ir gintaras gali tapti puikia dovana. O gal sumanysite tiesiog pajūryje rastą gintaro gabalėlį nunešti juvelyrui, kad pagamintų papuošaliuką, kuris jums ilgai primins tą gaivų vasaros rytą pajūryje.
Kainose susigaudyti nelengva
Juvelyrinių akmenų kainas apibrėžti labai sunku. Prabangiame, garsų vardą turinčiame salone tam tikras gaminys su brangakmeniu gali kainuoti net kelis kartus daugiau nei kuklesnėje vietoje. Arba, pavyzdžiui, itin aukštos kokybės smaragdo kaina gali siekti 4000 dolerių (3440 eurų) už karatą, vidutinės kokybės – 400 dolerių (344 eurų) už karatą, o prastesnės – 80 dolerių (69 eurus).
Ir apskritai orientuotis vien pagal piniginę išraišką nebūtų išmintinga – verčiau galvoti, kokia spalva, koks dirbinys žmogui, kuriam jį dovanosite, geriausiai tiks – tokia dovana labai susijusi su emocijomis.
„Mielas dirbinys, kuris liks šeimoje ir keliaus iš kartos į kartą, nebūtinai turi kainuoti didžiulius pinigus. Tai – labai tikra, išlieka, sušildo ir pakelia nuotaiką“, – pastebėjo V. Kisielienė.
Ir istoriniu požiūriu brangakmenio sąvoka keitėsi, ji priklausė ne tik nuo laikotarpio, bet ir nuo šalies, vietovės, kur tam tikras mokslininkas juos aprašė. Kažkada pats brangiausias akmuo buvo granatas, o dabar jis sąlyginai nebrangus (gali kainuoti 17–20 Eur už karatą). O štai rubinų ištekliai šiuo metu pasaulyje beveik pasibaigę, tad jų pasiūla maža, o kaina – didelė.
Sužadėtuvių žiedai ir šeimos relikvijos
Galbūt kažkas per Kalėdas norės mylimam žmogui ne tik įteikti dailų papuošaliuką, bet ir pasipiršti. Sužadėtuvėms tinkamų žiedų netrūksta ir juvelyrinių dirbinių salonuose, ir prekybos centruose esančiose parduotuvėse, ir pas juvelyrus. „Juvelyrai dabar labai kūrybingi, savo dirbiniais tarsi seka pasakas, gali išgraviruoti eilėraščio tekstą arba linkėjimą, pasirinkimas didžiulis“, – pastebėjo pašnekovė.
Sužadėtuvių žiedai dažniausiai būna su deimantais ar safyrais, prie tokios mados prisidėjo princesė Diana, įtakos turi ir reklama. Bet būna ir dailių sužadėtuvių žiedų su morganitais, akvamarinais, turmalinais ar šineliu – pačių įvairiausių spalvų ir galinčių pradžiuginti kiekvieną sužadėtinę.
Gana populiaru dovanoti ir papuošalą mažam vaikui, kurį jis, kaip tikimasi, nešios užaugęs, o vėliau perduos saviems vaikams. Seniau būdavo populiaru vaikui teikti grandinėlę su kryželiu, o dabar vietoje pastarojo pasirenkami ir kitokie pakabukai, tarkim, angeliukas ar širdelė, dekoruota rubinu, smaragdu ar deimantukais ar vien iš dailiai išraižyto aukso ar sidabro.
Na, o kartais žmonės linkę užsisakyti papuošalą iš akmens, kurį parsivežė iš kelionės į užsienį, ir jis jiems susijęs su gražiais prisiminimais. Tiesa, jeigu ruošiatės juvelyrui nunešti ir prabangiai auksu aprėdyti mielą iš užsienio atsivežtą akmenuką, galbūt vertėtų pirmiau patikrinti, ar jis tikrai yra tas, kuo jį laikote. Pasitaiko, kad žmogus parsiveža iš užsienio deimantą, rubiną, safyrą ar kitą akmenį, bet Prabavimo rūmuose paaiškėja, kad jis nėra tai, ko žmogus tikėjosi.
Perkant reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar auksas, ar sidabras (jis pastaruoju metu smarkiai pabrangęs), kuriuo aprėdytas pasirinktas akmenėlis, turi prabą, kuri ir rodo, kad metalas – tikras.
„Nesinori prieš šventes gąsdinti žmonių, be to, mes kaip specialistai nesakome, kad kažkoks sintetinis akmuo yra blogai. Tarkim, kubinis cirkonio oksidas ir kiti dirbtinai sukurti akmenys gali būti tikrai žavūs, ryškūs ir puikiai spindintys scenoje. Tačiau pirkdami jūs turite teisę žinoti, ką perkate“, – sakė brangakmenių ekspertė.
