Grįžusi namo studentė Martyna (vardas pakeistas) nieko nelaukdama puola plautis rankų. Po dviejų ar trijų plovimų mergina jaučia pasitenkinimą – rankos švarios. Tuomet pasiima dezinfekcinio skysčio buteliuką ir dezinfekuoja savo telefoną, rankinuką ir kompiuterį. Po šios procedūros ji persirengia ir deda vilkėtus drabužius skalbti.
Tai tik dalis veiklų iš Martynos kasdienybės, kurios kartojasi jau daugiau kaip metus. Nuolatinis rankų plovimas, dezinfekavimas, skalbimas ir valymas – tai viena iš formų, kuria pasireiškia obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS). Jo metu Martyna susiduria su įkyriomis mintimis (obsesijomis), jos skatina ritualus (kompulsijas), nuraminančius mintis.
Nustatė prieš mėnesį
Sutrikimą gydytojai Martynai oficialiai nustatė maždaug prieš mėnesį, nors ji pati pasakoja, kad su įkyriomis mintimis susidurdavo dar prieš dvejus ar trejus metus. Iš pradžių jos pasireiškė santykių metu.
Ji dažnai klausdavo savęs, ar tikrai myli savo partnerį, ar yra su juo laiminga. „Kiti žmonės, ko gero, pamąsto, ar myli savo antrą pusę, kaip jaučiasi būdami kartu. O man šios mintys buvo kaip nuolat zyziantis vaikas, nuo kurių negalėdavau atitrūkti“, – savo būseną tuo laikotarpiu apibūdino Martyna.
„OKS pasireiškia tuo, kas turi didelę reikšmę, yra vertybė“, – sako mergina. Tuo laikotarpiu jai labiausiai rūpėjo antra pusė. Šiai pasitraukus iš Martynos gyvenimo, OKS perėjo prie kitų merginai rūpėjusių sričių.
„Aš visą gyvenimą mėgau apsivilkti švarius drabužius, atsigulti į ką tik pakeistą patalynę, – kalbėjo Martyna. – Dabar OKS pasireiškia per švarą.“
Ji pastebėjo, kad pradėjo valyti vis dažniau ir vis daugiau daiktų. Tai durų rankeną dezinfekuodavo, tai telefoną nuvalydavo. Taip pat kartais prisilietusi prie tam tikrų objektų keisdavo drabužius ir „nešvarius“ dėdavo skalbti.
Negali skolinti asmeninių daiktų
Sutrikimas pasireiškė ir bendraujant su aplinkiniais. „Pradėjau stebėti kitų žmonių higienos normas: ar jie nusiplauna rankas po tualeto, kaip gamina valgį, kur prisiliečia“, – pasakoja Martyna.
Šiuo metu ji negali taip laisvai kaip kiti užsiimti daugeliu veiklų, pavyzdžiui, eiti į baseiną, lankyti sporto treniruotes ar skolinti daiktų. Pasak pašnekovės, ji norėtų paplaukioti baseine: smagiai praleisti laiką, atsipalaiduoti. Tačiau suvokimas, kad baseinas yra vieša vieta, susijęs su didele baime, kad ten nėra švaru. Lygiai taip pat ir su viešų sporto treniruočių lankymu.
„Dalintis tais pačiais daiktais su kitais žmonėmis man yra per sunku“, – atvirauja ji.
Visai neseniai Martyna susidūrė su situacija, kai bendrabučio koridoriuje sutiko kaimynę. Ši paprašė paskolinti įkroviklį ir Martyna pasimetė. „Mačiau, kad ji suprato, jog turiu įkroviklį. Bandžiau jai paaiškinti, kad man nemalonu skolinti savo daiktus kitiems“, – sakė mergina.
Kaimynei nesupratus, kodėl negali paskolinti savo įkroviklio, Martyna papasakojo jai apie sutrikimą. Tačiau tai situacijos negelbėjo: „Mačiau, kad apie OKS ji nieko nežino.“ Šis įvykis nuliūdino Martyną. Ji dalijosi, kad savo daiktų neskolina ne todėl, kad nenori, o todėl, kad negali.
Bijo sukurti šeimą
Paklausta apie širdies reikalus mergina atsidūsta: „Romantinis gyvenimas yra toks, kad sunku įsivaizduoti, ar pavyks rasti partnerį, kuris supras.“ Ji suvokia, kad jeigu jos būsena nepagerės, tai santykių užmezgimas jai taps labai sunkia užduotimi.
Taip pat Martyna yra galvojusi apie tolimesnę ateitį. Ji norėtų sukurti šeimą. Tačiau čia mergina ima savęs klausti, ar apskritai galėtų turėti vaikų.
„Bijau, kad nebūsiu pajėgi jų auginti. Vaikams reikia pažinti pasaulį, todėl jie dažnai išsitepa, čiupinėja ir tyrinėja įvairius paviršius. Juk taip formuojasi jų imunitetas. Tačiau šiandien mano švaros suvokimas bei kasdienės įprastos veiklos yra labai ribotos arba užtrunku per daug laiko jas atlikdama. Todėl būtų sunku suvokti, kokia būtų atitinkama vaiko rutina, higiena bei kaip reikėtų gaminti maistą“, – nerimauja Martyna.
Jai tai sudėtinga ne tik todėl, kad gamindama turi nuolat plauti rankas, bet ir todėl, kad negali iškepti mėsos. Žalia mėsa jai yra didžiausias siaubas.
Šiuo metu Martyna stengiasi visiškai neprarasti įprasto žmogaus gyvenimo. Ji turi parsisiuntusi pažinčių programėles, nori eiti į pasimatymus, tačiau abejoja. Poroms yra įprasti prisilietimai: apkabinimai ir bučiniai. Martyna mąsto, kaip ji sureaguotų į tai. „Gali būti, kad nenorėsiu, kad prisiliestų. Tuomet svarstau, kada yra tinkamas laikas papasakoti simpatijai apie OKS“, – dalijasi mergina.
Reikia išmokti gyventi su sutrikimu
Apie obsesinį kompulsinį sutrikimą LRT.lt portalo skaitytojams papasakojo psichologė Rasa Aukštinaitytė. Ji domisi OKS tema ir dirba su pacientais, susiduriančiais su sutrikimu.
Nors suskaičiuoti, kiek žmonių patiria obsesinį kompulsinį sutrikimą, yra sunku, gydytoja R. Aukštinaitytė dalijasi, kad apie 2–4 proc. populiacijos susiduria su šiuo sutrikimu. Vidutiniškai Europoje žmonės dėl juos varginančių OKS simptomų kreipiasi tik po 10–15 metų nuo pirmųjų susidūrimų.
Paklausta, ar galima visiškai išsigydyti OKS, psichologė pasakoja, kad jos praktika rodo, jog ne. Su įkyriomis mintimis susiduria ir sveiki žmonės, tik jų požiūris į tokias mintis skiriasi. Jie neužfiksuoja pamąstymų, paleidžia juos.
„Jei žmogus yra turėjęs labai intensyvų OKS, tačiau jau baigęs terapijos kursą, galbūt net medikamentinį gydymą, jis gali normaliai funkcionuoti. Bet jeigu į galvą ateis viena įkyri mintis, kita įkyri mintis, jis išsigąsta, kad OKS kartojasi, ir vėl neria į sutrikimą“, – pasakoja psichologė.
R. Aukštinaitytė dalijosi neseniai skaičiusi Chrissie Hodges knygą „Tikrasis OKS. Nematoma obsesinio kompulsinio sutrikimo pusė“ („Pure OCD. The invisible side of obssesive-compulsive disorder“). Knygos autorė – gydytoja, kuri visą gyvenimą gyveno su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Knygoje aiškinama, kad su OKS reikia išmokti gyventi. Tai padaryti lengviau pasitelkus psichoterapiją.
Rimta problema OKS tampa tuomet, kai sutrikimas pradeda trukdyti užsiimti kasdiene veikla. Pavyzdžiui, kai dėl plovimo ar valymo pradedama vėluoti į darbą arba pasiliekama namuose dėl bakterijų baimės.
Galima sau padėti
Obsesinis kompulsinis sutrikimas, orientuotas į švarą, pasireiškia ir kaip obsesijos, ir kaip kompulsijos. Tačiau svarbesnės tampa kompulsijos – ritualų atlikimas. Juos galima keisti, taip mažinant sutrikimo poveikį.
Visų pirma, psichologė siūlo bandyti „nusijautrinti“. Šis būdas reiškia ritualo atidėjimą vėlesniam laikui. Ritualai reikalingi obsesinėms mintims neutralizuoti. Psichologė pateikė pavyzdį, kai po ilgos dienos pavargęs žmogus susiduria su mintimi, kad reikia nusiplauti rankas. Tuomet jis eina atlikti ritualo, kad nuvytų tą mintį šalin.
„Atliekamas ritualas daro žalingą poveikį žmogui, nes jis tarsi pakliūva į ratą“, – sako gydytoja. Ji siūlo mėginti atidėti ritualą bent penkioms minutėms. Jeigu tai pavyksta, tuomet reikia didinti laiko limitą. „Tai padeda, nes didelis nerimas nelaiko mūsų neribotą laiką. Jis atslūgsta, tad ir poreikis kartoti ritualą atslūgsta“, – dalijasi R. Aukštinaitytė.
Ji palygino ritualo atidėjimą su lipimu ant scenos: pirmą kartą labai bijoma, antrą kartą bijoma mažiau, o trečią kartą išmokstama valdyti baimę.
Antras būdas yra kompulsijų lėtinimas. Tai reiškia, kad ritualą reikia mėginti atlikti lėčiau. Pavyzdžiui, plaunant rankas mėginti lėčiau nueiti iki kriauklės, ilgiau plauti rankas ir lėčiau sugrįžti. Psichologė sako, jog nerimas tuomet iš savo piko taško greičiau „nusėda“.
Trečias būdas yra ritualo detalių pakeitimas. Pavyzdžiui, vietoj trijų muilo dozatoriaus paspaudimų spausti tik du, rankšluostį kabinti šiek tiek arčiau kitų, o ne toliau. Tai padeda žmogui perimti kontrolę į savo rankas ir mažiau kontrolės suteikti sutrikimui.
Ketvirtas psichologės patarimas buvo įsivesti sistemą, kurioje po ritualo atlikimo reikia atlikti kažką nemalonaus. Ji dalijosi savo praktikos pavyzdžiu, kai OKS turintis žmogus nemėgo rašyti ranka. Tuomet jis nutarė po kiekvieno atlikto ritualo ranka perrašyti du puslapius knygos teksto. Tokiu būdu mažinamas noras atlikti ritualą.
Svarbi artimųjų pagalba
Psichologė akcentavo, kad artimųjų palaikymas kovojant su liga taip pat labai reikšmingas. Ji pateikė kelis patarimus žmonėms, gyvenantiems kartu su sutrikimą turinčiu žmogumi.
R. Aukštinaitytė teigia, kad, visų pirma, reikia neklijuoti etikečių. „Šeimos nariai pavargsta, nes įprastai OKS plinta: yra reikalaujama iš artimųjų elgtis taip, kaip elgiasi sutrikimą turintis žmogus“, – pasakoja psichologė. Dėl šios priežasties šeimos nariai dažnai piktinasi ir sako, kad nuolatinis sergančiojo švarinimasis yra nesąmonė ir kad sergantysis elgiasi kvailai. Svarbu prisiminti, kad sutrikimą turintis žmogus taip nesielgia specialiai. Jis kovoja su savo mintimis.
Dar vienas psichologės patarimas yra ypač naudingas tėvams, auginantiems vaikus su OKS. Ji pabrėžė, kad sutrikimas dažnai priklauso nuo bendro gyvenimo fono. „Jei žmogus savo gyvenime patiria daug streso, nerimo, įtampos, tuomet OKS lygis pakyla. Šeimos nariai gali rašyti žurnalą, kada žmogui suaktyvėja OKS“, – sako gydytoja. Tokiu būdu sužinoma, kas sergantįjį labiausiai dirgina.
Galiausiai, psichologė pasiūlė kelis kasdienius patarimus: nustatyti tvarką, kad ritualas atliekamas tik vienoje vietoje (pavyzdžiui, rankos plaunamos tik vonios kambaryje), kad OKS neplistų, arba stengtis atitraukti sergančiojo mintis pasiūlant išeiti pasivaikščioti ar pažiūrėti filmą.
