Pajūryje samdomu naru dirbantis Jurgis Rumiancevas LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako, kad šiais metais rekordiškai daug žmonių nori atgauti vandenyje pamestą turtą. Naro nuomone, žmonėms rūpi jų daiktai, bet vis daugiau poilsiautojų neatsakingai elgiasi prie vandens telkinių. Naras pastebi, kad dažniausiai pametamas turtas yra žiedai, telefonai, akiniai.
Metalo ieškiklį J. Rumiancevas įsigijo tikėdamasis rasti daug pamesto aukso, bet po poros mėnesių jis pastebėjo, kad nei šalies tvenkiniuose, nei ežeruose ar jūroje šio tauriojo metalo surasti nepavyksta.
„Vienam draugui padėjau iškritusį telefoną surasti, kitam – laikrodį. Tuomet draugai pradėjo teirautis, ar nenorėčiau ir kitiems žmonėms padėti surasti jų daiktus. Pradėjau galvoti, kaip tokią veiklą realizuoti“, – pasakoja klaipėdietis Jurgis, kuris, gavęs iškvietimą, neria į upes, ežerus ar jūrą ir padeda žmonėms atgauti vandenyje pamestus daiktus.
Buvęs ugniagesys, dabar Klaipėdos uosto naras sako, kad tokios paieškos jam yra tik laisvalaikio praleidimo būdas. Vieniems tai atrodo darbas, šypsosi Jurgis, o man – hobis.
„Kartais paieška tetrunka dvi tris minutes, o kartais tris keturias valandas, – sako J. Rumiancevas. – Tai labai sudėtingas darbas. Jau ketvirti metai aš tą savo hobį plečiu.“
Kadaise septintą vietą pasaulio gelbėtojų čempionate iškovojęs Jurgis teigia, kad dažniausiai žmonės kreipiasi į jį pametę žiedus. Vasarą tendencijos keičiasi – neretai tenka ieškoti ir telefonų, akinių.
„Nežinau, kodėl, bet vasaros pradžioje žmonės dažniausiai pameta telefonus, kartais mašinos raktelius. O vėliau jau prasideda žiedai. Vasaros pabaigoj dar vestuvės vyksta, paskutinės baidarės, tai paskambina ir nežinai, ar telefoną, ar žiedą prašys surasti. Kiekviena paieška būna vis kitokia“, – savo patirtimi dalijasi povandeninės paieškos naras.
Pasak buvusio gelbėtojo, surasti prarastus daiktus sudėtingiausia jūroje. Prie to prisideda jos nenuspėjamumas ir dideli paieškos plotai.
„Jūroje yra sunkiausia. [...] Niekad nežinai, kaip pasiseks, nes yra labai dideli plotai, – sako Jurgis. – [...] Būna apie 800 kvadratų ir tu turi tą plotą kažkaip išieškoti. [...] Šiais metais viską pavyko rasti.“
Naras priduria, kad šią vasarą Baltijos jūroje per kelias minutes pavyko surasti žiedą, kuris jūros dugne išbuvo net keturias paras. „Jūra turi tokią savybę, kad po kelių parų daiktą arba užkasa, arba jį nuneša gilyn. [...] Tą žiedą per dvi minutes radau“, – šypsosi J. Rumiancevas.
Naras prisimena pirmą išskirtinį iškvietimą, kai prieš kelerius metus jam teko padėti senjorui, kuris Klaipėdoje tekančioje Danės upėje pametė protezus. Jurgis juokiasi, kad protezus surasti buvo sudėtinga užduotis, mat jie pagaminti ne iš metalo.
„Protezai ne metaliniai, jie yra plastikiniai. Jis pats parodė, nusirengė drabužius, pats įlipo į vandenį – dažniausiai žmonės pirštu parodo, kur maždaug pametė daiktą, – aiškina klaipėdiškis. – Panėriau taip, kad dumblo nedrumsčiau. Ieškiklio neėmiau, nes vis tiek nebūtų padėjęs. Plaukiu ir žiūriu, kad dugne dantukai šviečia.
Aš už tų protezų ir į krantą! Duodu tam žmogui, klausiu, ar jo. O jis juos į burną ir „ačiū, mano“. Tai čia buvo mano pirmas geras darbas. Prieš tai tas vyras pasiguodė, kad jei nerasiu, tai teks jam dvejus metus be dantų būti, mat tik po tokio laiko jam kitus protezus kompensuotų. Na tai tikrai geras jausmas buvo padėti ir štai tokį gerą darbą padaryti – nerealus jausmas.“
Prarastų daiktų vandenyje ieškantis naras pastebi, kad dažniausiai žmonės daiktus pameta žaisdami prie vandens telkinių arba juose plaukiodami. Turtą vandenyje praradę asmenys, anot jo, neretai būna apsvaigę nuo alkoholio.
Viso pokalbio su naru Jurgiu klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ radiotekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
