Gegužės mėnuo sodininkams, daržininkams ir gėlininkams – pats darbymetis: viskas jau žaliuoja, tad reikia viską sužiūrėti, sutvarkyti ir nieko neužmiršti. Kokie tie darbai, kurių svarbu gegužę nepraleisti, kad paskui nebūtų per vėlu, LRT.lt patarė agronomas, laidos „Sodininko kalendorius“ vedėjas Tautvydas Gurskas.
Specialistas pastebėjo, kad pagrindinis skubus darbas, vis dar aktualus šiomis dienomis, yra apsauga nuo šalnų, o jos prognozuojamos dar maždaug savaitę. Kai prognozuojama minusinė ar jai artima temperatūra, jautresnius augalus, kad ir braškes, reikėtų dengti agroplėvele ir rekomenduojama naudoti net ne vieną, o du ar tris jos sluoksnius (jeigu bus 7 laipsniai šalčio, kaip prognozuojama, vienas sluoksnis braškių neapsaugos).
Visgi po kokios savaitės šalnos turėtų pasitraukti, o tada jau bus galima sėti, sodinti tuos lepesnius augalus, kurie dar laukė savo eilės: pomidorai ir paprikos galės ramiai iškeliauti nuo palangių į šiltnamius, gėlynuose bus galima sodinti kanas ir jurginus, į lysves berti burokėlių, morkų, pupų, kukurūzų ir kt. daržovių sėklas, sodinti bulves, o antroje mėnesio pusėje, jei nebus šalta, ateis metas ir agurkams, patisonams, moliūgams, cukinijoms, įvairiems prieskoniniams ir vaistiniams augalams.
„Būtinai stebėkite, ar sode nepasirodo kenkėjų, mat praėjus šalnoms jau gali prasidėti amarų, skruzdžių antplūdžiai ir kitų kenkėjų era. Juos pamačius reikia nedelsiant imtis priemonių arba atšilus orui prevenciškai purkšti augalus žaliuoju muilu (jo nereikia bijoti, tai ekologiška priemonė)“, – sakė T. Gurskas.
Taip pat gegužę svarbu nuskabyti nužydėjusius svogūninių gėlių – tulpių, narcizų – žiedus. Tada svogūnėlis sukaups daugiau jėgų ir kitąmet geriau žydės, o jei jis skirs jėgas sėkloms brandinti, kitąmet augalai bus silpni (lapų jokiu būdu nereikia liesti, jie padeda svogūnėliui maitintis).
Šis metas gali būti tinkamas augalams skiepyti, nors dažniau tai atidedama birželiui.
Medžiams ir uogakrūmiams žydint reikėtų suskubti juos patręšti – žydėjimo metu jie turi daugiau „valgyti“, kad subrandintų didesnį derlių. Jeigu sausa, patręštus augalus reikėtų palaistyti.
Šiemet sodintus vaismedžius, krūmelius taip pat vertėtų laistyti, kai ilgiau nelyja, mat jų šaknys dar negiliai ir jie jautrūs vandens trūkumui.
„Laistyti sodinukus, jei gegužę bus karšta ir sausa, reikia retai, bet gausiai – šiais metais sodintai šilauogei, obelaitei ar kriaušaitei reiktų 2–3 kibirų vandens, kad jis susigertų giliai, į 30 cm gylį, ten, kur pagrindinės šaknys, bet tą pakaks daryti kas 2 savaites“, – pasakojo T. Gurskas.
Norintys dar gali pasisodinti vaiskrūmių ar vaismedžių iš vazonų, tačiau netiktų persodinti į kitą vietą sklype žydinčius ir vaisius jau mezgančius augalus (dabar laikas tam ypač netinkamas).
„Kai jau nužydi, tinkamas metas nugenėti pavasarį žydinčius krūmus – forsitijas, alyvas, lanksvas ir kt., po žydėjimo jie geriausiai užsigydo žaizdas. Jei krūmas jums atrodo akivaizdžiai per didelis, genėti galima drąsiai“, – sakė agronomas.
Veją gegužę taip pat reikėtų tręšti (tą nuo dabar per vasarą reikėtų daryti kas 4 savaites, norma laikoma 2–2,5 kg trąšų vienam arui žemės) – tuomet ji nuolat bus stipri ir vešli. Be to, reguliariai kartą per savaitę žolę reikėtų pjauti – po kiekvieno pjovimo ji tankėja. Jeigu bus sausra, veją reikėtų ir palaistyti.
„Taigi gegužę jau viską pasodinus svarbu stebėti, ar nepasirodė kenkėjų, patręšti, palaistyti, kai sausa, ir nuskabyti senus žiedus, nupjauti veją“, – apibendrino T. Gurskas.
