Čia nėra mokesčių, beveik nemokama elektra ir vanduo, žmonės draugiški, maistas puikus. Tačiau Persų įlankos kultūrinis šokas vis tiek ištinka, nes čia daug kas kitaip...
Sėkmė gimti kuveitiečių šeimoje
„Jei esi Kuveito pilietis, jau gimei su marškinėliais ir tau labai pasisekė“, – juokiasi Kuveite dirbantis lietuvis Mindaugas. Kuveito pilietybė turi tam tikrų (ir gana svarių) privilegijų: daug geresnė prieiga prie nemokamos sveikatos priežiūros, iš valstybės kuveitiečiai gauna dotacijas, paramą būstui ar net tam tikras „dovanas“.
Prieš keletą metų valstybė išmokėjo maždaug po 9 tūkstančius eurų kiekvienam piliečiui (nesunku apskaičiuoti, kad keturių asmenų šeima gavo 36 tūkstančius eurų) tiesiog už nieką. Kuveito piliečiai turi pranašumą įsidarbinant viešajame sektoriuje, jiems mokami didesni atlyginimai, į kai kurias vietas įdarbinami išskirtinai tik kuveitiečiai. Juos atleisti iš darbo sudėtinga (praktiškai neįmanoma).
Iš 5 milijonų Kuveito gyventojų piliečių yra vos 1,5 milijono. Pernai metais Emyras išleido naują daug diskusijų tarptautinėje erdvėje sukėlusį pilietybės gavimo įstatymą, kuriuo panaikinta galimybė moteriai tapti šios valstybės piliete, jei ji išteka už kuveitiečio. Įstatymo kritikai įžvelgia rizikas tapti žmogumi be pilietybės.
Persų įlankos karas – kuveitiečio savimonės dalis
1990 m. rugpjūtį Irakui žaibiškai įsiveržus į Kuveitą, šalis buvo okupuota per 48 val. Kuveitas 7 mėnesius buvo valdomas Irako, kol JAV vadovaujama koalicija jį išlaisvino. Šis įvykis iki šiol yra svarbi kiekvieno kuveitiečio tapatybės dalis, suformavusi modernią tautos savimonę. Iki šiol vyksta atminimo renginiai, pastatyti memorialai žuvusiesiems ir dingusiesiems. Sakoma, kad šis įvykis labai mobilizavo tautą ir dar labiau ją sustiprino.
Dėl sukauptų resursų Kuveitas atsigavo stebėtinai greitai, nors atsitraukdama Irako kariuomenė padegė šimtus naftos gręžinių, kurie liepsnojo 10 mėn., ir tai buvo laikoma vienu didžiausių ekologinių nusikaltimų istorijoje. Įdomiausia, kad Irakas savo agresiją pripažino ir vos prieš trejus metus baigė Kuveitui mokėti reparacijas – 45 mlrd. eurų. Dabar, kaip teigiama, šalių santykiai yra „normalūs“, bet „atsargūs“.
Gausybė beprasmiškų darbo vietų
Darbo jėga Kuveite labai svarbi. Savaime suprantama, kad jokių aptarnaujančios sferos darbų neatlieka nei kuveitiečiai, nei kitų Persų įlankos šalių piliečiai. Todėl arabui tiesiog garbės reikalas savo namuose turėti aptarnaujantį personalą – nuo auklės iki namų ar sodo tvarkytojo.
Paprastai šiuos darbus atlieka Filipinų, Indijos, Bangladešo, Šri Lankos piliečiai. Jų čia labai ir labai daug.
Kuveite gausybė dirbtinai sukurtų darbo vietų, kurios mums gali atrodyti tiesiog beprasmiškai juokingos: kavinėje užsisakius kavos išsinešti, dangtelį jai paduos šalia stovintis kavos puodelio uždengėjas; kurą degalinėje įpils po du prie kiekvienos kolonėlės stovintys aptarnautojai (savaime suprantama, kad atidaryti bako dangtį ir įkišti pistoletą yra dviejų asmenų darbas); parduotuvėje prekes sudės ir palydės ar vežimėlį pastums taip pat ne vienas žmogus, o dar kitas pastovės tarpduryje, nes gal automatinės durys kaip tyčia sugalvos neatsiverti; oro uoste tavo pasą iš rankų paims ir muitinės pareigūnui perduos šalia jo stovintis tarpininkas... visko ir neišvardinsi, bet kokia jūsų fantazijoje atsiradusi darbo vieta Kuveite greičiausiai gali būti realybė.
Kitaip tariant, muziejuose, restoranuose ar kavinėse, prekybos centruose ir kitose viešose vietose aptarnaujančio personalo kartais būna daugiau nei pačių lankytojų.
„Dėl elektros nesismulkinam“
Kuveite viskas sukasi dažniausiai apie du dalykus: naftą ir orą. Apie orą pakalbėsime vėliau, o naftai galima skirti kad ir amžinybę, bet, nesiplečiant, reikia tiesiog konstatuoti: šalis gyveno, gyvena ir dar daug metų gyvens jos veikiama.
Kuveitas turi vienas didžiausių naftos atsargų pasaulyje (maždaug iki 10 proc.), todėl praktiškai visa šalies strategija yra jomis ir paremta. Tai pagrindinis valstybės pajamų šaltinis (kai kuriais skaičiavimais net iki 90 proc.), o naftos sektorius yra vienas didžiausių darbdavių. Iš naftos eksporto pajamų gyvena visa šalis. „Čia net ir nebūdamas šeichu gali turėti vieną kitą gręžinėlį“, – juokiasi ketverius metus viename Kuveito banke dirbantis Mindaugas.
Šalyje, kurioje anksti švinta ir anksti temsta (maždaug 6 val. ryte ir vakare), iš pradžių stebino, kad šviesos languose plieskia kone visą parą. Pasiteiravus, gal Kuveito gyventojai labai sėslūs ir mėgsta tiesiog laiką leisti namuose, Mindaugas šypteli: „O tai mes dabar ne namie, bet pas mus tikrai kur nors dega šviesa“.
Elektra, vanduo ir kitos komunalinės paslaugos Kuveite yra labai pigios (praktiškai nemokamos) dėl valstybės subsidijų. Kuveitiečiai moka mėnesinį fiksuotą mokestį, siekiantį kelis eurus, kitų šalių piliečiai – dvigubai daugiau (bet ir tai yra gana juokinga suma).
Kuras beveik „už ačiū“
Kuveite viešasis transportas gana prastai išvystytas. Taip, maršrutiniai autobusai yra, bet jais dažniausiai važinėja imigrantai. Autobusas laiku? „Nieko negirdėjom“. Ir šiaip ne tik viešasis transportas, bet ir renginiai prasideda „inshallah“ (arab. „kaip Dievas duos“). Tai pastebėtina ir kitose Persų įlankos pusiasalio šalyse. Automobilių čia nepadoriai gausu. Kuo galingesnis (pageidautina) ir prašmatnesnis (nebūtinai). Kuro sąnaudos čia niekam nesvarbios – benzino litro kaina siekia 0,30 euro, ji vienoda visose degalinėse ir nekinta jau seniai. Nors šalis nedidelė (tris kartus mažesnė už Lietuvą), visur galima nuvykti automobiliu arba taksi, kuris yra gana pigus.
Kelionė automobiliu patogi ir dėl didžiulių karščių. Kai vasarą temperatūra pasiekia 50 ir daugiau laipsnių, lauke niekas nemaklinėja. Vietiniai kalba, kad liepą ar rugpjūtį atviroj erdvėj saulėje gali iškęsti iki 10 min. Ir jokių atvirų kūno vietų. „Vėliau apima lėtai griliuje kepamo viščiuko jausmas ir nuo saulės ima svilti rankų plaukai“, – pasakoja Mindaugas. Todėl beveik visur automobilių stovėjimo aikštelės yra arba požeminės arba su specialiais stogais, kad nors šiek tiek sudarytų pavėsį.
Maždaug kas devintas – milijonierius
Pajamos Kuveite, kaip ir daug dalykų, priklauso nuo to, ar esi šios šalies pilietis. Oficiali vidutinė kuveitiečio alga siekia apie 3,5–4 tūkst. eurų (primenu, kad šioje šalyje nėra mokesčių), kai imigrantų – tris ar net keturis kartus mažesnė. Statistiškai moterys gali uždirbti maždaug tūkstančiu eurų mažiau nei vyrai. Viešasis sektorius – labai populiari darbovietė – čia dirba apie 80 proc. kuveitiečių. O dabar dėmesio: milijonieriai Kuveite nėra išimtinis reikalas.
Skaičiuojama, kad žmonių, kurių turtas vertas daugiau nei milijono dolerių, yra apie 15 proc. (maždaug 217 tūkst., žinoma, kuveitiečių). Tad dideliuose prekybos centruose neturėtų stebinti aukso parduotuvės (šį taurųjį metalą Persų įlankos šalys labai vertina), kuriose gali nusipirkti nuo gramo iki kilogramo dydžio luitų. Ir dar pasirinkti, su priemaišomis ar be. Ir dar: gali juos pasiimti ir iš specialių auksomatų, čia kaip jau tamstai milijonieriui patogu...
Ranką prie širdies galiu pridėjusi pasakyti, kad nemačiau nė vienos kuveitietės ar arabiško gymio moters, nepasikoregavusios lūpų (ypač lūpų!), nosies ar kitos veido dalies. Apie kūno dalis dažniausiai spręsti sunku, nes didžioji dauguma moterų dėvi visą kūną dengiantį musulmonišką drabužį abają. Nors tai Kuveite ir nėra privaloma. Tačiau hidžabą (galvos apdangalą) dėvi beveik visos, o burka (veidą visiškai paslepiantis apdangalas) sutinkama daug rečiau.
Kuveite vyrauja neabejotinas intensyvių arabiškų kvepalų kultas. Ištisos gatvės parfumerijos parduotuvių, salonų, butikų. Niekur negirdėti ir nematyti prekės ženklai, kurių yra šimtai, o gal net ir tūkstančiai, Lietuvoje neabejotinai pretenduojantys į nišines parduotuves „už brangiai“, Kuveite išlaiko net nepadoriai žemas kainas. Rinka didelė, plati, nes vietiniams skaniai kvepėti – kaip gerai papusryčiauti – dienos pradžios ritualas. Arabai apskritai mėgsta palikti kvepalų šleifą, tačiau Kuveite jis itin sodrus ir, sakyčiau, kokybiškas. Ūdo, medienos, muskuso, tabako, santalo... visų ir neišvardinsi. Atsisukti verčia ne tik moterys, bet ir vyrai.
Alkoholis šampūno buteliuose
„Tu rimtai manai, kad Kuveite nėra alkoholio?! Pffff…“, – į mane akis išsprogdino lėktuve sutikta ukrainietė Daria, Kuveite ketverius metus dirbanti aerobikos trenere. Formaliai čia alkoholio vartojimas bei jo įvežimas yra draudžiamas. Už tai taikomos baudos (pirmas kartas – 300 eurų antras – 6 mėn. areštas), viešai pasirodžius neblaiviam gali tekti iki pusmečio pabūti už grotų.
Tačiau Daria meistriškai atskleidžia visus įmanomus būdus, kaip (žinoma, nelegaliai) alkoholis patenka į musulmonišką šalį. Šampūno, balzamo, vandens ir kitų legalių įsivežti produktų tarose. „Seniau ne taip aktyviai tikrindavo, tai jokių problemų nebuvo, bet dabar, pasikeitus valdžiai, jau neberizikuoju“, – tvirtina ukrainietė. Parduotuvėse galima pastebėti, kad vietiniai labai mėgsta vynuogių ar granatų sultis. Daria juokiasi: „Aha, paletėmis jas tempia ir dar cukraus tiek pat. Tada jau apsauginis stabdo ir gali skirti baudą, nes žino, kam tokie kiekiai skirti“.
Maistas Kuveite yra labai svarbus. Tai ne tik laiko praleidimo forma, bet ir kultūros dalis bei socialinis ritualas. Apsilankius Kuveite, kūno formos tikrai netaps dailesnės, nebent gersit tik vandenį, kuris čia yra stebėtinai pigus ir įvairiausių prekės ženklų. Maistas kaloringas, sotus, juntamos stiprios persų, arabų, indų virtuvių įtakos. Ryžiai su šafranu, kardamonu ar kitais prieskoniais, vištiena, aviena, daug žuvies ir jūros gėrybių. Karaliauja datulės, chalva, arabiška kava ir arbata. Visko daug, dalijimuisi ir... rankomis (dažnai, bet tikrai ne visada). Beje, Kuveite daug ir pasaulinių maisto prekių ženklų, o europiečiams įprasta kava, mano subjektyvia nuomone, išskirtinai gera.
Kuveitas alkanas žalumos
Kas nuvylė? Labiausiai – šiukšlės. Pilnos pakelės ir gatvės plastiko, įvairiausių pakuočių ir atliekų. Nors šiukšlių dėžių yra, tačiau atliekų rūšiavimas žengia tik pirmuosius žingsnius.
Tarp šiukšlių reklaminėse fotografijose švytinčios pakrantės realybė praranda žavesį, tačiau galima konstatuoti, kad natūralios gamtos suformuoti Persų įlankos paplūdimiai – nuostabūs. Dėmesį prikausto saulėlydžiai, šiltas vanduo, gražuolės kopos. Tiesa, nors dykumoje esantis Kuveitas alkanas žalumos, gyventojai mėgsta iškylas gamtoje. Tačiau vos išvažiavus iš didmiesčio, dykuma pradeda „žydėti“ šiukšlėmis, kurių dar nemadinga išsivežti.
Kas sužavėjo? Oras. Mano kelionės metu jis buvo tiesiog tobulas: naktimis 19–21 laipsnis, dienomis – 27–29. Bet… ne sezonas. Vietiniams lyg ir vėsoka, kai esi pratęs vasarą prie 50, nors žiemą gali užklupti aršios smėlio audros ir vėsuma iki 10 laipsnių. Žmonių mandagumas, paslaugumas ir svetingumas. Neįkyrus, nepriekabus, neperdėtas dėmesys. Maistas. Visiems gyvenimo skoniams.
Laisvalaikis ir pramogos. Šia prasme šalis gali būti nuobodoka, nelabai pritaikyta turistams. Tačiau, jei norite tiesiog prabangiai arba ne, bet iš širdies apsipirkti – visų keliai veda į vieną didžiausių pasaulio prekybos centrų. Beje, nuolatos kondicionuojamas apsipirkinėjimas – taip pat viena mėgstamiausių kuveitiečių pramogų, sauganti nuo karščio ir slepianti nuo smėlio.
