Sergantiems pacientams gydyti buvo naudojami įvairūs vaistai, tačiau tikslios terapijos nebuvimas paskatino atsigręžti ir į natūralias priemones, viena kurių – jau tūkstančius metų žmonijai žinomi bičių produktai. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Greta Kasputė sako, kad naujausi tyrimai rodo didelį medaus potencialą sėkmingai kovoti su virusų ir bakterijų sukeltomis ligomis, tarp kurių – ir prieš kelis metus visą pasaulį paralyžiavęs koronavirusas.
Turbūt niekam ne naujiena, kad medus naudojamas, norint švelninti infekcijų sukeltus peršalimo simptomus. Pastaruosius metus mokslininkai nuodugniai tyrinėja medų bei kitus bičių produktus ir jau dalijasi džiugiomis naujienomis. Pasirodo, medus sėkmingai kovoja su koronaviruso ląstele, taigi, gali tapti efektyvia prevencine priemone.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė G. Kasputė primena, kad medus savo sudėtyje turi ne tik daug cukraus, bet ir mineralų, vitaminų, polifenolių ir kitų junginių, kurie lemia jo priešuždegimines, antibakterines, antivirusines ir antioksidacines savybes. Pasak jos, būtent tai ir buvo tiriama klinikinių tyrimų metu.
„Galima pastebėti tai, kad medaus sudėtyje esantys augaliniai polifenoliai stabdo uždegiminių citokinų (maži baltymai, kurie yra svarbūs ląstelių signalizacijai – LRT.lt) išskyrimą ir taip slopina su COVID-19 virusu susijusias komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių ademą, fibrozę ir kitas. Galima paminėti ir tai, kad antioksidacinės medaus savybės lemia apsaugą nuo koronaviruso bei gali apsaugoti nuo gripo viruso. Klinikiniai tyrimai rodo, kad medaus sudėtyje esantys komponentai veikia ir slopina SARS-CoV-2 viruso proteazes, kurios ir yra atsakingos už koronaviruso veiklą“, – pagrindines medaus naudas įvardija G. Kasputė.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, medaus per dieną galima suvartoti apie 10 proc. visos žmogaus kalorijų normos, nevartojant kitų saldiklių ar cukraus. Medaus poveikis dėl skirtingos veikliosios cheminės sudėties skiriasi priklausomai nuo jame esančių augalų, t. y. nuo to, ar tai liepų, ar grikių, pienių, akacijų medus ir kt.
„Prieš vartojant didesnį kiekį bičių produktų, ne tik medaus, bet ir bičių duonelės, žiedadulkių, vaško ir kitų, rekomenduoju pasitarti su specialistais, – pataria laidos viešnia. – Kovoje prieš koronaviruso ligą arba kitas lašeliniu būdu perduodamas infekcines ligas, turėtume vartoti bičių pikį, kuris taip pat slopina viruso RNR replikaciją, taip pat bičių nuodus, kurie savo sudėtyje turi aktyvių komponentų, tokių kaip fermentai ir peptidai. Pastarieji lemia antibakterines ir antivirusines savybes.“
Tyrimai rodo, kad bičių nuodai gali paskatinti imuninį atsaką prieš COVID-19 infekciją, skatindami specifinių imuninėje sistemoje dalyvaujančių ląstelių diferenciaciją. Tai, pastebi pašnekovė, gan nauja tema, tačiau pastaruoju metu itin dominanti mokslininkus.
Kinijoje buvo atlikta bitininkų apklausa apie COVID-19 susirgimus ir komplikacijas. Ji parodė, kad bitininkai, kuriuos dažnai sugelia bitės, nesirgo COVID-19 liga arba sirgo besimptome ligos forma. Tačiau ši teorija nepasitvirtino atlikus analogišką tyrimą su bitininkais Vokietijoje. Tai liudija, kad reikia tolesnių tyrimų, norint įrodyti teigiamą bičių nuodų poveikį COVID-19 ligos gydymui ir profilaktikai.
Dar vienas nuostabus produktas, tikina pašnekovė, tai – bičių pienelis. „Jis puikiai kovoja prieš bakterines ir virusines infekcijas“, – pabrėžia VU doktorantė.
Bičių pienelis pasižymi antivirusinėmis savybėmis, padedančiomis kovoti su hepatito C ir B virusais, slopina pagrindinius viruso receptorius ir fermentus. Be to, atliekant tyrimus, susijusius su SARS-CoV-2, buvo nustatyta, kad bičių pienelio baltymai gali blokuoti viruso invaziją, sumažinti simptomus ir paveikti priešuždegiminę veiklą. Tyrimai rodo, kad specialus baltymų mišinys iš bičių pienelio, vadinamas PF50, gali būti ginklas prieš COVID-19 alfa ir beta versijas. Šis bičių pienelio komponentas ne tik sustabdo viruso patekimą į ląsteles, bet ir apriboja viruso aktyvumą bei apsaugo plaučius nuo pažeidimų.
Medus, pasakoja G. Kasputė, gali būti skirstomas į daugiažiedį, kai bitės gamina jį naudodamos nektarą iš įvairių gėlių šaltinių, ir monoflorinį – iš vienos gėlių rūšies nektaro. Pastarasis gali būti kiek brangesnis ir taikomas gydant specifinius simptomus.
„Monoflorinis medus, surinktas iš vieno augalo, veikia tam tikrus konkrečius simptomus, pavyzdžiui, gydo migrenos skausmus. Daugiažiedis, pievų ar gėlių, medus labiau veikia vidaus organų sistemas – gali gerinti kepenų, virškinimo sistemos funkcijas“, – aiškina VU Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Greta Kasputė.
Išsamesnis pokalbis apie naujausius medaus tyrimus – laidos reportaže.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
