LRT RADIJO laidoje „10-12“ laidoje svečiavęsis Edvinas Malakauskas „TikTok“ ir kituose socialiniuose tinkluose renka šimtus tūkstančių peržiūrų, įkūnydamas personažus, kuriuos kiekvienas galime atpažinti kasdieniame gyvenime – nemalonaus charakterio mokytoją, anūkus milžiniškomis maisto porcijomis vaišinančią močiutę ar piktą kaimynę. Žurnalisto Edvardo Kubiliaus kalbintas jaunasis kūrėjas sako, kad viso to prasmė ne tik savo kūrybingumo išpildymas, bet ir noras pakelti žmonėms nuotaiką.
Turinio kūrėjo profesinė kelionė prasidėjo nuo žurnalistikos studijų Didžiojoje Britanijoje, tačiau ten vaikinui sekėsi ne itin gerai. Sako jau pirmą dieną studentas tapo benamiu.
„Mane truputį apgavo, buvau susitaręs nuomotis kambarį, nuvykęs ten vėlų vakarą beldžiau į duris, tačiau niekas neatidarė. Beldžiau į kaimynų duris, o kaimynai pasakė, kad tame name niekas negyvena“, – patirtį prisimena Edvinas.
Vaikinas sako, kad tuo metu Anglijoje lankėsi pirmą kartą, ten neturėjo draugų ar pažįstamų, neišmanė, kur ieškoti prieglobsčio. Pirmasis įspūdis lietuvį nuvylė, tačiau pagalbos jis vis dėlto sulaukė.
„Pirmą kartą buvau Didžiojoje Britanijoje, ten neturiu jokių pažįstamų, jokių giminių. Ėjau per kaimynų namus, beldžiau į duris ir ieškojau pagalbos. Mane priėmė britė moteris, pasakė: „Come, have some beer!“ – patirtimi dalijasi Edvinas.
Derbyje žurnalistiką Edvinas studijavo pusę metų, pasak jo, studijuoti lengva nebuvo.
„Man nepatiko rašymas, ir dar – angliškai. Mano anglų kalba tuo metu nebuvo tokia gera, o visi bendrakursiai buvo britai. Jaučiausi durnelis ten.
Egzaminus išlaikiau visai neblogai, tačiau jaučiau, kad tai – ne man. Šiaip Derbis, kaip miestas, man buvo per mažas, tai sugalvojau nuvykti į Londoną“, – prisipažįsta jis.
Metęs studijas jaunuolis persikėlė gyventi į Londoną. Ten Edvinui patiko, todėl užsibuvo dvejus metus, tačiau planus likti sujaukė prasidėjęs karantinas.
„Dirbau visokius darbelius: padavėjo, barmeno, baristos. Kelis mėnesius lankiau vaidybos kursus. Po to prasidėjo karantinas, netekau darbo, negalėjau net į lauką, į parką išeiti, o tuo metu nuomojausi labai mažą kambarį, kuris yra sandėliuko dydžio. Ką ten veikti? Gali išprotėti“, – sako jis.
Lūžis jaunuolio gyvenime įvyko supratus, kad nori pradėti studijuoti iš naujo, tačiau šį kartą ne Didžiojoje Britanijoje, o Lietuvoje.
„Galvojau: nejaugi aš taip visą gyvenimą ir pradirbsiu barmeno, padavėjo darbus, reikia kažką daryti toliau. Turėjau neišnaudotą studijų krepšelį Lietuvoje ir sugalvojau stoti į muzikinį teatrą“, – pasakoja Edvinas.
Po jaunatviškų paieškų Jungtinėje Karalystėje dabar kūrėjas savo gyvenimą kuria gimtinėje, anot jo, tai buvo puikus sprendimas.
„Čia yra mano šalis. Čia aš jaučiuosi savas, ten jaučiausi svetimas, vis tiek į tave žiūri kitaip, tu esi emigrantas ir svetimšalis. Čia mano kalba, jaučiuosi gerai“, – dalijasi patirtimi vaikinas.
Pastaruosius kelerius metus Edvinas „TikTok“ įkūnija moteriškus personažus, perteikiančius kasdienes juokingas situacijas, kuriose save gali atpažinti visi. Jis sako, kad kurti tokio pobūdžio vaizdelius jį paskatino susitikimas su draugu, kai kartu gamindami valgyti prisiminė vaikystę.
„Kai nuvažiuoju pas močiutę, taip vyksta ir dabar, man jau būnant 26 m. Ji žiūri į mane kaip į vaiką, prideda kalną maisto, kurio neįmanoma suvalgyti. Kai nesuvalgai sako: „Tai neskanu buvo, nepatiko?“ Tai sugalvojau tokias situacijas pradėti filmuoti“, – pasakoja jis.
Edvinas močiutei sukūrė „TikTok“ profilį, kad ji galėtų stebėti anūko įrašus. Sako, ji aktyviai įsitraukia, palieka komentarus po įrašais, stebi naujienas ir įtraukia savo drauges.
„Nežinau, ar jos supranta, kas tas „TikTok“, tačiau tos, kurios jį turi, juokiasi, džiaugiasi. Mano močiutė daugiau bendrauja su savo seserimis, jos atpažįsta save tose situacijose.
Mano personaže yra koks 80 proc. mano tikros močiutės. Kalbėjimo maniera, mimikos, situacijos paimtos iš tikro gyvenimo, kitos, aišku, yra ir sukurtos“, – teigia kūrėjas.
Naujienas stebi ir Edvinas, sako, kad jo kasdienių aktualijų radaras visuomet dirba. Savo istorijoms herojų ieško parduotuvėje, netyčia nugirdus pokalbį, viešajame transporte ar kolegijoje.
„Aš esu stebėtojas“, – sako jis.
Vaizdo įrašuose Edvinas linksmai žemaičiuoja. Kaip sako pats, tai nėra tik vaidybinis elementas, tarmė atkeliavo iš senelių ir gimtojo Skuodo krašto.
„Mano seneliai kalba žemaitiškai, tėvai kalba žemaitiškai. Žmonėms žemaičių tarmė yra labai juokinga ir neįprasta. Man, pavyzdžiui, nėra juokinga, nes ji natūrali. Dėl to manau, kad pritraukiu daugiau auditorijos“, – sako jis.
Kitas „TikTok“ populiaraus kūrėjo personažas – griežta, ūmaus charakterio ir mokiniams neleidžianti atsipūsti mokytoja. Šis personažas, kaip ir močiutės, Edvino kuriamame turinyje atsirado neatsitiktinai, tai esą taip pat buvo pavyzdys iš asmeninio gyvenimo.
„Nežinau, ar mokytoja ateidavo į mokyklą vasarą, bet manau, kad ateidavo, buvo fanatikė. Dauguma situacijų arba išgalvotos, arba papasakojo draugai“, – sako jis.
Edvinas pasakoja, kad vaizdo įrašuose neretai įkūnija daugiau nei du personažus. Nors jo turinys atrodo ganėtinai paprastas, nes lengvai atpažįstamas, muzikinio teatro studentas jiems ne tik persirenginėja, bet ir ruošiasi atskirus personažus įkūnyti psichologiškai, kuria atskirus scenarijus.
„Iš pradžių nufilmuoju viską su vienu personažu, tada su kitu, tada su trečiu. Rašau tekstą – scenarijų. Kai pradėjau kurti, mėtydavausi tarp personažų, dabar jau taupau laiką. Užtrunka porą valandų“, – teigia kūrėjas.
Personažams Edvinas atributus skolinasi iš močiutės spintos arba eina jų ieškoti dėvėtų rūbų parduotuvėse. Vaikinas prisipažįsta – kartais pirkti moteriškus drabužius būna nejauku, nes parduotuvės darbuotojai negaili žvilgsnių.
„Nueinu į dėvėtų rūbų parduotuves. Aišku, pardavėjos kartais keistai žiūri, kai perku moteriškus drabužius, tad sakau: „Na, čia Helovinui“, – prisipažįsta jaunasis kūrėjas.
