„Pirmus trejus motinystės metus labai daug mokiausi – daug skaičiau, daug klausiau, daug domėjausi. Galiausiai pradėjau nebesuprasti, kur šalia viso to yra mano tiesa“, – kalbėdama su LRT.lt prisimena aktorė, atlikėja ir šešiamečio sūnaus mama Lina Rastokaitė. Ji sako, kad būti mama ji mokosi kasdien ir auga kartu su savo vaiku.
Ką jie atsinešė iš vaikystės ir kaip šiandien auklėja savo vaikus? Portalas LRT.lt tęsia publikacijų ciklą, kuriame mintimis ir patirtimis dalijasi žinomi žmonės.
– Kas pirmiausia šauna į galvą, prisiminus savo vaikystę?
– Laisvė, išgyvenimas, kiemas ir kaimas.
– Kaip buvote auklėjama?
– Kadangi esu trečias vaikas šeimoje, atrodo, kad buvau auklėjama labai laisvai, augau kone pati. Apskritai, anais laikais niekas mūsų tiek neprižiūrėjo, kiek mes dabar prižiūrime savo vaikus. Turbūt šiandien kai kurių dalykų net būti negalėtų.
Tarkime, mane sesės parsivesdavo iš darželio, aš pakabindavau megztuką ant rankenos ir bėgdavau žaisti į lauką, kol grįždavo tėvai. Aišku, jie pareidavo netrukus. Tačiau vis tiek, dabar turbūt sesėms net pasiimti vaiko niekas neduotų.
Dar prisimenu, kad būdama nedidelė, nepasiekdavau lifte 12 aukšto mygtuko, tad važiuodavau į 10 ir dar porą aukštų užlipdavau laiptais. Tiesiog buvau maža ir vis reikėjo sugalvoti, kaip savimi pasirūpinti.
– Ką perėmėte iš savo tėvų?
– Iš esmės viską. Aš jaučiu pagarbą savo tėvams, esu dėkinga, kaip mane išauklėjo, bet jie gyveno kitu laiku, jų tėvai – dar kitu, tad normalu, kad daugelį dalykų perimame iš kartos į kartą, bet sąmoningai kai ką pakeisdami. Ir aš kai ką stengiuosi pakeisti. Aš, kaip ir jie, dabar mokausi auginti savo sūnų.
– Kaip mokotės? Esate iš tų, kurios skaito daug literatūros apie auklėjimą, klauso tinklalaidžių ir pan. ar dažniau kliaujatės vidiniu balsu, nuojauta?
– Pirmus trejus metus tikrai buvau kaip išprotėjusi ir labai daug mokiausi – daug skaičiau, daug klausiau, daug domėjausi. Galiausiai pradėjau nebesuprasti, kur šalia viso to yra mano tiesa, tad į tam tikrus dalykus pradėjau žiūrėti laisviau, pradėjau labiau atsirinkti, kas pagal mano vertybes tinka, kas šiuolaikiniame auklėjime man atrodo nepriimtina ir pan. Bet iš esmės, tikrai domiuosi, man rūpi.
– Ar esate griežta, daug taisyklių namuose turinti mama?
– Širdyje esu minkšta, bet ribas vaikui nubrėžti moku. Ir griežtų taisyklių mūsų namuose nėra, yra tik susitarimai – jei jau ką nors sutarėme, reikia laikytis. Tiek to griežtumo.
– Vieni sako, kad į vaiką reikia žiūrėti kaip į sau lygų ir bendrauti kaip su suaugusiu, kiti nesutinka – tėvai yra tėvai ir jų darbas auklėti, o vaikai turi paklusti.
– Manau, kad turėtų būti kažkoks aukso vidurys. Vaikas yra lygus su mumis, bet jis dar ne visada gali pasirinkti teisingai. Jei mano sūnus pareikštų, kad kasdien valgys saldumynus, būsiu tas suaugęs, kuris jam neleis.
Bet negalime visiškai neatsižvelgti į jo nuomonę, požiūrį, pasirinkimą. Pavyzdžiui, mano vaikas vienu metu nusprendė, kad jis bus vegetaras, nors mes esame visavalgiai. Tai yra jo nuomonė, jo skonis, jo organizmas, jis taip nori, taigi teko tai priimti. Mėsos jis nevalgydavo, tiesa, kotletukų jis kažkodėl nelaikė mėsa ir priimdavo kaip vegetarišką maistą. (Juokiasi.) Juokėmės, kad buvo vegetaras su kotletais.
– Vienas didžiausių šiandienos mamų galvos skausmų – kaip suderinti karjerą ir motinystę. Ar jums lengva suderinti šiuos du dalykus?
– Gimus sūnui, anksti sugrįžau į teatrą, filmavimus. Iki kol jam sukako treji, stengiausi būti ir tobula mama, ir tobula artiste, labai norėjau viską suderinti ir derinau tol, kol vos nesuplyšau.
Išgirdau puikią mintį, kad jei tikiesi būti tobula mama, nereikia tikėtis tobulos karjeros ir atvirkščiai. Kai supratau, kad šie du dalykai iš esmės yra nesuderinami, nusiraminau. Stengiuosi visur, bet tobula ir ten, ir ten nebūsi. Gyvenimas su vaiku pasikeičia, daraisi atlaidesnis kitiems ir sau.
– Kas jums didžiausi motinystės iššūkiai?
– Gal ir banaliai skamba, bet labai taikliai – augu kartu su vaiku. Augu, ta prasme, kad atsiranda visai kiti interesai, poreikiai, kuriuos turi atliepti savo vaikui, o jam augant kaskart atsiranda vis kitų iššūkių, naujų etapų – augimo, neigimo, brendimo... Kaip ir gyvenime, kuris taip pat pateikia skirtingų situacijų, aplinkybių.
– Kas gražiausia ir nuostabiausia yra motinystėje?
– Tas besąlyginis meilės pojūtis. Tai yra taip nuostabu.
Daugiau ciklo pokalbių rasite čia.
