Prieš 11 metų Lietuvą atradęs japonas Kotaro Hisada mūsų šalį taip įsimylėjo, kad ne tik čia dažnai lankosi, bet ir kalbos išmoko. Lietuvišką virtuvę pamėgęs Kotaro prašo lietuvių sušius gaminti kuo paprasčiau, kad šie bent kiek primintų japoniškuosius. Ne tik didmiesčius, bet ir mažus kaimelius lankantis tinklaraštininkas sako, kad labiausiai į Japoniją norėtų parsivežti Dainų šventę. „Man labai patiko, nors esu japonas“, – sklandžiai lietuviškai išpyškina keliautojas K. Hisada.
K. Hisada Rytų Europa susidomėjo kaimyninėje Lenkijoje, kur 2012 metais atvyko mokytis slavų kalbų. Pagal mainų programą japonas metus mokėsi licėjuje, dar metus – lenkų kalbos mokykloje, vėliau dvejus metus studijavo rusų filologiją.
Kaimyninė Lietuva japonui pasirodė paslaptinga šalis, kurią būtina atrasti ir pažinti. Galutinai Lenkiją palikti paskatino ir unikali lietuvių kalba, nepriklausanti slavų šeimai.
„Sužinojau, kad lietuvių kalba visai kitokia, nepanaši į lenkų ar kitų slavų kalbas. Paprastai esu labai smalsus, tad norėjosi sužinoti, kokia gi ta kalba“, – lietuviškus žodžius į sakinius dėlioja mūsų šalį pamilęs japonas.
Laidos svečias daug keliauja po Lietuvą, o įspūdžiais dalijasi keliuose socialiniuose tinkluose. Vyras sako, kad nebūna metų, kai neaplanko mūsų šalies.
„Kai baigėsi pandemija, čia atvykstu dažnai. Pavyzdžiui, pernai net tris kartus atvykau į Lietuvą, – laidos vedėjus priverčia nusistebėti pašnekovas. – Šiais metais buvau žiemą, atvykau ir vasarą.“
Didžiausias simpatijas ir sentimentus japonas jaučia sostinei Vilniui, tačiau liko sužavėtas ir Žemaitijos sostine Telšiais, vyšnių festivaliais garsia Žagare. Kotaro neslepia pamilęs ir lietuvišką virtuvę.
„Cepelinai, bulviniai blynai, šaltibarščiai, – labiausiai pamėgtus lietuviškus patiekalus vardija svečias iš tekančios saulės šalies. – Šią vasarą šaltibarščius itin noriai valgau.“
Japoną taip sužavėjo Dainų šventė, kad tokį tautiečius į vieną vietą suburiantį renginį jis norėtų parvežti ir į savo šalį. „Dainų šventės norėčiau ir Japonijoje. Tai labai smagus renginys, nes lietuviai iš įvairių šalių susirenka vienoje vietoje ir dainuoja, šoka. Tai labai smagu. Dainų šventėje buvau šią vasarą. Man labai patiko, nors esu japonas“, – įspūdžiais apie šimtametę šventę dalijasi Kotaro, kuris užtraukia ir lietuviškas dainas.
Kotaro sako, kad retai nepasiilgsta gimtosios šalies. Labiausiai japonas mūsų šalyje pasigenda tikrų japoniškų sušių. Lietuviai, pasirodo, persistengia visko pridėdami į šį japonišką patiekalą. Laidos svečias tikina, kad gerų sušių paslaptis slypi paprastume.
„Pasiilgstu maisto. Lietuviams dar reikia truputi pasistengti gaminant japoniškus patiekalus – juokiasi K. Hisada. – Norėčiau čia rasti autentiškų sušių. Nesakau, kad čia ruošiami sušiai blogi, bet jie labai lietuviški. Galima valgyti, neblogi, bet man tai ne sušiai, o kitas patiekalas.
Tikri japoniški sušiai paprastesni. Yra ryžiai, ant jų dedama žuvis. Viskas. O lietuviai visko per daug deda, naudoja per daug prieskonių.“
Lietuvoje man viskas kelia įspūdį, tikina Kotaro. Vis dėlto japonas išskiria lietuvių geranoriškumą bei neslepia besimėgaujantis reakcijomis į lietuvių kalbos žinias.
„Pastaruoju metu mane labiausiai žavi Lietuvos žmonės, jų šią vasarą sutikau daug. Kiekvienas lietuvis ar lietuvė – labai malonūs, draugiški. Žinoma, nustemba, kai išgirsta mane kalbantį lietuviškai. Man visada smagu matyti jų veidus ir reakcijas“, – su plačia šypsena įspūdžiais iš kelionių po Lietuvą dalijasi mūsų šalį pamilęs ir lietuvių kalbos žinias toliau gilinantis, Osakos prefektūroje gyvenantis K. Hisada.
Visą smagų pokalbį su Lietuvą pamilusiu japonu K. Hisada stebėkite laidos „Labas rytas, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
