Kadaise vakarėlių sielos titulą įgijęs Marius Lucka šiandien jį nusimetė atsikraustęs į ramybe, ežerų teliūskavimu ir gamtos rimtimi alsuojančius Zarasus. LRT Plius laidoje „Toliau nuo miesto“ kūrėjas, rašytojas, keliautojas pasakoja, kuo jį sužavėjo nedidelio miesto gyvenimas ir kokių projektų jis ieško toli už miesto.
Eksperimentas tapo gyvenimo būdu
Marius Lucka gimė ir augo Kaune, vėliau džiaugėsi sostinės siūlomais privalumais, keliavo po įvairiausius pasaulio kraštus ir kampelius, kol galiausiai nusprendė pabėgti nuo didmiesčių teikiamo šurmulio ir įsikurti Zarasų krašte – Antazavėje.
„Čia gimė ir augo mano močiutė, vadinau ją baba, tačiau jos jau 15 metų nebėra. Aš čia atvažiuodavau pasibūti vasaromis – aplankyti ežerus, pažvejoti. Kaip atsitiko, kad čia nusprendžiau gyventi – nežinau, grįžau po vienos kelionės, buvau pavargęs, kad mano daiktai išsimėtę per skirtingas vietas ir supratau, kad man būtinai reikia vienų namų“, – pasakoja Marius.
M. Lucka prisipažįsta, jog pavargęs nuo kelionių po vidinį ir išorinį pasaulį, jis nusprendė siekti ramybės, kurią, galvojo, geriausia kurti toliau nuo civilizacijos.
„Tai buvo gyvenimo konceptas – norėjau kuo daugiau pamatyti, sutikti kuo daugiau žmonių, kai pajaučiau, kad užteko, sugalvojau, kad reikia namų.
Namą pasistačiau kaip eksperimentą, bet atėjo vasara, kurią čia buvo smagu praleisti, atėjo ruduo – smagu, žiema – smagu. Tas eksperimentas tapo mano gyvenimu“, – teigia jis.
Įkūrė Šviesių žmonių parkelį
Dabar Marius sako į ramų Zarasų kampelį ieškantis bendraminčių ir bičiulių, kuriuos nori sutelkti į savo komanda – kurti veiklas toliau nuo miesto.
„Sutinku daug žmonių, kurie kažko ieško (...), per penkerius metus mano gyvenimo čia į Zarasus atsikraustė gal 10 žmonių – kai kurie atvažiuoja tik šiltuoju metu, todėl vis dar ieškau žmonių į savo komandą. Mano tokia misija – man reikia žmonių, kad čia būtų galima veikti kuo daugiau dalykų. Vienas lauke nėra karys“, – įžvalgomis dalijasi buvęs renginių organizatorius.
M. Luckos pirmasis įgyvendintas projektas – Šviesių žmonių parkelis, kuriame galima susipažinti su šių ir praėjusių laikų Lietuvos kūrėjais.
„Idėja gimė netikėtai. Vieta atsirado su mintimi, kad noriu čia pasikviesti vis daugiau žmonių, mano namuose visi netelpa. Kol ėjau link kito namo statybų (...), paskambinau skulptoriui Mykolui Saukai, sakau: „Padaryk gal Joną Meką“, taip pastačiau pirmąją skulptūrą Antazavėje.
Čia pradėjo važiuoti žmonės, jį fotografuoti, mes šalia Jono pasodinome dideles saulėgrąžas. Pastatėme skulptūrą Šarūnui Joneikiui, Rūtai Meilutytei“, – pasakoja M. Lucka.
Visą laidos įrašą rasite čia:
