Kai fotografuojanti aktorė Eglė Rimšelė (36 m.) susipažino su savo būsimu vyru Kasparu, jau pirmąjį pažinties vakarą jam pasakė, kad negalės turėti vaikų. Jis atsakė, kad viskas tvarkoje – jis jau turi du iš pirmosios santuokos. Tada Eglės gyvenime tarsi viskas susidėliojo į vietas – bet iki tol jai teko nemažai ištverti, nes kurį laiką jautėsi nevisavertė.
LRT.lt Eglė pasakojo, kad faktą, jog niekada negalės turėti vaikų, ji išgirdo būdama vos šešiolikos, kai kreipėsi į gydytoją dėl ciklo sutrikimų. „Tada buvau kiek maištinga paauglė, tad pagalvojau sau, kad nebus – ir nereikia, kam man tie vaikai. Nors per savivertę tai gal ir kirto – na, kodėl kiti gali, o aš ne, bet toliau tą klausimą tarsi ignoravau“, – atsiminė pašnekovė, savo jautria istorija sutikusi dalytis dėl to, kad nori kitiems parodyti, jog gyvenime panašių dalykų nutinka – bet tai nereiškia, kad jame nebebus nieko gero.
Kurį laiką Eglė vaikų temą ignoravo, kol visgi ją nori nenori atsiminė būdama 24-erių. Jos diagnozės – kiaušidžių nepakankamumas ir skydliaukės veiklos sutrikimas, dėl pastarojo pradėjo plūsti karščio bangos, ir ji kreipėsi į medikus, mat reikėjo taikyti hormonų terapiją.
„Taip pat iškėliau ir vaikų klausimą, dariausi tyrimus, ir mane patikino, kad jų tikrai nebus. Dar teiravausi, gal visko gali nutikti, juk stebuklų būna – bet man atsakė, kad tik ne mano atveju“, – atsiminė moteris.
Tada jai buvo labai skaudu, nors tuo metu draugo neturėjo ir nė nebuvo tikra dėl to, ar norėtų vaikų. „Bet juk normalu neturėti jų todėl, kad nenori, o ne todėl, kad negali“, – pastebėjo ji.
Tuo metu Eglė pradėjo šnekėtis šia tema su draugėmis (šios stebėjosi, kad iki tol laikė ją stipria asmenybe, neturinčia rimtesnių problemų), ne kartą gerai išsiverkė, ėmė daugiau domėtis psichologija – ir galiausiai priėmė sprendimą, kad mėgausis tokiu gyvenimu, kokį turi.
„Atsimenu, vieną vakarą sėdėjau namie, daug pinigų neturėjau, juk buvau aktorė. Bet sugalvojau nusipirkti tikro šampano ir krevečių, pasilepinti ir atšvęsti gyvenimą. Būtent tada nusprendžiau, kad daugiau auka nesijausiu, nesakysiu, kad esu nevisavertė, juk kas iš to, jei sėdėsiu namie ir galvosiu, kad aš nieko negaliu“, – sakė ji.
Taip nusiteikus ir atšventus gyvenimas išties prašviesėjo.
Išlaukė jai skirtojo
Rimtų santykių Eglė nebuvo užmezgusi iki pat 27-erių, kol sutiko Kasparą – galbūt iki tol ji tiesiog pasąmoningai vengė artimo ryšio. Labiausiai ją kamavo klausimas, kaip reikėtų rimtam vaikinui pasakyti, kad negali turėti vaikų – ar iš karto, kai jį susiras, ar visgi palaukti, kol paaiškės, kad santykiai tikrai rimti (bet gal tuomet tas žmogus bus rimtai nusiteikęs kurti šeimą ir nusivils, sužinojęs, kad vaikų nebus).
Pradėjusi daugiau domėtis psichologija Eglė ėmė rašyti manifestacijas, tarsi laiškus visatai. Juose aiškiai išdėstė ir tai, koks turėtų būti jos būsimas mylimasis, kokiomis savybėmis pasižymėti, kaip ji turėtų jaustis būdama su juo. Kai sutiko savo išrinktąjį, jis pasirodė lygiai toks pats, kaip ji buvo manifestavusi.
Tą vakarą prieš devynerius metus, kai sutiko mylimąjį, Eglė sėdėjo savo namuose Vilniuje, Teatro gatvėje – o tada pajuto norą nueiti į netoli namų esantį barą, kuriame retsykiais lankydavosi su draugėmis. Tąsyk nė viena draugė prisijungti nenorėjo – ir ji nusprendė ten eiti viena, nors iki tol niekuomet nebuvo taip dariusi.
Atsisėdo, užsisakė gėrimo, ją užkalbino netoliese su dviem draugais sėdėjęs vaikinas, bet ji į bendravimą leistis nesinorėjo. Ji pagalvojo, kad apskritai be reikalo ėjo čia ir jau norėjo grįžti namo, bet sutiko savo pažįstamą, kitą aktorę, kurią neseniai buvo fotografavusi – tad dar pasiliko.
„Tada tas mane kalbinęs vaikinas priėjo prie mūsų kartu su savo draugais, iš kurių vienas buvo Kasparas. Aš iš karto pradėjau su juo kalbėtis, iš karto pajutome ryšį ir kone negalėjom vienas nuo kito atitraukti akių (draugai, susigaudę, kad tai rimta, netrukus pasitraukė). Be jokių dvejonių po kokio pusvalandžio bendravimo pasakiau jam ir tai, kad negaliu turėti vaikų, o jis atsakė, kad viskas gerai, jis jau turi du. Jis buvo išsiskyręs prieš beveik metus, aš niekaip su tuo nesusijusi – tai irgi buvo labai gerai. Kitą dieną kartu ėjome į „Pasakos“ kino teatrą ir po to praktiškai nesiskyrėme, po dviejų savaičių jau gyvenome kartu“, – pasakojo Eglė.
Beje, vėliau jie kalbėjosi ir apie tai, kad pažinties vakarą Kasparas su draugais žaidė biliardą kitame miesto gale, bet jis kažkodėl pajuto norą būtinai užsukti į tą barą, kuriame tebuvo lankęsis kelis kartus. Dabar juodu juokauja, kad juos suvedė žvaigždės.
„Žvaigždiškoji“ pažintis įvyko 2016 m. rugpjūčio 27 d., o 2019 m. taip pat rugpjūčio 27 d. pora susituokė.
Tapo „gerąja pamote“
Poros santykiai rutuliojosi greitai, tad po kelių savaičių Eglė jau nusiteikė susipažinti su vyro vaikais. Prieš pirmąjį susitikimą su jais moteris labai jaudinosi. Jie buvo suplanavę važiuoti į Užupį išgerti kakavos ir suvalgyti kruasanų.
Vyras, pasiėmęs sūnus, privažiavo prie judviejų namų. „Eidama prie mašinos išgirdau, kad vaikai tėčio klausia, ar tai aš esu naujoji jo mergina, ir kai jis atsakė teigiamai, sūnūs sutarė: „Yes, fainiai.“ Man iškart palengvėjo. Įlipus į automobilį jie, tada dar visai mažiukai, pradėjo šnekėti vienas per kitą – na, ir aš šnekėjau, kalbos mums netrūko. Man labai pasisekė, jie mane iškart priėmė, nesijautė, kad prieš tai dar vertintų“, – atsiminė pašnekovė.
Išgėrę kakavos jie vaikštinėjo, lipo nuo kalniuko, Eglė slystelėjo, vyras ją pagavo ir kilstelėjęs pabučiavo, o vienas iš sūnų pasakė: „O, kaip romantiška.“
Tai nutiko prieš devynerius metus, dabar tiems vaikams jau 14 ir 16 m. „Kai susipažinome, jie buvo berniukai su iškritusiais dantukais, o dabar jie – jau dvimetriniai vaikinai (jeigu tiksliai, abiejų ūgis – 1,96 m), bet mes ir toliau puikiai sutariame“, – sakė Eglė.
Paklausta, kaip jai tai pavyksta, juk nemažai tėvų ir su savais paaugliais sunkiai randa bendrą kalbą, moteris sako, kad galbūt jai tiesiog labai pasisekė – sutapo jos ir vyro bei vaikų asmenybės, taip pat ji gerai sutaria su vyro tėvais ir net su jo pirmąja žmona, berniukų mama. „Aš niekada nenorėjau užimti jos vietos, nenoriu vaikams nieko įrodyti, tad ir netenka girdėti, kad aš nesu jų mama ir neturiu jiems kažko aiškinti. Vadinu save gerąja pamote – taip, esu pamotė, bet man šis žodis neturi neigiamos prasmės. Tiesiog man labai pasisekė, kad negalėdama turėti savo vaikų gavau vyrą su dviem šauniais sūnumis“, – sakė ji.
Beje, pažinties pradžioje jiedu su vyru gyveno jos kukliame viengungiškame bute – jo plotas buvo 25 kv. m – o savaitgaliais kartais vaikus pasiimdavo pas save, ir visi sutilpdavo, jausdavosi patogiai.
Vėliau, prieš penkerius metus, jau gyvendami didesniame būste, jie su vaikais ir jų mama visi draugiškai sutarė, kad vaikai dvi savaites gyvens su tėčiu, dvi su mama – ir toks sprendimas pasiteisino.
Fotosesijos su psichoterapija
Gerai Eglei klostosi ir profesinis gyvenimas. Tiesa, nieko slėpti nelinkusi pašnekovė pripažįsta, kad kaip aktorė ji sulaukia mažiau, nei norėtųsi, pasiūlymų filmuotis (paskutinis rimtesnis filmavimasis buvo seriale „Rimti reikalai“), tačiau ji jau prieš kurį laiką atrado kitą širdžiai mielą veiklą – fotografavimą.
Fotografuojančia aktore neretai prisistatanti moteris paprastai kuria portretines fotosesijas. Ji stengiasi, kad jose žmogus būtų natūralus, tikras, o ne pagražintas. Kad žmogus geriau atsiskleistų, fotografė su juo nemažai bendrauja.
„Pasikalbame nuoširdžiai, nesistengiu išgauti jokių paslapčių, bet, būna, žmonės man atsiveria ir išsipasakoja apie skyrybas, onkologinę ligą, vaikystėje patirtą smurtą ar kitus sunkumus. Būna, išeidami jie sako, kad jaučiasi pabuvę ne tik fotosesijoje, bet ir psichoterapijoje“, – sakė fotografuojanti aktorė.
Kitiems atsako: „Neturėsiu, nes negaliu“
Klausiu nuoširdžios ir atviros pašnekovės, ką ji iš savo patirties patartų kitoms poroms, kurios susiduria su nevaisingumu.
Ji pati ir savo vyro tėvams, ir pirmajai žmonai iš karto pasakė, kad negali turėti vaikų – jai atrodo, kad taip viskas iškart tapo aiškiau ir bendrauti pasidarė paprasčiau. O kažkam iš aplinkinių užsiminus, ar jau ne metas turėti atžalų, ji tiesmukai atsako: „Neturėsiu, nes negaliu.“ Ir daugiau klausimų nekyla.
Tad ar ir kitoms poroms, turinčioms vaisingumo problemų, ji patartų su artimaisiais taip pat bendrauti atvirai? „Kitiems kažką patarti sudėtinga, situacijų būna įvairių. Mano atveju medikų atsakymas buvo vienareikšmiškas, bet yra atvejų, kai poros turi vilčių, galbūt ir patiria ne vieną persileidimą, kas būna labai sunku – tikrai ne visuomet norėsis apie tai pasakoti... Įsivaizduoju, kad ypač sunku ir tada, kai vienas iš partnerių yra nejautrus ir kaltina kitą – laimei, man to neteko patirti“, – sakė Eglė.
Tiems, kurie tikrai žino liksiantys be vaikų, ji pataria nenuvertinti savęs, o džiaugtis gyvenimu ir pagalvoti apie kitas galimybes, kurios padėtų save įprasminti, kad ir įvaikinimą (jai pačiai tokių minčių nekyla, nes dviejų vyro vaikų jai visiškai pakanka).
Taip pat visiems, susiduriantiems su sunkumais, ji patartų neatidėlioti ir nevengti vizitų pas gydytojus bei įvairių tyrimų. Štai ji pati, 16-os išgirdusi apie nevaisingumą, vėliau tik 24-erių grįžo su šiuo klausimu pas specialistus. Jos atveju ankstesni tyrimai turbūt niekuo nebūtų padėję, bet juk būna situacijų, kuriose kažką galima pakeisti.
