Visagine atidaryta paroda, kurioje eksponuojami drabužiai, dėvėti per įvairias šeimos šventes – gimtadienius, jubiliejus, balius ir karnavalus. Jos pagrindą sudaro ekspozicija iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Paroda pasakoja, kaip nuo 19 amžiaus keitėsi šventinių šeimos drabužių stiliai, veikiami istorinių ir technologinių jų gamybos pokyčių.
Tai aštuntoji A. Vasiljevo fondo paroda Visagine. Miestas priglaudė fondą ir suteikė jam 2 000 kv. m patalpas, kuriose saugoma šiuo metu Lietuvoje esanti gausi kolekcija. Todėl du kartus per metus Visagino kultūros centre rengiamos mados istorijai skirtos parodos. Šį kartą, kaip interviu LRT.lt sakė A. Vasiljevas, ekspozicija skirta „šeimos vertybėms, šeimos šventėms“.
Tai kostiumų, kuriais vilkėdami šeimos nariai švęsdavo jubiliejus, gimtadienius, Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas ir visas svarbiausias 19 ir 20 a. religines bei pasaulietines šventes, paroda. Seniausi eksponatai – 19 a. vidurio drabužiai: Viktorijos laikų krinolinai, vaikiški ir vyriški kostiumai.
Čia taip pat galima pamatyti turniūrų, kurių stilius Lietuvoje vadinamas secesija, dar žinomas kaip „Jugendstil“ arba „Art Nouveau“, rusiškai – modernas, vėliau – „Art Deco“.
„Šiemet pasaulis švenčia jo šimtmetį. Šis stilius atsirado 1925 m. Paryžiaus dekoratyvinio meno parodoje“, – aiškina A. Vasiljevas.
Per trijų dešimtmečių madą parodos lankytojas pasiekia praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Būtent tada buvo įkurtas Visaginas, todėl miesto gyventojai prašė ypatingą dėmesį skirti šio laikotarpio madai, hipių, disko eros madai, vestuviniams kostiumams.
„Tai buvo miestas, kuriame, žinoma, kaip ir kitose šalyse bei kituose miestuose, dažnai būdavo švenčiamos vestuvės. Aštuntajame dešimtmetyje čia buvo daug jaunų žmonių, todėl vestuvių ceremonijos buvo dažnas reiškinys“, – sako A. Vasiljevas.
Parodoje atsekama drabužių raida iki 21 a. pradžios. Ji iliustruota unikaliais portretais, gausu vaikų, vyrų ir moterų portretų. Eksponuojama daug 19–20 a. fotografijų, aksesuarų, skrybėlių, papuošalų.
Tendencijas lėmė klimatas ir apšvietimas
Natūralu, kad šventiniai drabužiai skirtingose šalyse skyrėsi. Tai, pasak A. Vasiljevo, priklausė nuo klimato.
„Senais laikais drabužiai labai aiškiai atspindėjo tos šeimos, kurioje buvo švenčiamos šventės, religines tendencijas, nes, pavyzdžiui, jei kalbėtume apie Lietuvą, čia buvo daug katalikų, bet buvo ir labai daug žydų, nes senais laikais, prieš Antrąjį pasaulinį karą, žydų Lietuvoje buvo tikrai daug, visuose miestuose. Vilniuje, remiantis statistiniais duomenimis, jie sudarė iki 50 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad čia egzistavo visiškai kitokia kostiumo tradicija“, – aiškina mados istorikas.
Pokario laikotarpiu šventės iš religinių tapo pasaulietinėmis – tai buvo susiję su nauju valstybingumo tipu. Daug kas priklausė ir nuo finansinių galimybių.
„Visuomenė buvo susiskirsčiusi į klases, egzistavo kastos: pirkliai – viena, aristokratai ir bajorai – kita, darbininkų klasė – trečia, amatininkai – ketvirta, valstiečiai – penkta, dar buvo karininkai – visų jų stiliai labai skyrėsi“, – pasakoja A. Vasiljevas.
Ne mažiau svarbus buvo ir apšvietimas.
„Vakariniai drabužiai buvo sukurti senovėje vyravusiam apšvietimui. 19 amžiuje iš pradžių buvo žvakių, paskui – dujinis apšvietimas, vėliau – žibalinis apšvietimas; amžiaus pabaigoje atsiranda elektra, bet ji įsitvirtino tik 20 amžiaus pradžioje. Taigi drabužiai, ypač moteriški, šviesą atspindėjo kitaip nei dabar, – aiškina kolekcininkas. – Pavyzdžiui, atsiradus elektrai, tapo įmanoma eiti į šokius, naktinius balius, kurie galėjo tęstis iki šešių ryto.
19 amžiuje to niekada nebuvo, nes kaip anksčiau praeidavo vakaras? „Pokylis baigėsi, žvakės užgeso“, ir visi išeidavo. Žvakės degdavo tris valandas, balius niekada netrukdavo ilgiau nei tris valandas. Parafino lempos degė keturias valandas.“
Atsiradus elektrai, atsirado šviesą atspindinčiais akmenukais, blizgučiais, karoliukais puoštų suknelių, nes, pasak mados istoriko, „moterys visada norėjo būti tais drugeliais, kurie traukia vyrų akis“.
Mados ekstravagancija: Vilnius buvo kuklesnis už Paryžių
Akivaizdu, kad per šventes visi rengdavosi iškilmingai ir puošniai, bet ar prieš penkiasdešimt, šimtą metų buvo vietos ekstravagancijai?
Šiais laikais įžymybių vakarėliuose galima pamatyti daug netikėtų madingų apdarų. Pasak A. Vasiljevo, pirmiausia viskas priklausė nuo geografijos.
„Jei kalbėtume apie Paryžių ar Niujorką, ten rengdavosi ekstravagantiškai. Jei kalbame apie Vilnių ar Rygą, buvo puošiamasi kur kas kukliau“, – aiškina pašnekovas.
А. Vasiljevas priduria, kad etikos normos taip pat visur buvo skirtingos ir darė įtaką mados laisvumui. „Viskas priklauso nuo visuomenės moralinių pagrindų – kur yra bohema, o kur jos nėra, kur vyksta vakarėliai ir susitikimai, sueigos, o kur jų nebūna, kur visuomenė tolerantiška įvairioms išorinėms ekstravagancijos apraiškoms, o kur visiškai netolerantiška, kur prie laiptinės durų stovi močiutės ir gėdina moteris, seginčias, pavyzdžiui, mini sijoną ar avinčias aukštakulnius“, – sako A. Vasiljevas.
Suknelė – nueinanti mada
Eksponuojamos ir moteriškos kelnės. Labai ilgą laiką moterys išvis nemūvėjo kelnių. Jų madą įvedė Yves`as Saint Laurent`as. Tai įvyko 1966 m., kai į madą grįžo smokingas.
„Pamažu, nuo 1966 m., moterys ėmė ramiau žiūrėti į kelnes, ėmė jas dėvėti su malonumu. Ir šiandien, paklauskite bet kurios moters, daugumą jos drabužių sudaro kelnės, nes tai patogumas, tai automobilis, tai transportas, tai darbas, tai šiluma.
Anksčiau beveik visą laiką buvo dėvimos suknelės; ir parodoje Visagine praktiškai vien suknelės, suknelės, suknelės, – sako A. Vasiljevas. – Tai jau nueinanti mada. Šiais laikais daugelis moterų net galvoja, kodėl jos turėtų pirkti suknelę? Kur bus dėvima ta suknelė? Nes suknelė reikalauja ir specialaus apatinio trikotažo, specialių batelių, makiažo, šukuosenos.“
Nuo šalčių iki sporto salės: laikas keičia mus ir madą
A. Vasiljevo teigimu, mados pasaulyje daug kas keičiasi. Mada yra istorijos veidrodis, ji visada atspindi istorinių pokyčių esmę. Ji nėra kokio nors dizainerio užgaida. Joks dizaineris negali išpopuliarinti savo modelių, jei jie neatitinka, nerezonuoja, neatspindi visuomenės siekių, jos finansinių galimybių, estetinės raidos, religinių įsitikinimų, o neretai ir klimato pokyčių.
„Prisimenate, kokios būdavo žiemos Lietuvoje? Sausio mėnesį visada būdavo šaltis, pamenu, vaikystėje būdavo minus 25, ir tai buvo normalu. Ši žiema neįprasta – plius 3 Lietuvoje būdavo kovo mėnesį, kai viskas ištirpdavo, iki balandžio viskas ištirpdavo, o dabar jau sausio mėnesį ištirpsta. Tai reiškia, kad tokių baisių šalčių, kokie buvo seniau, kai negalėjai apsieiti be krosnies, be veltinių, be kailinių, šiandien tiesiog nebėra“, – sako A. Vasiljevas.
Keičiasi ne tik išorinės sąlygos, bet ir socialiniai žmonių santykiai.
„Viskas keičiasi, keičiasi klimatas, keičiasi finansai, keičiasi moterų vaidmuo, keičiasi ir vyrų vaidmuo. Anksčiau moteris dažniausiai buvo namų šeimininkė, o šiandien yra aktyvi, dirba, turi nuolat išeiti iš namų, bendrauti su žmonėmis. Daug moterų dirba darbą, kuriame kasdien būna viešumoje, susitinka su žmonėmis, bendrauja, pavyzdžiui, viešbučiuose, oro linijose, transporte, švietimo procesuose“, – aiškina mados istorikas.
„Anksčiau vyrai dirbo labai sunkų fizinį darbą, tačiau technologinė pažanga juos taip pakeitė, kad dabar vyrams nebereikia mojuoti rankomis, kalti plaktuku ar kinkyti arklius. Daugelis šiuolaikinių vyrų apskritai nemoka to daryti. Kur dabar jie eina? Į sporto salę. Suprantate, seniau juk nebuvo sporto salių, todėl visi vyrai turėjo natūraliai fizinio darbo suformuotus raumenis. O šiandien, jei vyras neis, kaip sakoma, „pumpuoti geležies“, jis neturės raumenų, nes iš kur jie galėtų atsirasti? Jis sėdi prie kompiuterio, tai jo sunkus darbas, jis spaudo klavišus, ir tai jam duoda pajamų, išmaitina visą šeimą“, – priduria pašnekovas.
Pasak A. Vasiljevo, mados ir visuomenės tema yra svarbiausia bet kurio amžiaus tema. Ir nereikėtų manyti, kad anksčiau ji buvo svarbi, o dabar nebesvarbi. Tiesiog keičiasi jų svarba, todėl ir šio intereso ribos kartkartėmis kinta.
Šiandien, A. Vasiljevo teigimu, vyrauja dirbtinumo kultas.
„Šiandien žmonės pamišę dėl prekių ženklų, jiems reikia, kad ant visko būtų užrašai „Nike“, „Louis Vuitton“, „Balenciaga“, „Chanel“, „Dior“ – jei to nėra, jie daikto nenori. Tai – padirbinių pasaulis, nes šiandien visur tik dirbtinės blakstienos, lūpos, krūtys, nagai, plaukai, užpakalis. Tokie yra ir šių laikų veidai. Anksčiau niekam nė į galvą neateidavo, kad moteris turėtų turėti tiek dirbtinumo ant veido. Tačiau ir tai tinka ne kiekvienam žmogui. Viskas labai individualu, viskas labai reliatyvu“, – reziumuoja mados istorikas.
