Mantas laidos herojaus gyvenime atsirado ir atsitiktinai, ir ne – treneris daug metų su bendraminčiais vis lankydavosi vaikų namuose, vaikus mokydavo regbio, jiems organizuodavo įvairias stovyklas Lietuvoje bei užsienyje. „Vaikų namų direktorė pastebėjo, kad Mantas kaip magnetas prie manęs prilipęs, tad pasiūlė įsivaikinti“, – šypsosi žinomas regbio treneris.
„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, bet jų istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi.
Žmogus, save paaukojęs regbiui. Žmogus, priglaudęs ir užauginęs berniuką iš vaikų namų. Toks yra žinomas ir nusipelnęs regbio treneris Vidmantas Valys.
Žmonos ir savų vaikų Vidmantas neturi. Vis tik 22-ejų Mantą, taip pat sportuojantį ir žaidžiantį regbį, profesionalus treneris drąsiai vadina savo sūnumi. O ir regbis čia ne šiaip sau. Būtent dėl šios sporto šakos berniukas iš vaikų namų atsirado Vidmanto namuose.
Tas pats buvo, ir jei į varžybas važiuodavome. Tik atsisėsdavau autobuse – ir jis jau įsitaiso šalia manęs.
„Buvo tie metai, kai mes pradėjome dirbti su vaikų namais ir vaikus pakvietėme sportuoti – žaisti regbį. Taip ir Mantas atsirado, jis sportuoja ir jau žaidžia vyrų komandoje. Dabar dar kandidatuoja į Lietuvos regbio rinktinę“, – globojamo jaunuolio pasiekimais džiaugiasi Vidmantas.
Lankydamasis vaikų namuose ir šeimynose Vidmantas pastebėjo, kad Mantas visada atsirasdavo šalia. V. Valys prisimena, kad berniukas su kitais vaikų namų globotiniais net kovodavo dėl vietos šalia trenerio, kad tik gautų progą pakalbėti, arbatos išgerti, pabendrauti.
Vieną kartą vaikų namų direktorė tai pastebėjo ir sako: „Mantas kaip magnetas prisirišęs prie jūsų, ar nenorėtumėte jo įsivaikinti?“
„Tas pats buvo, ir jei į varžybas važiuodavome. Tik atsisėsdavau autobuse – ir jis jau įsitaiso šalia manęs, – pasakoja regbio treneris. – Vieną kartą vaikų namų direktorė tai pastebėjo ir sako: „Mantas kaip magnetas prisirišęs prie jūsų, ar nenorėtumėte jo įsivaikinti?“ Aš pasiteiravau, ar tai realu, juk esu nevedęs. Direktorė patikino, kad viskas gerai, reikės išklausyti kursus, gauti pažymas. Taip viską po truputį ir dariau. Galiausiai buvo teismo sprendimas ir įsivaikinau, tiksliau – paėmiau globoti.“
Vidmantas pripažįsta, kad didelio šoko priimti paauglį į savo gyvenimą nebuvo, mat treneris ne kartą rašė prašymus vaikų namams ir į jo namus pasisvečiuoti sugūžėdavo ne tik Mantas, bet ir kiti vaikai. Vyriška kompanija leisdavosi į išvykas po piliakalnius, į Trakus, kitas lankytinas vietas.
Galiausiai buvo teismo sprendimas ir įsivaikinau, tiksliau – paėmiau globoti.
„Nieko sudėtingo, atvykus gyventi Mantui, nebuvo. Vaikas pavalgo pusryčius, išleidžiu į mokyklą. Grįžo iš mokyklos – į treniruotę. Jis kartu važiuodavo į treniruotes. Būdavo jo treniruotė ir paskui vyrų treniruotė. Tai jis vyrų treniruotėje pasilikdavo, mėgdavo kartu su vyrais bėgioti. Vakare kartu grįždavom, pavakarieniaudavom, jis pamokas paruošdavo ir miegot. Tokia buvo kasdienybė“, – pasakoja V. Valys.
Mantas tėčio neturi, o vaiko atsisakiusi mama emigravo į Angliją. Pasak Vidmanto, į vaiko sielą nesinorėjo lįsti, juolab kad pats Mantas nelinkęs kalbėti apie tai, dėl ko pateko į vaikų namus. Tiesa, globotinis turi sesę.
Vakare kartu grįždavom, pavakarieniaudavom, jis pamokas paruošdavo ir miegot. Tokia buvo kasdienybė.
„Pasakysiu tiesiai šviesiai ir atvirai – Mantas yra tikras šeimos narys. Dėl savo sveikatos, dėl aukšto spaudimo ir nenorėdamas rizikuoti, prieš metus aš ir testamentą dėl jo surašiau, kad visas mano turtas, visi mano pinigai, visas transportas, kurį aš turiu, atitenka jam. Be to, Mantas turi sesę, kuri pas mus dažnai lankosi“, – sako 53-ejų tituluotas regbio treneris Vidmantas Valys, prieš 8-erius metus iš vaikų namų priglaudęs paauglį, kuriam tuomet buvo 14 metų.
Šiandien Mantui – 22-eji. Jaunuolis profesionaliai žaidžia regbį, o Vidmantas jam padeda tiek, kiek gali.
Pasakysiu tiesiai šviesiai ir atvirai – Mantas yra tikras šeimos narys.
Iš Šiaulių kilęs Vidmantas regbį atrado dar paauglystėje. Pats daug metų jį žaidė, treniravo ne tik klubus, bet ir Lietuvos jaunių rinktinę. Šiandien pamažu plėtoja neseniai savo įkurtą regbio akademiją.
Vidmantas pabrėžia, kad regbis – toli gražu ne chuliganų žaidimas. Priešingai – jame labai daug galantiškumo, ypač po rungtynių, kai varžovai privalo susėsti prie vieno stalo, svečią komandą pavaišinti, valgyti ir... gerti alų!
„Čia ne norma, o privalomas dalykas. Prie alaus arba karšto atveža, užsakom, arba patys gaminame. Sakykim, kepame šašlyką vietoj“, – pasakoja regbio treneris Vidmantas Valys.
Visa regbio trenerio Vidmanto istorija – LRT TELEVIZIJOS laidos „Nepaprasti žmonės“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
