LRT TELEVIZIJOS laidoje „Lengvai su Ignu“ dainininkė Rūta Ščiogolevaitė sako, jog vis dažniau tenka sau pripažinti, kad ji gyvena dėl vaikų. Vis dėlto ji tai daro savaip – leidžia sau pabūti su draugėmis, auklėti vaikus su humoru ir ieškoti džiaugsmo rutinoje, kuri ne visuomet yra itin žavinga. Anot Rūtos, jos įvairiapusiškumas atsispindi ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime, tačiau reikėjo laiko tai įvertinti kaip išskirtinumą, o ne trūkumą.
– Mėgsti dovanoti ar gauti dovanas?
– Mėgstu ir tą, ir tą. Su vaikais tai yra labai smagus laikas, jiems labai lengva įtikti, jie nori visko, juos viskas džiugina: saldainių krūva, žurnalas, „Lego“. Mes tų dalykų nelabai vertiname. Atkreipiu dėmesį, kai kiti vaikai su tėvais ateina į žaislų parduotuves ir prasideda: jau turi, nepirksiu. Aš atsimenu, su savo pirmuoju vaiku eidavome į žaislų parduotuves ir darydavome iš to ekskursiją, viską planuodavome kartu, aptarinėdavome žaislus, eidavome ten pramogauti.
Po pirmo vaiko labai išmokau džiaugtis, dabar ypač tuo mėgaujuosi. Per rūpesčius gali pamiršti daug gražių dalykų apie vaikus, lieka tik „ne, nepirksiu“, „neprašyk“, „nezyzk“, „neimk“. Taip būna ir man, tačiau daug kas atsisijoja, jie labai greitai užauga, turi nepraleisti progų.
– Kaip galvoji, nemokame pastebėti gerų dalykų, akcentuojame tik blogus?
– Tam reikia praktikos ir stebėti save.
– Kalbant apie vaikus ir skyrybas, kokį turėtum patarimą, kad vaikai rastų atramą tiek pas tėtį, tiek pas mamą?
– Aš esu bloga patarėja. Yra daug dalykų, kuriuos norėčiau pakeisti. Yra tokia frazė „niekada nebūna vienas kaltas“. Ji mane tiesiog nupjauna, šia fraze labai dažnai manipuliuojama, ja norima prisidengti. Labai lengva numesti savo atsakomybę, sakyti, kad čia ne mano, čia abiejų.
– Ar tu galvoji, kad santykiuose gali būti tik vienas kaltas?
– Taip. Ne tik santykiuose. Bet kur taip gali būti, nežinau, kodėl tai užbraukiama. Nesakau, kad nebūna, kai kalti būna abu, pasitaiko tokių situacijų, tačiau kartais atsakomybė gali tekti tik vienam žmogui.
– Kaip vis dėlto apsaugoti vaikus nuo suaugusiųjų žaidimų?
– Reikia apie tai galvoti. Jeigu abiem pusėms pavyksta į pirmą vietą iškelti vaikų poreikius, tai tada pavyksta. Jei nors vienai pusei nepavyksta, tai kita pusė gali nors ir baletą šokti ant parketo, to tiesiog nebus. Pati savanoriavau, esu išklausiusi daug istorijų, negaliu pasakyti, kad tai lengva.
– O jeigu bandytume apie tai lengvai pakalbėti?
– Tada pirma kreipčiausi į mamas ir sakyčiau: nustokite reikalauti iš savęs tobulybės, nes vaikai nepadėkos. Darykite pareigas su malonumu, atraskite malonumų pareigose. Toks yra mano raktas – atrasti džiaugsmo dalykuose, kurie savaime nėra patys maloniausi. Gražus mūsų šeimos atradimas – įnešti kuo daugiau humoro. Vienas berniukas yra ypač ūmus, jis tikras degtukas, pats labai išgyvena dėl to, bet jam nelabai išeina tų emocijų suvaldyti. Jam reikia nedaug, bet nedaug reikia ir man, kad jį prajuokinčiau. <...> Reikia išmokti nuimti įtampą, gyvenimas visą laiką nebus paprastas, reikia išmokti į jį žiūrėti lengviau.
– Ar tu gyveni dėl vaikų, ar ne?
– Šiaip tai reikėtų pripažinti tą faktą.
– Gailiesi dėl to?
– Manau, kad tai nėra labai protinga. Kai žiūriu į veidrodį, suprantu, kad aš irgi nejaunėju, reikėtų ir man gyventi. Kita vertus, tokia yra mano prigimtis, negaliu su tuo stipriai kovoti. Man vaikai yra labai svarbu, turiu didelį atsakomybės prieš juos jausmą, tačiau tai nereiškia, kad esu tobula ar išskirtinai gera mama, nemanau, kad tokių yra. Kuo labiau linksti į standartą, tuo skaudžiau krenti.
Aš taip stipriai nebeišgyvenu, kai išeinu pavakaroti su drauge, dabar ir juos mokau, kad esu žmogus. Stengiuosi ne tik daryti, bet ir pajausti iš to džiaugsmą.
– Supratau, kad tu esi tobula moteris, mama su paslaptimi.
– Aš galvojau, kas aš. Savikritikos turiu, jeigu neturėčiau, nebūčiau tiek daug laiko skyrusi tobulinimuisi, kita vertus – esu nebe paauglė, sugebu pamatuoti savo vertę. Aš turiu daug spalvų, nors anksčiau įsivaizdavau, kad tai mano trūkumas, pradedant profesine prasme, kad nėra aiškaus braižo.
Aš tokia esu – ir švelni, ir linksma, ir spontaniška, bet kartu, kai to labai reikia, galiu viską tiksliai suplanuoti, niekur nevėluoju. Aš suprantu, kad tokia visą laiką buvau. Dabar tuo mėgaujuosi, o kažkada galvojau, jog tai yra minusas.
