Sekmadienio popietę žurnalistė, TV laidų vedėja Edita Mildažytė į restoraną „Valdovai“ sukvietė savo bičiulius ir kolegas į autobiografinės knygos „Pelynų medus“ ir kvepalų „Mildažytė“ pristatymą. Vakaro nepraleido ir gausus būrys Editos bičiulių, kultūros, televizijos ir pramogų pasaulio žmonių.
Svarbiausi vakaro svečiai, be abejo, Editos šeima – mama Gražina, sesuo Audra, pusseserė Daina, vaikai – Domas, Rūta, o taip pat – vyro Sauliaus Pilinkaus artimieji. Vakaro nepraleido ir gausus būrys kultūros, televizijos ir pramogų pasaulio žmonių – vakaro vedėja Beata Nicholson, taip pat Odeta Bložienė, Lolita Bytautaitė, Asta Einikytė, Violeta Baublienė, Jolanta Talaikytė, Vytenis Pauliukaitis, Eugenijus Skerstonas, Ignas Krupavičius, Alfredas Bumblauskas, Aistis Mickevičius ir kt. Nešini puokštėmis gėlių jie atskubėjo pasveikinti pagrindinės vakaro herojės, E. Mildažytės, savo svečiams turėjusios ne vieną staigmeną.
Vasarį, minint 59-ąjį E. Mildažytės gimtadienį, paklausta, ar ne metas rašyti autobiografiją, žurnalistė tik šyptelėjo ir tarstelėjo, kad artėjant 60-mečiui, galbūt jau reikėtų. „Manau, kad tarp 60 ir 70 metų reikia išsakyti ir sutvarkyti savo gyvenime viską, ką nori“, – tąkart svarstė ji.
60-metis ateiti nespėjo, o knyga – jau knygynuose. Biografiją, kurią pagrindinei herojei užrašyti padėjo žurnalistė Jūratė Ražkovskytė, Edita pavadino „Pelynų medus“. Tai yra jos kelionė per skirtingus gyvenimo etapus, kartais labai šviesius, kartais – itin skausmingus, o kartais spaudžiančiais šypseną. „Esu, kokia esu – ir linksma, ir liūdna, ir teisi, ir neteisi, ir kalta, ir šventa – visokia. Nieko nemelavau ir neslėpiau. Knygoje esu tarsi nuoga“, – LRT.lt sako E. Mildažytė.
Ir nesuabejosi, juk memuarai prasideda žodžiais „Atsibundu areštinėje.“ Dar pirmuosiuose knygos puslapiuose ji prisipažįsta, kad atsiverti nelengva. „Net labai skauda. Bet aš vis tiek tai darau. Nes jeigu tau lengva, vadinasi, nieko vertas tavo atvirumas. <...> Man svarbu būti sąžiningai – sau ir kitiems“, – patikina ji, vesdama skaitytojus į savo prisiminimus ir sako, kad jos gyvenime būta tokių gražių dalykų, kad būtų nuodėmė jų nepapasakoti.
„Galvojau, net knygoje rašiau, kad nežinau, kas yra meilė sau. Bet mano viena bičiulė pasakė, kad aš puikiai žinau, kas ta meilė sau. Ji išdėstė, kad aš labai myliu save, nes pajėgiu ir sugebu gyventi savo gyvenimą. Tokį, kokį noriu, o tai ir yra didžiausia meilės sau išraiška. Jei kas nors stabdo – nestabdykite, gyvenkite taip, kaip jūs norite, nes gyvenimas yra vienas“, – linkėjo Edita.
Tiesa, tiems, kas skaitys „Pelynų medų“, pagrindinė jo herojė turi ir kelias rekomendacijas. Ji kviečia atmesti visas išankstines nuostatas ir skaityti taip, kaip parašyta. Tekstas suvokiamas pagal skaitančiojo pagedimo laipsnį.
Taip pat siūloma skaityti iš lėto, nes knygą perskaičius per vieną vakarą, gresia apsinuodijimas teksto intensyvumu. „Knyga turėtų padėti pavargusiems nuo beprasmių politinių ginčų, nuolatinio jausmo, kad aplink visi teisūs ir nepriekaištingai geri – miega ant debesies ir pasisotina vienu džiūvėsiu perpus su angelais, – teigiama autorės patarimuose. – Jei skaitant kiltų noras smerkti autorę ar visokeriopai ją niekinti – nesidrovėkite. Tai šalutinis pelynų poveikis. Jei jis pasireikštų pernelyg stipriai – užkąskite šaukšteliu medaus.“
„Beje, pasirodo, pelynų medaus nebūna, o aš galvojau, kad būna. Bet bitininkas dr. Algirdas Amšiejus man pasakė, kad galima bites pripratinti medų nešti iš bet ko, net ir iš pelynų. Taip ir aš gyvenime, galiu medų išspausti iš be ko, net ir iš pelynų“, – šyptelėjo ji.
Vienas pirmųjų knygą perskaitė E. Mildažytės vyras, menotyrininkas ir „Daiktų istorijų“ pasakotojas Saulius Pilinkus. LRT.lt jis patikino, kad „Pelynų medų“ perskaitė labai atidžiai ir net ne kartą.
„Man buvo labai smalsu. Nors manau, kad esu gana artimas autorei žmogus, bet tikrai buvau nustebintas, radęs sau netikėtų dalykų. Kita vertus, kai kurie ir labai žinomi dalykai, mintys, požiūris, net nutikimai yra taip pateikti, kad jei primiršti kaip elgtis tam tikroje situacijoje, ši knyga yra kaip sufleris, kurią verta perskaityti. Be to, man labai patinka, ką ji pratarmėje parašė: ši knyga yra parašyta tam, kad visi žinotų, jog visi esame iš to paties molio ir ne dievai tuos mūsų puodus žiedžia“, – sakė S. Pilinkus.
Tiesa, niūrią lapkričio popietę ji pristatė ne tik knygą, dar ir kvepalus „Mildažytė“, kuriuos Edita vadina savotišku knygos „Pelynų medus“ tęsiniu, dvelkiančiu Provanso rože, kalendros sėklomis, baltais pipirais, Kalbrijos bergamote, jazminu... Šiuos kvepalus E. Mildažytei sukurti padėjo parfumeris Aistis Mickevičius. Tiesa, kol kas kvepalai išleisti labai ribotu kiekiu.
Vakaro akimirkos – LRT.lt fotoreportaže.
