Egzistuoja vestuvių, lankymosi viešose vietose, svečiavimosi etiketas. Tačiau ne ką mažiau aktualus laidotuvių ir šermenų etiketas. Kada padoru atvykti? Ar nešti vokelį ir jei taip, kada ir kam jį įteikti? Ar galima vestis vaikus į šermenis ir kiek gėlių atnešti? LRT RADIJO laidoje „DUK“ pokalbis su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.
Priklauso nuo ryšio su žmogumi
Įvairiuose socialiniuose tinkluose šiandien labai paprasta pranešti, kad netekai artimojo. Ką daryti tokį įrašą pamačiusiajam – spausti patiktuką ar dėti kitą ženklą? Pasak pašnekovės, jei žmogus, kuris neteko artimojo, mums yra pakankamai pažįstamas, vertėtų užuojautą pareikšti asmenine žinute.
„Iš etiketo pusės atsakymas priklauso nuo to, kaip mes su tuo žmogumi artimai bendraujame, kokį turime ryšį. Jei tai yra pažįstamas žmogus, bet didelio kontakto neturite, tai geriau parašyti ne komentarą, o privačią žinutę, išreikšti užuojautą. Man labai patinka sakinys – man labai gaila, kad tau tenka tai patirti – tai yra sakinys, kur tiek gyvai pasakius, tiek parašius yra empatiškumo išreiškimas“, – tikina ji.
I. Sapagovaitė-Briedelienė teigia, kad jei žmogus nėra artimas, nebūtina reikšti ir užuojautos. Be to, dažnai nuvalkiotas šis žodis yra tik mandagybė.
„Užuojautos išreiškimą žodžiu „užuojauta“ ne visi mėgsta ir kai kurie tai priima kaip mandagybę, tai yra šalta. Tokiu atveju geriau nieko nedaryti. Socialiniuose tinkluose turime žmonių, su kuriais artimai nebendraujame, esame tolimi pažįstami, tai tokia reakcija nėra privaloma, jei neisite ir nenorite to daryti. Jeigu kyla noras, poreikis, jei ryšys yra artimesnis, tuomet žinutė, skambutis, atvykimas šarvojimo dieną yra veiksmai, kurie priklauso“, – aiškina etiketo ekspertė.
Tačiau kaip pamatuoti artimumą? Anot I. Sapagovaitės-Briedelienės, artimumo su mirusiuoju žmogumi gali nė nebūti – kur kas svarbiau ryšys su žmogumi, kuris neteko artimojo.
„Jeigu tai senas kolega, su kuriuo nesame bendravę 5 metus ir pamatau feisbuke tokią žinutę, tai faktas, kad galiu parašyti, bet tai nėra būtina. Artimumą mes patys apsprendžiame. Kai miršta artimas žmogus, tai be kalbų, kad mes tame dalyvaujame, bet tas ryšys svarbus ir su tais, kurie netenka artimojo“, – dėsto pašnekovė.
Rytas ir vakaras – artimųjų atsisveikinimo laikas
Etiketo ekspertė pataria į šermenis atvykti viduryje dienos – rytai ir vakarai dažniausiai skirti tik patiems artimiausiems.
„Jeigu esame ne šeimos nariai ir ne artimiausi draugai, tai reikėtų taikyti į dienos vidurį. Aišku, tai nėra didelis nusižengimas ar etiketo klaida, tiesiog pačiam gali būti nesmagu, jei yra tik šeimos nariai. Pati esu labiau linkusi eiti į pačias laidotuves, nes laidotuvėse gali pasimesti minioje, pastovėti toliau. Yra daugiau erdvės ir laisvės tiesiog būti, bet nesukelti kažkokių nepatogumų“, – pataria laidotuvių etiketo žinovė.
I. Sapagovaitė-Briedelienė pabrėžia, kad būtina paisyti gedinčiųjų norų. Todėl, jei netekę artimojo prašo pagerbti mirusįjį vienu žiedu, atvykti su vainikais nereikėtų.
„Tai yra pasakoma ne be reikalo. Perteklinis gėlių ir vainikų kiekis sukelia techninių nepatogumų juos visus surinkti, pervežti. Jeigu yra prašymas nepersistengti, tai nereikėtų išsiskirti iš minios. Tai yra ne apie tai, kad turiu nupirkti didelį vainiką, nes taip esu įpratęs. Tai yra žmonės, kurie neteko artimo žmogaus, ir tai yra jų dienų supaprastinimas, kiek įmanoma, jį reikėtų gerbti“, – tikina ji.
Be to, pašnekovė ragina atkreipti dėmesį į gedinčiuosius – jei jie nėra linkę bendrauti, tokiu atveju kalbinti nevertėtų.
„Jei matosi, kad jie nenori eiti į dialogą, nenori priimti užuojautų, tai reikėtų leisti jiems būti savo asmeninėje erdvėje. Mūsų kultūroje dažnai pritrūksta sąmoningumo, nes esame linkę galvoti apie save“, – aiškina I. Sapagovaitė-Briedelienė.
Solidi ir tvarkinga apranga
O kaip elgtis atvykus į šarvojimo salę? Pasak etiketo ekspertės, jei pirmiausia sutinkate artimuosius, galima jiems pareikšti užuojautą.
„Kartais būna, kad atvykus artimieji su kažkuo bendrauja arba įėjus į patalpą kelias taip sudėtas, kad atvyksti ir iškart atsistoji prie urnos arba karsto. Jeigu pirma sutinki žmones, tai užuojauta jiems. Nėra tokių taisyklių, kad būtent taip ir ne kitaip. Dabar yra labai daug pokyčių ir laisvės tiek vestuvių, tiek laidotuvių etikete. Atvykus reikėtų stebėti aplinką“, – kalba pašnekovė.
Anot etiketo ekspertės, itin svarbu vengti laisvalaikio drabužių ir batų, patartina dėvėti tamsesnių spalvų drabužius, o apranga turėtų būti neiššaukianti.
„Nėra labai gražu įšokti su kedais ir treningais. Tai yra pagarbos išraiška. Prioritetas yra tamsioms spalvoms – tai nebūtinai turi būti juoda, bet gali būti tamsiai mėlyna, tamsiai ruda. Artimųjų apranga yra kiek kitas dalykas, nes kiekviena šeima turi savo supratimą. Vykstant nuo šalies reikėtų įdėti pastangų, kad apranga būtų solidi, neiššaukianti ir per daug neatkreiptų dėmesio“, – aiškina I. Sapagovaitė-Briedelienė.
Dažnai laidotuvės tampa ir tolimų giminių bei seniai matytų draugų susitikimas, todėl šalia šarvojimo salės esančiame kambariuke gali užvirti diskusijos, smagios istorijos. Nors tai savaime nėra blogai, tačiau etiketo ekspertė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad tokie pašnekesiai neturėtų trukdyti šarvojimo salėje esančių žmonių.
„Ką reikėtų kiek sąmoningiau stebėti, kad ta linksmoji dalis, kuri vyksta kambariuke, kad netrukdytų tų, kurie yra salėje. Laidotuvės vieniems yra sunkesnė, kitiems lengvesnė diena ir priklauso nuo daug faktorių. Tą aplinką netekties atveju reikia ypač stebėti. Prisimenu savo senelio laidotuves, kad man buvo labai sunki diena ir ką prisimenu, tai kad iš to kambariuko visi buvo linksmi, juokėsi ir gyvenimas verda. Man buvo nesmagu būti toje situacijoje“, – prisimena ji.
Į vokelį – pagal galimybes
Paklausta apie vaikų dalyvavimą laidotuvėse, I. Sapagovaitė-Briedelienė tikina, kad vaikai įneša lengvumo į sunkią atmosferą, tačiau neturėtų trikdyti gedinčiųjų rimties.
„Artimi vaikai gali dalyvauti. Tai yra gyvenimo dalis ir nuo tam tikro amžiaus vaikams nėra blogai matyti, kas vyksta. Vaikai įneša lengvumo į laidotuvių atmosferą, kad jie paprasčiau viską mato. Su vaikais reikėtų žiūrėti, kad jie nepavargtų ir jie nevargintų suaugusių, nebūtų visą dieną. Galima atsivesti, pagerbti, bet nereikėtų jų laikyti kelias valandas“, – tikina etiketo ekspertė.
Dar viena itin aktuali tema – vokeliai. Pasak pašnekovės, kiekvienas, norintis prisidėti, gali tai padaryti esant lengvesnei atmosferai, nesukeliant nepatogumų artimiesiems. Ji tvirtina, kad norimą pinigų sumą gedinčiajam galima pervesti ir po laidotuvių.
„Etiketas nieko nesako apie sumas, nes tai yra asmeninių galimybių ir norų klausimas. Tai nėra privaloma, bet yra gražus dalykas prisidėti. Labai gerai išgelbėja aukų dėžutės, nes išgelbėja nuo nejaukumo momento. Didžiausia klaida, kuri įvyksta su materialios pagalbos siūlymu, yra ne vieta ir ne laikas. Tai reiškia, kad kai aš ateinu, pasakau užuojautą ir bruku tą vokelį.
Jeigu norisi pasiūlyti pagalbą, yra du variantai – palaukti kambariuke, po laidotuvių, kai šiek tiek lengvesnė atmosfera ir pasiūlyti pagalbą. Kitas variantas – pervesti pinigų po laidotuvių. Ypač jeigu esate pakankamai artimi, galite paprašyti atsiųsti sąskaitos duomenis ir pasakyti, kad norite prisidėti prie laidotuvių išlaidų“, – kalba I. Sapagovaitė-Briedelienė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „DUK“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
