Grybų ieškotoja ir naujos LRT TELEVIZIJOS laidos „Jei ne grybai“ vedėja Aurelija Plūkė dalijasi sukauptomis žiniomis ir patarimais, rauti ar pjauti grybus, kur ir kada jų galime aptikti bei kokią informaciją atskleidžia grybo kotas.
Grybai turi savo augimo ciklus
Aurelija į grybų paieškas dažniausiai leidžiasi vidutinio senumo pušynuose, kuriuose apstu ne tik įvairių medžių, bet ir samanų. Anot jos, būtent tokiame miške bus didžiausia valgomųjų grybų įvairovė.
„Tačiau net jeigu perskaitysime visas knygas apie grybavimą ir grybus, vis tiek nebūsim tikri, kad atvyksime į tą tinkamą mišką ir čia jau bus grybų. Gali būti, gali nebūti, nes visgi grybų augimas priklauso ir nuo kitų veiksnių – ne tik nuo miško“, – atkreipia dėmesį LRT TELEVIZIJOS laidos „Jei ne grybai“ vedėja.
Grybams augti reikia drėgmės, todėl svarbu, kad miške palytų. Tiesa, šią vasarą, kaip pastebi grybautoja, lietaus vietomis buvo net ir per gausiai – tokiu atveju grybai permirksta ir gali sustoti augti.
„Grybai, kaip ir vaismedžiai, turi savo augimo ciklus. Kaip ir obelys ne visos auga, dera vienodai kiekvienais metais. Vienais metais turime daug obuolių, kitais metais jų bus mažiau. Taip yra su grybais – jeigu vienais metais auga daug baravykų, tai galim tikėtis, kad kitais metais baravykai ilsėsis ir jau tiek labai neaugs“, – žiniomis pasidalija grybų ieškotoja.
Pjauti ar rauti?
Grybautoja pabrėžia, kad įprastai nėra skirtumo, ar išrausime, ar nupjausime aptiktą grybą. Anot jos, svarbiausia nekapstyti aplink laimikį buvusių samanų. Šias vertėtų gražiai uždengti, mat tada neliks atviros vietos ir po samanomis esanti grybiena nebus pažeista.
„Kada galėtų būti svarbu išrauti grybą? Tada, kai nežinome, nesame tikri, koks čia grybas: ar radome ūmėdę, ar musmirę? Nes išrovę visą grybą matysime ir jo visą kotą, o koto apačia yra svarbi grybo dalis, pagal kurią irgi galim nustatyti, kokia čia grybo rūšis. Pavyzdžiui, kalbant apie koto apačią, ūmėdžių kotelis visada apvalainas, šiek tiek smailėjantis ir neturi jokių atplaišų, neturi sustorėjimo. Na, o musmirių kotelis dažniausiai turės ar kažkokį gumbą, ar kažkokias tokias atplaišas, kokią išnarą. Tai kotelis labai skirsis. Ir tas gali mums signalizuoti, kad čia nėra ūmėdė, o radome musmirę ir ją reikėtų palikti“, – patarimų grybautojams negaili moteris.
Grybų ieškotoja atkreipia dėmesį, kad kartais didžioji dalis grybo koto gali būti po samanomis, todėl jį nupjovus, nemaža radinio dalis liktų po žeme. „Būtų labai gaila, ypač kalbant apie baravykus“, – mintimi dalijasi Aurelija.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilis Jakštys
