„Moterys turi tą šeštą jausmą, bet šiuo atveju aš neturėjau nei šešto, nei dešimto... Džiaugiuosi turėdama du vaikus“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako muzikos pedagogė Diana Dargienė, pastaruoju metu daug galvojanti ir nuo viešumos neslepianti, kaip liko su atžalomis viena. Dabar moteris sukasi, kad tik išgyventų, ir sako netikinti, kad tokios žaizdos užgyja.
Diana sako niekada nesitikėjusi, kad laimingos šeimos idilė gali taip greitai griūti. Moteriai dar dabar sunku atsigauti po to, kas įvyko.
„Buvęs vyras, Unės tėtis, mus paliko be jokios priežasties, iki šiandien nežinau dėl ko, kas ir kaip. Tačiau neturiu kur dėtis ir turiu eiti į priekį, nes puikiai suprantu, kad yra vaikas, yra dukra nepilnametė, reikia kažkaip kabintis į gyvenimą.
Labai daug dalykų praradom, pradedant dukros mokykla, būreliais ir baigiant namais. Turėti namus yra bene saugiausias jausmas žmonėms. O kol turi, tol gyveni labai gražiai ir nieko netrūksta. Staiga atsiduri ant bedugnės krašto, taip šiandien galiu pasakyti. Tad kapanojamės...“ – susijaudinimo balse neslepia D. Dargienė.
Aš tik labai džiaugiuosi, kad neužaugo mano vaikai savanaudžiais, materialistais, kad jie yra labai paprasti, jie supranta situaciją, niekada nieko nereikalauja [...].
Labiausiai Diana jaudinasi dėl dukters. Moteris pasakoja, kad mergaitė su tėčiu buvo ypač artima.

„Vaikas turi išeiti iš mokyklų, tada turi atsisakyti savo mylimiausio šokio – baleto, kurį lankė nuo trejų metukų, tai yra labai skausminga, – sako skyrybas išgyvenanti Diana. – Tokie dalykai palieka tam tikrą pėdsaką. Jai labai skaudu, kad nebegalėjo mokytis toj mokykloj, kažkokių skaudulių vis tiek yra likę. Aš tik labai džiaugiuosi, kad mano vaikai neužaugo savanaudžiais, materialistais, kad jie yra labai paprasti, jie supranta situaciją, niekada nieko nereikalauja ir mes taip kartu susiėmę šią situaciją bandom išgyventi.“
Iš vienos pusės, čia labai skaudi pamoka, bet iš kitos pusės, ji ir sūnus pamatė, kad niekad nežinai, kaip gyvenime gali būti.
Skaudžiausia yra tai, toliau tęsia D. Dargienė, kad tėčiui nebereikia dukros. Pasak mamos, dukra Unė dėl to labai sielojasi.

„Unė tą labai jaučia, nes, kad ir kaip būtų, jai buvo dvylika metų, kai visa šita istorija atsitiko. [...] Unė atsirado iš meilės, ji labai planuota ir laukta mergaitė. Unei tikrai nėra lengva. Bet kaip aš jai visą laiką ir sakiau, aš visą laiką būsiu šalia, nesvarbu, kas nutiktų.
Jai skaudu, jai skauda, bet dedam visas pastangas, kad nors kažkiek apmažintume jos vidinį skausmą. Dukra nori įrodyti, kad ir be tėčio gali daug ką nuveikti. Dėl to ji užsiima veiklomis, dirba – filmuojasi serialuose. Taip ji bando įrodyti, kad yra stipri, talentinga, daug ką gali, daug ką sugeba.
Iš vienos pusės, tai yra labai skaudi pamoka, bet iš kitos pusės, ji ir sūnus pamatė, kad niekad nežinai, kaip gyvenime gali būti. Turi tikrai labai daug siekti, kad būtum nepriklausomas, kad būtum stiprus, kad turėtum kažkokią savo veiklą, kad būtum baigęs mokslus ir panašiai. Be šito turbūt būtų buvę dar baisiau [...]“, – garsiai apie dukros jausmus kalba D. Dargienė.

Gimus išsvajotai dukrai, muzikinę karjerą Diana nutraukė. Tada daug svarbiau jai atrodė atsiduoti vaikų auginimui ir investuoti į jų ateitį.
„Aišku, kai gimė Unė, visas dėmesys buvo jai, nes, kaip ir minėjau, buvo labai laukta mergaitė, – patikina pašnekovė. – Ir po dešimt metų po sūnaus gimimo ji atsirado mūsų šeimoje. Muzikinę karjerą buvau nutraukusi, nes kai gimė Unė, koncertams ir važinėjimams tiesiog nebuvo laiko. Pasišvenčiau, kad gyvensiu šeimai, savo vaikams. Tad po skyrybų mane išgelbėjo baigti mokslai. Jei ne jie, nežinau, ką būčiau dariusi. Blogiausiu atveju eičiau kiemų šluoti. Dėl to savo dukrą mokau, kad bet kokiu atveju reikia baigti mokslus. Gyvenime visko gali būti ir tu nežinai, kas tavęs laukia rytoj.“
Be muzikos nebūtų buvę nieko, absoliučiai, nes tai yra ir mano pragyvenimo šaltinis, ir mano džiaugsmas.
Dviejų vaikų mama į gyvenimą žvelgia šviesiai, tačiau dabar jos kasdienybė kitokia. Muzikos pedagogė dirba septynias dienas per savaitę. Be pertraukų, be atokvėpio. Ir nesiskundžia – sako, muzika padeda užsimiršti ir gydo skaudžiausias sielos žaizdas.

„Mano visi mokiniai, kuriuos turiu, man labai padėjo ir užsimiršti, ir nusiraminti. Vienaip ar kitaip tu vis tiek turi dirbti, eiti į priekį. Be muzikos nebūtų buvę nieko, absoliučiai, nes tai yra ir mano pragyvenimo šaltinis, ir mano džiaugsmas. Tikrai buvo tas momentas, kad aš šitą visą situaciją labai slėpiau nuo visuomenės. Visi buvo labai nustebę, nes niekas net neįtarė ir nesuprato, kas mano gyvenime vyksta, kokios audros ir kokie uraganai. Man tai kainavo labai daug jėgų“, – pasakoja laidos herojė.
Iki šiol nežinau, kodėl vyras mus paliko ir nukirto viską, kas buvo brangu.
Per tuos metus iš esmės pasikeitė ir Dianos atostogų tradicijos. Anksčiau su šeima ji kasmet po keliskart leisdavosi į tolimus kraštus. Pašnekovė tikina, kad naujų džiaugsmų galima atrasti ir savame krašte.
Paklausta, ar nenustojo tikėti meile, Diana sako apie tai tiesiog negalvojanti. Kartą stipriai nusvilus, sako ji, tampi daug atsargesnis. „Iki šiol nežinau, kodėl vyras mus paliko ir nukirto viską, kas buvo brangu“, – atsakymo apmąstymuose ieško Diana.

Šiandien visą savo rūpestį ir dėmesį dovanojanti vaikams pašnekovė puikiai suvokia, kad po metų kitų gali likti vienui viena. Vienuoliktą klasę baigiančios dukters planuose – studijos užsienyje.
Pati Diana sunkiausiomis akimirkomis pagalbą randa ne tik tarp draugų ar psichologo kabinete, bet ir bažnyčioje. „Kai jauti pagalbos ranką iš aukščiau, – sako ji, – net ir tamsiausios kelio atkarpos tampa šviesesnės.“
„Aš turbūt turiu tą angelą sargą, kuris man labai padeda. Ir kai man būna labai sunku, kai aš galvoju, viskas, jau dabar nežinau sprendimo, paleidžiu mintis ir tegul bus taip, kaip bus – jau man nesvarbu. Kažkas man padeda kažkokią pagalvėlę. [...] Taip, aš esu tikintis žmogus. Manau, kad tikėti nėra blogai. Mėgstu nueiti į bažnyčia ir joje pasėdėti.
O kai tave supa patys nuostabiausi žmonės, kai tave supa nuostabūs draugai, kai turiu puikius vaikus, ko daugiau reikia?!
Nežinau, gal išėję seneliai man padeda. Tai, kad yra kažkas ir man sunkiausiomis akimirkomis vis kažkaip padeda, tikrai faktas. Gyvenimas yra labai gražus. O kai tave supa patys nuostabiausi žmonės, kai tave supa nuostabūs draugai, kai turiu puikius vaikus, ko daugiau reikia?!...“ – sako muzikos pedagogė Diana Dargienė.
Visas reportažas su skyrybas išgyvenančia D. Dargiene – laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius








