„Jis gali būti ir labai gudrus – žino, kokį mygtuką kada mamai paspausti, kad ši susileistų“, – apie trejų metų sūnelį Teodorą pasakoja atlikėja Evelina Sašenko. Ji sako, kad jo žvilgsnis ir mamai žarstomi komplimentai tiesiog nuginkluoja, todėl Evelinai sunkiai sekasi būti griežtesnei ar nubrėžti tvirtesnes ribas. „Atrodo, kad jis dar mažytis, dar norisi palepinti“, – prisipažįsta dainininkė.
Ką jie atsinešė iš vaikystės ir kaip šiandien auklėja savo vaikus? Portalas LRT.lt tęsia publikacijų ciklą, kuriame mintimis ir patirtimis dalijasi žinomi žmonės.
– Kaip prisimenate savo vaikystę, kaip buvote auklėjama? Ar tėvai buvo griežti?
– Iš dalies namuose buvo supratimas, kad tėvų reikia klausyti, neatsikalbinėti, daryti namų darbus, viską gerai atlikti ir būti pirmūnu. Kadangi abu tėvai mokytojai, tam tikra disciplina buvo. Tačiau kiek save prisimenu, visada stengiausi būti gera, paklusni dukra. Mama ir dabar pajuokauja, kad vaikystėje buvau gera, o dabar... (Juokiasi.)
– Vis tik tėvai labai anksti pastebėjo jūsų talentus ir gebėjimus ir dar vaikystėje parinko jūsų karjeros kelią.
– Tiesa, jei ne jie, nežinau, ar dabar būčiau dainininkė. Esame trys sesės ir visos mokėmės muzikos. Vyriausią sesę tėvams tekdavo įtikinėti, kad pasistengtų, o aš, kaip ir minėjau, buvau iš paklusniųjų – jei reikia, vadinasi, reikia. Kita vertus, man visada patiko dainuoti, ne veltui tiek laiko ir vaikystės tam atidaviau. Iki šiol juokiuosi prisiminusi, kaip bendraamžiai važiuoja į Gedimino pilį, o aš nevažiuoju – nenoriu susirgti prieš konkursą.
Visi važiuoja į Druskininkus M. K. Čiurlionio keliais, tik ne aš – vėl rūpinuosi, kad nesunegaluočiau prieš konkursą. Tačiau aš nemanau, kad tai kažkaip gadino mano vaikystę ar kad aš labai daug praradau.
Aš kaip tik džiaugiuosi, kad turiu savo profesiją, kurią vadinu pomėgiu. Dievo dovana yra tai, kad žmogus atranda darbą, kuriame nesijaučia kaip darbe. Savo mamai ir tėčiui išties esu dėkinga už tai, kad jie mane atvedė į šį kelią.
– Jūsų sūnelis Teodoras liepą paminėjo 3-iąjį gimtadienį. Ar stengiatės kažkiek tos disciplinos įtraukti į jo auklėjimą?
– Stengiuosi, bet man visiškai neišeina! Nors šiaip esu griežtoko charakterio, darbe būnu ganėtinai reikli ir noriu, kad viskas būtų kruopščiai sustyguota, sūnaus auklėjime tos disciplinos trūksta. Bandau sau priminti, kad reikia brėžti kažkokias ribas ir taisykles, bet sekasi prastai. Atrodo, kad dar mažytis, meilutis – norisi palepinti. O jis gali būti ir labai gudrus – žino, kokį mygtuką kada mamai paspausti, kad ši susileistų.
– Kokie didžiausi iššūkiai auginant tokio amžiaus vaiką?
– Turbūt kol kas derinti darbus, buitį ir motinystę, kai vaikas toks mažas ir jam reikia nuolatinio dėmesio. Gali būti sudėtinga, kai darbe intensyvus metas, kai grįžti pavargęs ir nori pailsėti, o vaikutis tavęs laukė ir to dėmesio yra pasiilgęs. Kartais išvažinėju į koncertą, o jis nenori manęs išleisti...
Tiesa, net ir nedirbant, 24 valandas būnant su vaikučiu, tas nuolatinis dėmesys jam gali išvarginti – kad ir kaip būtų, mamoms reikia erdvės ir bent minutėlės pabūti tyloje, su savimi.
– Ar apskritai jūsų profesija sunkiai suderinama su vaiko auginimu?
– Nepasakyčiau, iš tiesų dirbu ne kiekvieną dieną, paprastai vakarais, todėl drauge su sūnumi praleidžiame labai daug laiko. Pirmais metais, kai dar jį maitinau, buvo sudėtingiausia – reikėdavo viską kruopščiai dėliotis.
Tačiau manau, kad viską galima suderinti, jei yra noro ir, žinoma, pagalbininkų. Labai padeda tai, kad vyras gali prižiūrėti vaikutį, kol aš koncertuoju, mano sesuo, tėvai yra labai atsidavę ir noriai pabūna su anūku. Taigi turiu visą auklių pulką.
– Sakote, daug laiko praleidžiate su vaiku, bet kartais norisi ir minutėlės sau. Ar tokiomis akimirkomis nekyla pagunda įjungti filmukus ar įduoti planšetę į rankas?
– Anksčiau galvodavau – kodėl tėvai duoda vaikams tas planšetes? Dabar jau pradedu suprasti – kartais reikia tiesiog namuose kažką susitvarkyti, kažką nuveikti. Taigi nenuostabu, kad gelbėjasi tokiu būdu.
Vis tik telefonai ir planšetės man – ne išeitis. Televizorius sūnaus nedomina, jei ir pasižiūri ką nors, ilgai prie ekrano neišsėdi. Todėl mes daug žaidžiame, skaitome, jis labai mėgsta kalbėtis. Neretai ateina pas mane ir sako: „Mama, noriu pabendrauti.“ Jis išties yra tikrų tikriausias šnekutis!
– Ir turbūt gali kalbėti ne viena kalba – jūsų gimtoji kalba – lenkų, vyro – lietuvių.
– Taip ir yra! Su vyru esame sutarę, kad aš su juo bendrauju lenkiškai, vyras lietuviškai. Galiu tik pasidžiaugti, kad nors kai kurie Teodoro bendraamžiai dar sunkiai kalba viena kalba, mūsiškis berniukas puikiai kalba dviem. Matyt, taip mėgsta bendrauti, kad kalbų mokosi labai sparčiai. Ir panašu, kad yra tam gabus. Kartais įjungiame filmukų anglų kalba, girdim – jau ir angliškų žodžių prisigaudęs. Gudrus per visą pilvą! (Juokiasi.)
– Kuo dažniausiai kliaujatės auklėdama sūnų – knygomis, laidomis apie motinystę, nuojauta?
– Tiesą sakant, net besilaukdama, kai paprastai kitos nėščiosios perskaito po kelias knygas, aš neperskaičiau nė vienos. Aišku, jei kiltų kokių nors problemų, turbūt ieškočiau informacijos ir atsakymų, bet kasdienybėje kliaujuosi nuojauta. Vis tik yra tiesos tame, kad mamos širdis viską nujaučia ir žino, ko jos vaikui reikia. Į viską žiūriu paprastai ir lengvai.
Tiesa, kartais patarimų klausiu savo draugių ar sesių – jų patirtys ir labai praktiški pastebėjimai taip pat kartais praverčia.
– Galbūt tas požiūrio lengvumas taip pat labai praverčia?
– Žinoma, vaikai jaučia mamą – jei tu susierzinai, žiūrėk, ir sūnus darosi irzlus. Jei susinervinai, jis netruks to perimti. Kartais tiesiog reikia atsipalaiduoti ir į viską žvelgti paprasčiau, tada ir vaikas bus ramesnis.
– Kas jums gražiausia motinystėje?
– Daug dalykų. Jis būna toks mielas... Kartais tiesiog pribėga pasakyti, kad mane myli, kartais, kai išsipuošiu prieš koncertą, ateina pasakyti, kokia jam esu graži. Atrodo, kad nuo jo šilumos, nuo jo meilės ir žvilgsnio tiesiog ištirpstu. Jis taip moka apsikabinti, kad, atrodo, tiesiog paskęsta manyje.
Kokiomis akimis jis į mane žiūri. Panašiai į mane žiūrėjo tik mano vyras draugystės pradžioje. (Juokiasi.)
Daugiau ciklo publikacijų rasite čia.
