Į kvietimą šnektelėti apie tokį, regis, žemišką rūpestį – švenčių patiekalus – režisierius Oskaras Koršunovas atsiliepė rimtai, sakydamas: „Ir Kūčių stalas, ir Kalėdos – nežemiškas dalykas.“ Šventės jam – svarbus virsmo laikas. Režisierius jau spėjo apmąstyti, ir ką gamins: keps eršketą, kurį pats ir sužvejojo. Ši žuvis – ypatinga, sako O. Koršunovas, tarsi atplaukusi iš dinozaurų laikų.
Portalas LRT.lt tęsia publikacijų ciklą „Šventinis gardėsis“ ir kviečia sužinoti, kokių tradicijų laikosi ir ką per Kūčias, Kalėdas skanauja žinomi žmonės.
Su portalu LRT.lt režisierius kalbėjosi tiesiai iš Katalonijos, kur tuo metu viešėjo su savo Oskaro Koršunovo teatro gastrolėmis. Jis užsiminė, kad tądien katalonai kaip tik rengėsi minėti jiems svarbią Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo dieną, žyminčią tarsi įžangą į Kalėdų laukimo metą.
Režisierius sako, kad ir jam žiemos šventės – asmeniškai svarbus, nežemiškas laikas, pažadinantis vaikystės prisiminimus ir kasmet tarsi apdovanojantis naujomis pradžiomis.
„Kūčios ir Kalėdos man yra tarsi vaikystės šventės, kaip ir visiems, su daug sentimentų, liūdesio, daug dovanų ir džiaugsmo. Kita vertus, į Kalėdas žiūriu ir kaip į kosmologiškai labai svarbų virsmą. Svarbu, kaip tą virsmą praeini, kaip sutinki Kalėdas.
Galiu pasakyti, kad sunkiai išgyvenu vėlyvą rudenį, žiemos pradžią. Po švenčių jaučiu didelį atsigavimą, kažkuria prasme visuomet pradedu gyvenimą iš naujo, užsibrėžiu daug naujų tikslų. Man tai – atsinaujinimo laikas“, – pasakoja O. Koršunovas.
Režisierius pamena, kad švenčių su jauduliu laukdavo ir vaikystėje. Per Kūčias šeima ragaudavo 12 patiekalų. Gaminti įmantriai niekas nesistengdavo, mieliau ruošdavo autentiškus, iš kartos į kartą perduodamus patiekalus. Vis dėlto net ir tradicinius valgius anuomet suruošti nebuvo taip paprasta.
„Buvo sovietmetis, tad surinkti Kūčių patiekalus, net ir tokius skurdžius – gerąja to žodžio prasme – buvo ne taip jau lengva. Pavyzdžiui, kad ir gauti bulgariškų pomidorų, marinuotų savo sultyse. Vis dėlto net ir tais laikais pasistengus tų deficitų buvo gaunama, taigi tas 12 patiekalų stalas, galima sakyti, buvo 12 deficitų stalas“, – prisimena režisierius.
Ant jo vaikystės Kūčių stalo būdavo tiekiama silkė su morkomis ir svogūnais, burokėlių salotos, tik kartą per metus skanaujamas režisieriaus itin mėgtas aguonų pienas.
„Mama su močiute taip pat pačios kepdavo kūčiukus su aguonomis. Aukštaitijoje, Biržų krašte, juos kepdavo didesnius, nelabai kietus. Nors nebuvo įmantrūs, man tie kūčiukai buvo patys skaniausi“, – dalijasi O. Koršunovas.
Rytą po Kūčių, pamena jis, namai pakvipdavo kepamų mėsų aromatais. Kalėdos režisieriui iki šiol siejasi su po pasninko atėjusiu soties metu. „Manau, labai prasminga nevengti advento, susilaikyti nuo mėsos. Na, o per Kalėdas pavalgyti mėsos ir paragauti vyno man atrodo svarbus kulinarinis įvykis, susijęs su šios šventės transcendencija“, – mintimis dalijasi O. Koršunovas.
Šias Kūčias režisierius sutiks besisvečiuodamas Šiluvoje. Prasitaria jau sugalvojęs, ką patieks ant šventinio stalo: pagrindiniam patiekalui keps eršketą, kurį, beje, pats ir sužvejojo. Pasidalijęs jau išbandytu receptu, O. Koršunovas tikina: patiekalas ne tik labai gardus, bet ir tampa tikra šventinio stalo puošmena.
O. Koršunovo keptam eršketui reikės:
eršketo,
druskos, pipirų,
svogūnų,
česnakų,
obuolių sulčių,
pakelio sviesto,
bulvių,
obuolių.
Gaminimas:
Gamybos procesas prasideda nuo bene sudėtingiausio darbo – žuvies valymo. Pasak O. Koršunovo, eršketas – savo sandara ypatinga žuvis, nepanaši į kitas.
„Eršketas – žuvis, tarsi atplaukusi iš prieštvaninių, dinozaurų laikų. Per jo stuburą eina balta gysla, ją reikia ištraukti“, – patarimu dalijasi režisierius.
Išskrostas eršketas įtrinamas druska ir pipirais – tiek prieskonių gerai žuviai ir pakanka, sako recepto autorius. Į žuvies vidų pridedama susmulkintų svogūnų ir česnakų.
Tada eršketas guldomas ant kepimo popieriaus ir perkeliamas į kepimo indą, ten pat pilamos obuolių sultys ir dedamas sviestas.
Žuvis kepama 180 laipsnių orkaitėje apie valandą, jeigu žuvis itin didelė – ir ilgiau, vis pabadant ir patikrinant, ar jau iškepė. „Kad eršketas neišdžiūtų, svarbu jį kepant vis apipilti iš sviesto ir obuolių sulčių susidariusiu skysčiu“, – sako režisierius.
Orkaitėje jis taip pat kepa prie žuvies itin derančius obuolius ir bulves. O. Koršunovas tikina – taip kepama žuvis būna ne tik minkšta, skani, bet ir ant šventinio stalo atrodo įspūdingai: „Kai iš orkaitės ištrauki eršketą, jį pamatę visi susirinkusieji prie stalo išsižioja iš nuostabos.“
Daugiau žinomų žmonių šventinių gardėsių receptų rasite čia.
