Spalio 11-ąją 41-ąjį gimtadienį paminėjęs dainininkas Jeronimas Milius neslepia, kad dar jaunystėje jautė aplinkos spaudimą „suspėti“ su vedybomis, tačiau sau buvo pažadėjęs tuoktis tik tada, kai sutiks savo žmogų, net jei tektų laukti visą gyvenimą. Galiausiai pažinęs Kariną Krysko suprato – viskas klostosi pagal planą. LRT RADIJO laidoje „Genijaus kailyje“ dainininkas dalijasi savo kelione į sceną, svajone grįžti prie roko ir išmoktomis brandos pamokomis.
– Ar tiesa, kad tavo vardas yra labai retas?
– Mano vardas buvo labai nepopuliarus ir keistas. 1984 m. kartoje bujojo Tomai, Mantai ir Benai. Kadangi jų buvo daug, aš visada norėjau būti paprastas kaip jie. Jeronimas atrodė, kaip labai senovinis vardas, turintis per daug skiemenų. Tėtis paaiškino, kad prie trumpos pavardės labiausiai tinka ilgas vardas. Per visą savo gyvenimą sutikau tik du Jeronimus, ir dabar daug kas suklysta rašydamas mano vardą.
Mokykloje mane trumpindavo „Jeru“, dabar mane taip vadina tik mano artimi draugai. Iš pradžių mane norėjo vadinti „Jarka“, bet man skambėjo negražiai, per daug rusiškai. Manau, kad dabartinis trumpinys yra rokeriškesnis.

– Minėjai, kad nori grįžti prie roko, kodėl?
– Su metais darausi egoistu, noriu kurti tokią muziką, kokia man patinka, tokią, nuo kurios aš pradėjau, kurioje jaučiuosi geriausiai. Dabar vyksta kūrybinis procesas, mėgstu apie tai kalbėti garsiai, kad įsipareigočiau sau ir kitiems. Nebijau grįžti į nišą ir turėti hobį šalia dabartinės, didelės ir profesionalios scenos.
– Kas tave atvedė į sceną?
– Aš nebaigęs jokių muzikos mokyklų (...), viskas išsivystė atsitiktinai ir organiškai. Darželyje mane skatino dainuoti solo, nors iš vaikystės atsimenu nedaug, šitą atsimenu gerai – stoviu scenoje, drebu, į mane spigina šviesos ir aš dainuoju. Vėliau mane užrašė į muzikinę klasę, nes visi mokytojai sakė, kad turiu duomenis, galiu dainuoti. Nepaisant to, kad bandydavau pabėgti iš choro repeticijų, iš pamokų, muzika mane vis tiek įtraukė. Vyresnėse klasėse sutikau puikų gitaros mokytoją, jis yra genialus gitaristas, kuris pats turėjo didelę scenos baimę, bet kartu turėjo puikią pedagogo gyslelę.

Vieną dieną jis pasiūlė man padainuoti. Nuėjau į vieną repeticiją mokyklos rūsyje ir užtraukiau „Nothing else matters“. Iš pradžių dainą dainavo mano draugas, bet jam sunkiai sekėsi tarti angliškus žodžius, po jo pabandžiau aš. Išėjo taip, kad toliau dalyvavau repeticijose, pradėjau leisti laiką su grupe, dainuodavome mokykloje (...). Dvyliktoje klasėje nusprendžiau tapti pirmūnu, mečiau viską ir įgyvendinau savo planą, baigiau su pagyrimu. Pirmame kurse vėl prisijungiau prie grupės ir mano muzikos kelionė tęsėsi.
– Kiek tau buvo metų, kai sukūrei šeimą, vedei?
– Vedžiau labai sėkmingai, pagal planą. Mano planas buvo vesti ne anksčiau Jėzaus amžiaus, man atrodė neprotinga vesti anksčiau. Aplink buvo per daug pavyzdžių, kai labai jauni žmonės įsimyli, bet rožiniai akiniai greitai nukrenta ir jie nebesugeba susitvarkyti su savo prioritetais, abu yra nepajautę visų gyvenimo etapų, reikalingų brandai.
Pagrindinis mano kriterijus buvo sutikti tą žmogų. Sau buvau pasakęs: jei reikės, aš tuoksiuosi ir 67-erių, svarbu, kad sutikčiau savo žmogų, o jei ne – galiu ir nevesti. Galvojau, kad visų pirma reikia susikurti tvirtą pagrindą, išsigryninti savo kryptį (...). Sutikau Kariną ir supratau – viskas pagal planą.

– Ar tau visada gyvenime viskas sekėsi pagal tavo planą?
– Iki 25-erių turėjau įvairių apmąstymų, viskas buvo juoda ir balta, tačiau tas etapas suteikė man brandos, išmokau valdyti savo emocijas. Būtent tada ir supratau, kad galbūt reikia kažko išlaukti, galbūt reikia išlaukti kažkokio amžiaus laiptelio.
– Kas dabar gyvenime tave labiausiai siutina?
– Mane siutina neteisybė. Jei yra skriaudžiamas silpnesnis, negaliu likti nuošalėje, nesvarbu, ar pažįstu tą žmogų, ar ne. Suprantu, kad tai yra abstraktu, tačiau mane siutina, kai kažkas nori pasipelnyti žinomu vardu. Siutina ir tie, kurie viską savinasi. Aš nemėgstu audrų ir konfliktų, man patinka viską išsiaiškinti, esu linkęs pripažinti savo klaidą ir atsiprašyti.
Viso pokalbio klausykite čia:







