Depresijos įveikimo centro klinikinė psichologė Sigita Tindžiulytė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ depresiją maskuojančius žmones ragina nedelsti ir kreiptis pagalbos pas specialistus jau dabar. „Dažnai iš pacientų girdžiu, kad štai mano sunkumai yra mažesni už kitų, tad ir kreiptis pagalbos neverta. Ne, pagalbos kreiptis visada yra verta“, – ragina gydytoja.
Įprasta manyti, kad depresija sergantis žmogus yra apatiškas ir nuolat prastos nuotaikos. Vis tik psichologė Sigita Tindžiulytė sako, kad yra ir toks besišypsančios depresijos terminas.
„Čia svarbu pakalbėti apie depresijos maskavimą. Žmonės ne visada linkę aplinkai parodyti, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi. Terminas „besišypsanti depresija“ arba „užmaskuota depresija“ pasižymi būtent tuo, kad žmogus savo gyvenime kažkaip funkcionuoja įprastai, gerai tvarkosi su savo kasdieniniais darbais, eina į darbą, mokosi. Dėl to aplinkiniai gali net nepastebėti kažkokio pokyčio ar kad su draugu kažkas negerai. Vis tik toks žmogus išgyvena vidinę kančią ir ta kančia niekur nedingsta“, – sako laidos viešnia.
Klinikinė psichologė pataria depresiją maskuojantiems žmonėms kalbėtis apie tai, kodėl šie linkę taip daryti. Bėda ta, sako ji, kad pripažindami savo sunkumus, žmonės tampa pažeidžiami.
„Tai reiškia, kad jie tampa pažeidžiami aplinkinių kritikai, galbūt kažkokiam nuvertinimui. Dėl to depresija sergantiems žmonėms kyla įvairių baimių, – pastebi S. Tindžiulytė. – Taip pat gali užplūsti gėdos, kaltės jausmai – kaip dabar reiks pasidalinti savo būsena ir kas paskui man bus?“
Tiek depresija sergantieji, tiek ir juos supanti aplinka, anot pašnekovės, vis dar turi stiprių stigmatizuojančių įsitikinimų apie psichikos sveikatą. Pasak Sigitos, jai pačiai iš pacientų neretai tenka išgirsti depresiją nuvertinančius teiginius.
„Yra sakoma, kad depresija, tai čia nieko tokio, arba kad tai tinginių liga. Sako, kad reiktų eiti padirbti, prasiblaškyti ir viskas bus gerai. Žmonės tokiais teiginiais save, o ir kitus tarsi įspaudžia į akligatvį – segančiajam sunku, bet jis tuomet nebūna linkęs pasidalinti turimomis problemomis“, – konstatuoja gydytoja.
Anot laidos viešnios, prie problemos sprendimo neprisideda ir visuomenėje egzistuojantis perdėto pozityvumo ir produktyvumo kultas. Darbuose, mokslo įstaigose iš žmonių neretai reikalaujama per daug – tikimasi, kad jie visada bus geros nuotaikos, produktyvūs ir efektyvūs.
„O tai neretai prasilenkia su realiu gyvenimu, – pastebi Depresijos įveikimo centro klinikinė psichologė. – Normalu, kad būna tokių momentų, kuomet mes nebūname produktyvūs ir pozityvūs.“
Sigita sako matanti spaudimą jaustis puikiai ir gerai socialiniuose tinkluose. Pasak jos, ypač didelis pavojus išgyventi užmaskuotą depresiją yra nėščioms moterims.
„Gan paplitusi yra mamų depresija. Dažniausiai motinystė yra vaizduojama kaip labai šviesus dalykas. Dalinai jis toks ir yra, tačiau už kadro lieka visi paslėpti realūs sunkumai“, – sako psichologė.
Kaip aplinkiniams pastebėti, kad nors žmogus ir šypsosi, tačiau susiduria su psichologiniais sunkumais? Kaip jam padėti ir tuo pačiu jo neįžeisti? Psichologė visų pirma ragina atkreipti dėmesį į kokį nors pokytį.
„Jei matome, kad kažkas žmogaus elgesyje pasikeitė, jis tapo liūdnesnis, yra užuominų, kad jam sunkiau susitvarkyti su kažkokiais įprastais kasdieniniais darbais, galbūt nuotaika ilgesnį laiką suprastėjusi, gali būti ženklai, jog žmogus patiria psichologinių sunkumų. Ką galėtų daryti artimieji? O gi suteikti tokiam žmogui saugią erdvę atsiverti ir atvirai klausti, peržvelgti savo įsitikinimus apie psichinę sveikatą, stengtis nenuneigti tų sunkumų ir kreiptis pas specialistą arba savo pagalbą pasiūlyti“, – pataria Depresijos įveikimo centro klinikinė psichologė Sigita Tindžiulytė.
Visas pokalbis su klinikine psichologe apie užsimaskuotą depresiją – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
