Praeityje aplink Marių Lucką sukosi šviesos ir trankiai grojo muzika, šiandien keliautojas ir renginių organizatorius ieško ramybės ir sveikos gyvensenos Antazavės kaimelyje. M. Lucka dalijasi savo gyvenimo kaime atradimais ir patyrimais.
M. Lucka Antazavės kaime ne tik prižiūri mylimą ūkį, telkia vietos bendruomenę, tačiau ir rūpinasi šeimos gerove. Jaunojo tėčio pareigybes besimatuojantis keliautojas sako, jog tėvystė jam atrodo labai artima ir natūrali patirtis.
„Didelio sukrėtimo nepatyriau, jaučiuosi kaip čia buvęs. Esu labai laimingas (...). Jaučiuosi labai laiku tapęs tėvu, jei tai būtų įvykę truputį anksčiau – tame chaose, būtų buvę kitaip“, – sako M. Lucka.
Antazavės kaimą Lietuvos Šveicarija vadinantis M. Lucka sako, kad jį atokus Lietuvos kaimelis patraukė savo užburiančiu kraštovaizdžiu, kuris kasdienybėje jam įkvepia ramybės.
„Čia daug kalvų, miškų, vandens (...). Čia būnu ištisus metus. Vasarą čia visus traukia šiltas oras, gražus vaizdas, visi nori maudytis – čia yra daug populiaraus grožio. Tačiau aš esu kito metų laiko fanas, aš mėgstu rudenį ir žiemą“, – sako M. Lucka.
Žiemą ir rudenį ypač mėgstantis M. Lucka tikina, jog lauke jis praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl ir jo hobiai susiję su gamta. Naujausias keliautojo užsiėmimas – medžioklė.
„Aš, kaip buvęs vegetaras, į medžioklę žiūriu paprastai. Anksčiau buvau radikalas, teisiau tuos, kurie valgė mėsą, bet atsitiktinai pradėjau pats valgyti mėsą ir pykti ant savęs. Medžioklė man buvo iššūkis, mane šiam iššūkiai paskatino tėvas. Pasakiau sau: jei sugebėsiu susimedžioti sau mėsą, tai ją ir valgysiu, jei ne – tai ne.
Medžioklėje slypi daug dalykų. Kiekvienas žmogus turi žvėrį savo viduje ir medžioklėje tu labai pajauti tai: turi mokėti susilaikyti nuo šūvio, kai tau nebereikia medžioti“, – sako jis.
Save tyrinėtoju iš prigimties vadinantis M. Lucka teigia, jog kaimas atveria jo giliausias kūrybos kerteles ir naujus požiūrius į gyvenimą.
„Kai gyveni čia, pastebi sezoniškumą, nuotaikas, žinai, kada turi pradėti ruoštis gamtos iššūkiams. Gyvenant kaime vasara reiškia pasiruošimą žiemai – taip būdavo ir senovėje“, – priduria jis.
Vakarėlių karaliumi praeityje tituluotas M. Lucka šiandien šypsosi sakydamas, kad jau tada mintis apie nuosavą vietą kaime ir aplink besiganančias vištas jam neatrodė tolima.
„Kaimas man visada buvo įdomus, kaip ir gamta, nuo vaikystės savyje turiu dalį, susijusią su gamta. Tačiau tada buvo kiti laikai, kitas etapas. Jei kažkas man būtų buvęs pasakęs apie ateitį, aš tik sakyčiau: „Oho, geras“, – teigia menininkas.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše:
