Jaunosios kartos kino ir teatro aktorius Kęstutis Cicėnas yra sukūręs 15 vaidmenų, už vieną iš jų pernai pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. Tačiau K. Cicėnas sako, jog vaikystėje jis buvo toli nuo scenos, jo svajokliškas būdas skatino jo drovumą, todėl sceną jis pamilo tik vėlesniame amžiuje.
Nebuvo panašus į tipinį herojų
„Kelias į aktorystę buvo ilgas procesas, netikėtų patirčių gyvenime kratinys, kuris paskatino pasirinkti mano profesiją. Manau, kad buvau gana drovus, kompleksuotas vaikas, gal net šiek tiek svajoklis. Visada buvau lyg iš medžio iškritęs – žiūrėjau į pasaulį ir galvojau, kas jame vyksta. Dėl to ir pasirinkau šią profesiją“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakare su Audrium Giržadu“ pasakoja K. Cicėnas.
K. Cicėnas neslepia, jog herojaus vaidmuo jam buvo lipdomas dar Muzikos ir teatro akademijoje, tačiau jis visomis išgalėmis tam stengėsi pasipriešinti.

„Akademijoje man norėjo pripiešti herojinius vaidmenis, bet aš tam priešinausi. Aš stengiausi daryti ką kita, kurti komiškus personažus (...). Herojus diktuoja laikas, saldžių herojų dabar neturime, dabar labiau žavimės šrekais“, – sako jis.
K. Cicėnas juokauja, jog paauglystėje jis nebuvo panašus į tipinį herojų, tačiau dėl to visai nesikrimto – tai dar labiau jį pastūmėjo aktorystės link.
„Vaikystėje lankiau dailės būrelį. Mokykla suorganizavo mainų programą, keitėmės su Indijos dailės mokykla. Į mūsų namus atvyko gyventi berniukas iš Indijos, vėliau aš skridau į Indiją, gyventi į jo šeimą ir užsiimti dailės praktikomis. Buvo labai įdomu, nes tuo metu buvau mažas storuliukas su ilgais plaukais. Indijoje visi su manimi sveikinosi, siūlė man pirkti auskarus, apyrankes – nesupratau, kodėl. Kai apsilankiau restorane, prie įėjimo į tualetą mane nukreipė į moterų tualetą. Po tokių patirčių normalios profesijos išsirinkti neįmanoma“, – pasakoja aktorius.
Vaidmenų iššūkiai
K. Cicėnas sako, jog įsilieti į legenda tapusių spektaklių, tokių, kaip Oskaro Koršunovo „Išvarymas“, trupę nėra lengvas iššūkis.
„Turi gerai pagalvoti, ar tikrai to nori. Pakeisti aktorių yra didelis iššūkis – Ainis Storpirštis buvo sukūręs nuostabų Beno vaidmenį. Tuo metu aš buvau tik baigęs akademiją, klausiau jo, ar man vertėtų prisiimti vaidmenį, bet jis atsakė, jog man tai būtų puiki mokykla. Tačiau iš tikrųjų – vaikščiojau po sceną tais pačiais takais, kaip Ainis“, – sako jis.

Be Beno vaidmens, dabar legendiniu vadinamas ir gestų kalbos vertėjo Dovydo vaidmuo Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“. Aktorius tikina, jog vaidmeniui teko iš tikrųjų mokytis gestų kalbos.
„Gestų kalbos mokiausi visus metus. Kartu su režisiere ir pagrindine aktore mokėmės kartu nuo pat pradžių. Negaliu sakyti, kad visko išmokau, tačiau man tai labai padėjo verčiant filme“, – priduria aktorius.

Viso pokalbio klausykite čia:






