Skelbiama, kad nuo vasaros atsiras tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Krokuvą. Tai yra puiki žinia, seniai taip reikėjo. Aišku, aš nesu oro linijų verslo analitikas ir negaliu joms nurodinėti, kokius maršrutus vykdyti, bet kaip keliautojas galiu tik pasidžiaugti dar viena patogia opcija pasiekti antrąjį pagal dydį Lenkijos miestą, vadinamą Karalių miestu. Ir siūlau nedelsti ja pasinaudoti, nes žinote kaip su tomis oro linijomis – šiandien jos maršrutą paskelbia, rytoj jau atšaukia.
Kodėl tą opciją pavadinau dar viena? Nes ne taip seniai buvo paleistas traukinys iš Vilniaus į Krokuvą. Jis, tiesa, važiuoja ilgokai, apie dvylika valandų, tačiau tai vis tiek yra kelionės variantas. Ir apskritai, kuo geresnis susisiekimas su Lenkija, tuo Lietuvoje daugiau Vakarų ir mažiau Rytų. Tas negali nedžiuginti.
Man per pastaruosius kelerius metus Krokuvoje teko pabūti dukart. Tiesa, patį pirmąjį kartą joje apsilankiau seniai – prieš ketvirtį amžiaus, dar studentu būdamas. Tada manęs ji nesužavėjo ir net buvau nustebęs, kodėl ją taip visi giria. Dėl to ilgai visiems aiškinau, kad ne ji, o Gdanskas yra gražiausias Lenkijos miestas. Antrą kartą į Krokuvą nuvykti prisiruošiau visai neseniai ir šįkart viskas pasirodė kitaip. Dabar Krokuva man vėl yra gražiausias kaimynų šalies epizodas (nežinau, kodėl pirmą kartą atrodė kitaip, gal neišsimiegojęs ar šiaip piktas buvau).
Yra ir dar vienas svarbus argumentas lietuviams pamatyti Krokuvą. Ji yra buvusi bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės sostine. Tiesa, šį titulą ji turėjo gan trumpai ir tuoj paaiškinsiu, kodėl. Žinia, šlovingiausi jos laikai buvo, kai ją valdė lietuviai Jogailaičiai. Tada miestas augo, traukė amatininkus, pirklius, studentus, mokslininkus ir menininkus. Jogailaičių valdymo metu Krokuvos gyventojų skaičius išaugo 100 tūkstančių ir miestas pasiekė klestėjimo piką.
XV ir XVI amžiai vadinami miesto aukso amžiumi. Mirus paskutiniam Jogailaičiui Žygimantui Augustui (man jis nelabai patiko, nes buvo apleidęs Lietuvą), miesto reikšmė pradėjo menkti. Karaliais buvo renkami užsieniečiai, kuriems tvarkyti miesto jau nebesisekė. Tarsi to būtų negana, miestą nusiaubė švedai ir maras, kurio metu išmirė penktadalis populiacijos. Galiausiai buvo apskritai nuspręsta bendros valstybės sostinę perkelti į Varšuvą, kad svarbiausias šalies miestas būtų tarp dviejų didžiųjų – Krokuvos ir Vilniaus. Krokuva prarado savo svarbą, nors karaliai tebebūdavo karūnuojami joje. Praėjus dviem šimtams metų po Jogailaičių valdymo Krokuvos gyventojų skaičius sumažėjo dešimt kartų.
Po to Krokuva iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ėjo iš rankų į rankas, tačiau atsigavo iš nuosmukio ir netgi tapo lenkų tautinio atgimimo vieta. Antrojo pasaulinio karo metu miestą okupavo naciai ir jame įkūrė garsųjį Krokuvos žydų getą. Pagal jo istoriją buvo sukurtas žymusis „Šindlerio sąrašas“. Iš Krokuvos geto žydai buvo vežami į garsųjį lagerį netoli Krokuvos – Aušvicą. Stebėtina, bet Krokuva skirtingai nei Varšuva viso Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik neapgriauta ir išsaugojo gražiausius savo statinius.
Sovietmečiu Krokuva buvo industrializuota, miestą užplūdo pramonės darbininkai, tai lėmė staigų gyventojų skaičiaus didėjimą. Buvo pastatytas naujas milžiniškas darbininkų gyvenamasis rajonas Naujoji Huta. 1978 m. Krokuvoje iškilo vienas žymiausių pasaulio lenkų – Karolis Wojtyła, pasaulyje žinomas kaip Jonas Paulius II. Tais pačiais metais UNESCO įtraukė Krokuvos senamiestį į saugomą pasaulio paveldo sąrašą.
Šiandien Krokuva ir jos apylinkės yra populiariausia turistų lankoma Lenkijos vieta, o turizmas yra vienas iš svarbiausių miesto pajamų šaltinių. Dėl Jogailos universiteto ir kitų mokslo įstaigų, Krokuva laikoma ir mokslo miestu. Mieste yra daug garsių tarptautinių įmonių filialų bei veikiančių pramonės įmonių, paveldėtų dar iš sovietmečio. Bedarbystė mieste yra gerokai mažesnė nei šalies vidurkis. Visa tai lemia, kad Krokuva yra vienintelė po Varšuvos iš Lenkijos didmiesčių, kurioje per 30 laisvos Lenkijos metų nesumažėjo gyventojų skaičius.
Dauguma žymiausių turistinių objektų yra centrinėje miesto dalyje, tad savos kojos yra geriausia transporto priemonė. Aišku, pasivaikščioti kažkiek reikės, bet tą daryti gražiame mieste bus malonu. Kita vertus, viešasis miesto transportas yra pakankamai aiškus, patogus ir nebrangus. Tereikia į telefoną instaliuotis programėlę, kuri itin palengvins susigaudyti miesto transporto sistemoje.
Pagrindiniai Krokuvos lankytini objektai išsidėstę Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro senamiestis, Vavelio kalva ir buvęs garsus Krokuvos žydų kvartalas – Kazimiero kvartalas. Nors žydų jame beveik nebelikę, kvartale tebėra kelios sinagogos, į kurias galima užeiti. Senojoje sinagogoje įrengtas Žydų muziejus. Kvartalas garsėja užeigų gausa, kuriose galima gauti macų ir kitų žydiškų gėrybių.
Viena gražiausių miesto vietų yra Turgaus aikštė. Jos viduryje stovi Turgaus halės pastatas. Halėje ilgus amžius veikė dengtas turgus, tačiau dabar joje parduodami suvenyrai ir yra įrengta lenkų dailės galerija. Tai yra pagrindinė miestiečių susibūrimų ir pasimatymų vieta.
Žymesni statiniai joje yra Rotušės bokštas, paminklas Adomui Mickevičiui ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia su dviem skirtingais gotikiniais bokštais. Viename iš bokštų kas valandą pasigirsta trimitavimas – Marijos himnas. Melodija visuomet nutrūksta toje pačioje vietoje. Anot legendos, 1240 m. miestą puolė totoriai, trimitininkas pirmasis pastebėjo užpuolikus ir užtrimitavo stengdamasis įspėti miestiečius. Totoriai jį pašovė strėle ir trimitavimas nutrūko.
Visi yra girdėję apie Vavelio kalvą ir ant jos stovinčią Krokuvos katedrą. Joje ilsisi daugybė Lenkijos karalių su lietuvių Jogaila – Algirdo sūnumi priešaky. Ant Vavelio kalvos stovi ir karališkieji rūmai su visais atributais, valstybės lobynu ir karališkaisiais apartamentais.
Karališkoji miesto istorija, žinoma, yra gerai, tačiau man, kaip ne tokios senos istorijos mėgėjui, didžiausią įspūdį padarė nacių Aušvico koncentracijos stovykla. Ji yra šalia už 50 kilometrų nuo Krokuvos esančio Osvencimo miestelio. Aušvico ir gretimoje Birkenau koncentracijos stovykloje buvo nužudyta 1,5 mln. žydų ir kitų tautybių žmonių. Dabar čia įkurtas muziejus, kurį reikia aplankyti, kad pajustum Holokausto mastą. Tai yra sukrečianti vieta. Nuvykus galima nusisamdyti gidą ir išgirsti visas baisias istorijas iš jo lūpų. Mieste siūlomos mokamos ekskursijos į stovyklas, bet galima vykti ir savarankiškai – sutaupysite pinigų. Įėjimas į muziejų – nemokamas.
Nestandartinių objektų mėgėjams galėtų patikti Naujosios Hutos rajonas. Tai didelis gyvenamasis rajonas, pastatytas sovietmečiu ir skirtas darbininkams, dirbusiems Krokuvos pramonės įmonėse, apgyvendinti. Dabar jis sutvarkytas, tačiau vis dar alsuojantis sovietų pramoninio gyvenimo dvasia.
Dar vienas itin populiarus Krokuvos traukos objektas – Veličkos druskų kasykla. Tai – 2,5 km ilgio ekskursijų trasa, vedanti tuneliais, esančiais giliai po žeme. Vienas įspūdingiausių kasyklos momentų – po žeme įrengta koplyčia, kurioje visos detalės yra išdrožinėtos iš druskos. Bendras druskos kasyklų labirinto ilgis – apie 300 km. Įėjimo į kasyklą kaina yra apie 30 eurų. Neabejokite ir išleiskite juos, įspūdis to vertas.
O jei viso to nenorite, galite nedaryti nieko, o tiesiog paklajoti po jaukų senamiestį ir įsilieti į jo ritmą. Užsukite į barus, kuriuose viskas Lenkijoje yra pigiau nei Lietuvoje, apsilankykite populiariuose restoranuose ir nustebkite, kaip gerai leidžiate laiką.
