Rudeninė depresija. Kai kam tai skamba kaip poetiška metafora, o kai kuriuos gali rimtai prislėgti. LRT.lt paklausinėjo depresija sirgusių žmonių, kaip juos veikė ruduo, ir paprašė pasidalyti patirtimi, kas jiems padėdavo tomis niūromis dienomis, kai norėdavosi nesikelti iš lovos bent iki pavasario.
Iš žinomų žmonių bene daugiausia apie depresiją yra kalbėjęs aktorius Marius Repšys, kuris neslepia, kad jam diagnozuotas bipolinis sutrikimas, kai pakili būsena, kai norisi kuo daugiau aprėpti, kaitaliojasi su juodais etapais, kai nesinori visiškai nieko, net gyventi.
Marius sakė, kad šiuo metu, nepaisant to, kad ruduo, jis jaučiasi gerai – taip jaustis padeda ir medikai, ir įvairios dvasinės praktikos.
„Sergant depresija, rudenį tikrai gali būti truputį sunkiau, turbūt ir saulės stygius veikia, bet išgyventi galima, tik reikia būti akylesniam ir sąmoningesniam – žinant, kad metų laikas gali tave paveikti, reikia būti tam pasiruošusiam ir pastebėti, jei savijauta blogėja“, – sakė Marius.
Aktoriui geriau jaustis padeda tai, kad vengia nereikalingos neigiamos informacijos, kuri gadina nuotaiką, o nieko pakeisti neišeina. Ir jis visuomet turi omenyje, kad viskas praeina – ir ruduo, ir niūrios nuotaikos.
Tais laikotarpiais, kai būdavo ypač sunku ir atsibudus net nesinorėdavo keltis iš lovos, juolab kad už lango tamsu ir lyja, Marius sau sakydavo, kad yra darbai, kuriuos atlikti būtina – išsiversdavo iš lovos kone priverstinai, pasitelkęs valią, nors labai norėdavosi gulėti ir gailėtis savęs. O atsikėlus, nuėjus praustis, rengtis, valgyti, kad ir per jėgą, vėliau visgi paprastai pavykdavo išsijudinti ir pasijusti bent kiek geriau.
Kančia nesitęsia amžinai
M. Repšys kartu su rašytoju Karoliu Petryla yra parašęs knygą apie sunkius išgyvenimus „Šokis su tamsa“. K. Petryla taip pat yra patyręs depresiją.
Ši buvo medikamentinės kilmės – Karoliui dar vaikystėje diagnozuota epilepsija, tam, kad išvengtų jos priepuolių, jis turėjo gerti vaistus, kurių šalutinis poveikis ir buvo slegiančios nuotaikos. Kai visa tai suprato, vyrui tapo paprasčiau viską kontroliuoti, bet iki tol buvo maždaug treji metai, kai jis nuolat jausdavosi nelaimingas ir visiškas nevykėlis, galvodavo apie pasitraukimą iš gyvenimo – rodėsi, kad jis yra toks niekam tikęs, kad be jo visiems bus tik geriau.
Vienišas liūdnas žmogus lapkritį jau gali prisiminti Kalėdas, o per šventes vienatvė slegia daug labiau.
„Kai iš esmės supratau, dėl ko tai vyksta, nustojau save kaltinti. Primindavau sau, kad aš nesu niekam tikęs, tiesiog tokias mintis sukelia mano galvoje vykstantys cheminiai procesai. Dabar, jei tokios mintys ir užeina, žinau, kad jos neteisingos, nors ir atrodo realios. Prie pagerėjimo prisidėjo ir tai, kad radau mėgstamą veiklą – pradėjau rašyti knygas, sutikau mylimą moterį ir gyvenimas realiai pagerėjo“, – sakė Karolis.
Jis pasakojo, kad depresijos paūmėjimo rudenį nesulaukdavo, blogiausiai jausdavosi žiemą, tačiau jam visiškai suprantama, kad ruduo kai kuriuos žmones gali veikti neigiamai.
„Pats metų laikas depresijos nesukels, bet ja sergantį žmogų krentantys lapai ir ankstyva tamsa gali dar labiau nuliūdinti, kai tuo tarpu optimistiškai nusiteikęs žmogus sakys, kad ruduo labai gražus. Be to, vienišas liūdnas žmogus lapkritį jau gali prisiminti Kalėdas, o per šventes vienatvė slegia daug labiau. Na, gal yra giminių, kurie kviečia prisijungti – bet jie būna su antrosiomis pusėmis, vaikais, o tu šalia jų vis tiek jautiesi nevykėlis“, – pastebėjo Karolis.
Tiems, kuriuos rudenį apima niūrios nuotaikos, pašnekovas patartų atminti, kad situacija gamtoje nuolat keičiasi – taip pat ir žmogaus, kuris dabar jaučiasi prastai, būklė tikrai pagerės. „Teoriškai neįmanoma, kad kančia tęstųsi amžinai. Ir, žinoma, jeigu jaučiate pablogėjimą, reikia nedelsti ir ieškoti pagalbos“, – priminė K. Petryla.
Situaciją pablogino vaistai
Tinklaraštininkė Eglė pasakojo taip pat sirgusi medikamentų sukelta depresija.
„Ilgesnį laiką jaučiausi išsisėmusi savo darbo srityje, kelionės nevežė, artėjo 40-metis, dažnai būdavo liūdna, pasireiškė nerimas. Kreipiausi į psichologę, ši iš karto nukreipė pas psichiatrą. Man diagnozavo (be jokių testų, nuotoliniu būdu per Zoom‘ą) depresiją po gimdymo. Išrašė vaistus, nuo kurių prasidėjo keistas derealizacijos jausmas. Skyrė kitus vaistus, trečius, ketvirtus – taip iš paliūdinčios asmenybės tapau suicidine“, – pasakojo Eglė.
Dabar, jau rimtai įsigilinusi į šią temą, ji teigia, kad iš pradžių tikros depresijos neturėjo, o vėliau ji išsivystė dėl cheminio poveikio. Dabar ji jaučiasi neblogai, tik vis dar po truputį nutraukinėja vaistų vartojimą, o tai – sunkus darbas, tą darant jaučiasi ir liūdesys, ir nuotaikų kaita.
Kas moteriai padėjo pasijusti geriau? „Didelis darbas su savimi – sportas, sveika mityba, joga, meditacija, kvėpavimo pratimai, kontrastinis dušas, žolelės, bendravimas ir laikas, kuris padėjo centrinei nervų sistemai stabilizuotis“, – sakė Eglė.
Ji teigė, kad jos cheminei depresijai metų laikas įtakos neturėjo, blogiausiai jautėsi vieną vasarą. „Bet mane kaip žmogų veikia tamsa, pilkas dangus ir tuomet norėdavau išvykti į šiltus kraštus, manau, tai natūralu. Dabar bandau niūrioje dienoje atrasti mažų gražių dalykų, kurie džiugina. Naudoju šviesos terapijos akinius. Manau, tikrai yra žmonių, kuriuos ruduo gali veikti rimčiau, nes keičiasi cirkadiniai ritmai, vidinis laikrodis, kuris reaguoja į šviesą, kitaip reguliuoja serotonino lygį, miegą ir nuotaiką“, – pastebėjo Eglė.
Svarbu pastebėti, kas tave slegia
Depresija sirgo, o ir dabar niūrius jos epizodus kartais išgyvena ir atlikėjas bei IT specialistas Liudas Belickas, šią vasarą surengęs akciją „Kai skęsti – plauk“.
Atsitiesęs po emociškai sunkaus gyvenimo etapo, jis nusprendė nuveikti kažką gražaus – ir vasarą pasiekė Lietuvos rekordą, kai per mėnesį perplaukė daugiausiai ežerų. Liudas įveikė 41 lietuvišką ežerą, beje, plaukdamas per juos ilgiausiu keliu. Taip jis siekė visuomenei pasiųsti žinutę apie emocinės sveikatos problemas ir rinko paramą „Jaunimo linijai“.
Manau, mus ypač slegia būsena, kai jauti, kad turi problemą, bet negali kontroliuoti situacijos, kad ją išspręstum, ir taip pat neturi gebėjimo priimti situaciją tokią, kokia ji yra.
Liudas sakė, kad dabar jaučiasi puikiai, bet jau ne kartą buvo taip, kad, rodės, jau išmoko pamokas ir depresija negrįš, o ji vis tiek grįždavo ir tada būdavo dar apmaudžiau, kad atkrytis įvyko ir lūkesčiai neišsipildė. Tad ir dabar jis nusiteikęs, kad visko gali nutikti.
„Mano receptas – neužsisukti gyvenimo tempe taip, kad nepastebėtum to, kaip jautiesi, kas tave glumina ar slegia. Turi skirti laiko sau ir pastebėti, kas vyksta tavo vidiniame pasaulyje“, – teigė Liudas.
Jis pastebėjo, kad gal metų laikas kažkiek įtakos jo savijautai ir turėjo, bet visgi labiau jį veikė gyvenimiškos aplinkybės, ypač darbe patiriami sunkumai. „Manau, mus ypač slegia būsena, kai jauti, kad turi problemą, bet negali kontroliuoti situacijos, kad ją išspręstum, ir taip pat neturi gebėjimo priimti situaciją tokią, kokia ji yra, numojęs į viską ranka“, – pastebėjo pašnekovas.
Ir pridūrė, kad jam, remiantis sava patirtimi, atrodo svarbu, kad niūrių minčių apimtas žmogus laikytųsi režimo, leistų sau gerai išsimiegoti (į miego režimą reikia žiūrėti tikrai rūpestingai), svarbus ir socialinis kontaktas.
„Svarbu suprasti, kas vyksta su tavo gyvenimu, kas kelia nerimą ir kas džiugina – juk kartais žmogus net nesuvokia, dėl ko jis jaučiasi liūdnai, o ta bėda, dėl kurios taip jaučiasi, vis labiau jį slegia. Žinoma, čia labai padėtų psichoterapija. Svarbūs ir maži žingsneliai – paskambinti bičiuliui, išeiti pasivaikščioti aplink namus ar su draugais nueiti į kiną ir pažaisti stalo žaidimų“, – aiškino L. Belickas.
Psichologė patikslino diagnozę
Depresijos įveikimo centro psichologės-psichoterapeutės Aušros Mockuvienės komentaras daug ką sudėliojo į vietas.
Ji aiškino: „Nedrįsčiau teigti, kad rudenį pastebimai padaugėja depresijos atvejų, bet tikrai žinoma tendencija, kuri vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu – tai tarsi depresijos potipis, o iš tiesų tiesiog – reakcija į šviesos trūkumą. Skaičiuojama, kad mūsų platumose jis maždaug 20 proc. žmonių pasireiškia gana ryškiais simptomais: tai mieguistumas, energijos trūkumas, miego sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad žmogus miega daugiau, bet vis tiek jaučiasi nepailsėjęs. Be to, atsiranda saldumynų poreikis – taip organizmas stengiasi gauti „greitos energijos.“
Specialistė pridūrė, kad jei tokia būklė gilėja, o gal ir iki rudens žmogus buvo liūdnai nusiteikęs, turėjo problemų darbe ar šeimoje, gali pasijusti ir tikrai depresijai būdingi simptomai – apatija, prasta nuotaika, dirglumas, verksmingumas ir pan.
Tad ką gi daryti tiems, kurie prasidėjus rudeniui tik ir svajoja apie saulę ir šiltus kraštus, bet ten ištrūkti galimybių neturi? „Jei žmogų veikia šviesos trūkumas, gali padėti šviesos terapijos prietaisai (lempos, akiniai, kambariai). Tai – medicininės paskirties prietaisai, jų veiksmingumas patvirtintas tyrimais, visgi reikia turėti omenyje, kad tai vieną žmogų gali veikti efektyviai ir greitai, bet yra ir tokių, kurie sako poveikio nejaučiantys. Naudingas ir pasivaikščiojimas šviesiuoju paros metu po lauką. Žinoma, padėtų ir kelionė į šiltus kraštus, bet reikia turėti omenyje, kad šviesos atsargų nesukaupsime, tad grįžus jos trūkumas vėl gali pasijusti“, – sakė A. Mockuvienė.
Beje, yra ir žmonių (tik jų gerokai mažiau nei minėtieji 20 proc.), kuriuos veikia ne šviesos stygius, o padidėjęs jos srautas pavasarį. Čia irgi galima kalbėti apie sezoninį afektinį sutrikimą, tik jis pasireiškia kiek kitaip – tamsiuoju sezonu žmonės jaučiasi prislopinti, o pavasarį kai kurie jaučiasi pernelyg sužadinti – pasireiškia nerimas, sunku užmigti, kartais, rodos, net sunku išbūti savo kūne.
