Grybų sezonas lietuviui suvirpina širdį – užvaldo lietuvio DNR įrašytas grybavimo genas, kuris skatina lįsti į mišką. Tačiau grybai kur kas įspūdingesni ir įdomesni organizmai, nei tik jų valgomos ar nevalgomos dalys. Apie grybų galią išgelbėti pasaulį, jų protą ir jausmus papasakojo grybų edukatorė Aurelija Plūkė.
– Esu girdėjusi, kad viskas prasidėjo nuo grybų. Juokauju, kad gal grybai ir Didįjį sprogimą sukėlė?
– Na, taip drastiškai teigti negalėtume. Žinau, kad yra šaltinių, kurie teigia, kad grybai buvo prieš milijardą metų, tikrai labai seniai. Prieš augalus, išsivysčiusią gyvybę sausumoje. Grybai labai prisidėjo prie gamtos evoliucijos, kokią mes matome dabar. Aš sakau, kad svarbiausias pasaulyje romanas yra tarp grybo ir dumblio, fotosintetinančių organizmų. Tai leido susiformuoti medžiams, užaugti jiems iš paprasto vienaląsčio augalėlio. Daugiau kaip 90 proc. augalų yra susiję su grybais. Tas romanas veikia labai gerai ir šiandien.
Be grybų augalija būtų labai skurdi, visai kitokia. Grybai yra visos gyvybės gamtoje varomoji jėga. Jie vieninteliai gali suskaidyti medieną, joje esančius sudėtingus junginius, pavyzdžiui, ligniną. Tai leidžia visai organikai, kuri nukrenta, baigia savo gyvavimą, transformuotis į maistą, derlingą dirvožemį, namus. Tai leidžia toliau suktis ir iš to gimti naujai gyvybei.
– Grybo ir dumblio romanas iš tiesų atrodo labai vaisingas. Grybai ne tik puikūs kūrėjai, bet ir ardytojai, kas irgi yra gerai?
– Kai pradedi domėtis grybais, pradedi kitaip matyti gamtą, tada supranti, kad nėra gamtoje gerų ir blogų. Tik žmonės turime simpatijas arba esame linkę gailėti. Bet netgi tas grybas, kuris užpuola gyvą medį ir po daugelio metų medienos ardymo medis nuvirsta, nustoja žaliuoti – šis medis nemiršta. Taip, jis nebežaliuoja, bet jo mediena virsta namais, maistu tūkstančiams organizmų. Aš esu „Sengirės fondo“ ambasadorė, mes vietoj negyvos medienos, sakome „gyvastinga mediena“, nes nėra negyvos medienos. Mediena yra gyvybės burbulas. Jei jos nebūtų, daugybė organizmų negalėtų gyvuoti.
– Anksčiau galvodavau, kad būti pavadintu „grybu“ yra įžeidimas. Bet perskaičius knygą „Raizgus gyvenimas: kaip grybai kuria mūsų pasaulį, keičia mąstymą ir formuoja ateitį“, pagalvojau, kad yra priešingai, tai labai didelis komplimentas. Grybai protingi, nors ir neturi smegenų, nervų. Ar galite papasakoti apie jų galią? Ką su jais galima nuveikti?
– Aš kartais edukacijų apie grybus pabaigoje klausiu, kokią grybo „super“ galią norėtumėte turėti? Nes tikrai Lietuvoje „nusigrybavimas“, „grybas“ skamba, kaip įžeidimas, bet iš tikrųjų tai turėtų būti labiau komplimentas. Iš vienos mikroskopinės sporos išaugęs mums nematomas grybienos tinklas driekiasi po miško paklote. Kai kurių grybų iš vienos sporos tinklas gali būti išsidriekęs dešimtyje hektarų. Šį grybienos tinklą sudaro mažyčiai vamzdeliai – hifai, kurie augdami vis šakojasi. Kiekvienoje šio hifo viršūnėlėje yra tarsi mažytė chemijos laboratorija, kurioje grybas gamina reikiamas chemines medžiagas, kurios gali numarinti arba atbaidyti priešą, suvirškinti maistą, įvertinti situaciją.
Taigi vienu metu, kiekvieną sekundę didžiuliame grybienos tinkle priimami tūkstančiai sprendimų, strateguojama, kur link geriau augti, kaip apsiginti. Ir grybas turi žinoti, kas vyksta visame jo tinkle. Įsivaizduokite, kaip jis visa tai sukoordinuoja neturėdamas nei smegenų, nei nervų sistemos ar kito visą kūną valdančio „centriuko“, kaip kad mes turime smegenis.
Todėl man grybai kelia klausimą, kas gamtoje yra protingumo kriterijus. Mes pratę, kad piramidės viršūnėje yra žmogus. Bet yra labai daug kitų organizmų, kurie turi kitokį protingumą, kuriems suvokti mes neturime net atskaitos taškų ir žodyno, nes mes viską vertiname per žmogišką perspektyvą, todėl mes negalime jų suprasti. Jų pasaulis, kaip jie jaučia, veikia, kokiais signalais vadovaujasi, yra visiškai kitoks.
– Kaip grybai gali išgelbėti pasaulį?
– Man labiau patinka sakyti, kaip grybai gali išspręsti opiausias žmonijos problemas. Taigi yra labai daug sričių, kaip jie gali pagelbėti. Atsiranda įvairių inovacijų pasitelkiant grybus.
Mikoremediacija, kai grybai pasitelkiami valyti toksiškas medžiagas iš aplinkos. Naftos produktus, tekstilės dažus, atsidūrusius aplinkoje, išmestus drabužius ir kt. Grybų viena iš „super“ galių – skaidymas. Kaip kad grybai suskaido sudėtingus medienos junginius, taip jie gali suskaidyti ir kitas medžiagas į nekenksmingus elementus, paversti tai maisto medžiagomis.
Pavyzdžiui, kreivabudės – labai neišrankus grybas. Šį grybą net pripratino skaidyti nuorūkas. Beliko išspręsti klausimą, kaip tą pritaikyti natūralioje aplinkoje. Nes dar sunku šį metodą pritaikyti ne laboratorijoje, negalime tiesiog ateiti, prisėti grybų ir palikti juos naikinti nuorūkų.
Kita gerokai pažengusi grybų panaudojimo sritis – alternatyvų plastikui kūrimas. Pavyzdžiui, ieškoma, kuo pakeisti iš putplasčio pagamintas pakuotes. Tvarią, lengvą ir visiškai suyrančią pakuotę galime užsiauginti iš grybienos! Grybiena tiesiog auginama norimos formos ant organinių atliekų, kaip šiaudai, pjuvenos ir pan.
Kita sritis, kurią užkariauja grybai – mados industrija. Čia jau ne vienas dizaineris naudoja iš grybų pagamintą odą, kuri galbūt ateityje pakeis gyvulių odą. Net toks gamintojas kaip „Adidas“ yra pagaminęs sportbačius iš grybienos odos.
Na, ir žinoma, maisto industrija, kurioje padedant grybams atsiranda vis daugiau inovacijų. Žmonių skaičius perkopė 8 mlrd., maisto reikia vis daugiau, resursų taip greitai, kaip žmonių, nedaugėja. Reikia tvarių sprendimų, kaip užauginti daug maistingo maisto.
Ir grybai, būdami labai maistingu, greitai ir dažnai ant organinių atliekų augančiu maisto šaltiniu, turi daug potencialo šioje srityje. Jie pasitelkiami mėsos ir kitų gyvulinių produktų alternatyvoms gaminti.
Kalbant apie biochemijos inovacijas maisto srityje, yra tokia technika precizinė fermentacija, kuri, labai supaprastintai kalbant, reiškia, kad mielių, kurios yra vienaląstis grybas, DNR yra kiek pakoreguojamas ir jos pradeda gaminti įvairius maisto industrijoje ir ne tik naudojamus baltymus, kurie yra paklausūs, pavyzdžiui, kiaušinio baltymą.
Lietuvoje tikriausiai žinomas gamintojas „Impossible foods“ šiuo būdu išgauna svarbų mėsos pakaitalams ingredientą – hemą (angl. heme). Ši medžiaga yra pagrindinė hemoglobino sudėtinė dalis, turinti geležies. Hemos skonis primena kraujo skonį. Taigi „Impossible foods“ savo augalinę mėsainių mėsą šio „augalinio kraujo“ dėka priverčia kraujuoti.
– Kiek daug galimybių verslui. Kiek yra realu, kad visi šie dalykai virstų ne išimtimi, o realybe? Ar grybus galima auginti dirbtinai?
– Labai svarbu tyrinėti grybus natūralioje aplinkoje, nes mes apie grybus žinome mažiau nei 10 proc., bet net ir žinant tiek mažai, jau apčiuopta labai daug grybų potencialo pritaikymui įvairiose srityse: medicinoje, tvarių medžiagų kūrime, maisto inovacijose.
Kitas aspektas, kodėl svarbu kaip galima greičiau ir geriau pažinti grybus, susijęs su mūsų, žmonių, gerove. Šylant klimatui ir žmonėms vis labiau skverbiantis į laukinę gamtą kyla ir rizika, kad susidursime su grybais, kurie ne tik mūsų problemas mums padės spręsti, bet ir sukels naujų sveikatos sutrikimų. Ir jei mes nežinosime, kaip nuo tokių grybų apsisaugoti, gali būti liūdna. Nepamirškime, kad grybai gyvuoja ne vieną šimtą milijonų metų, iki šiol ištvėrė ir net suklestėdavo po kiekvienos ekologinės žemę ištikusios katastrofos. Esu tikra, kad grybai gyvuos ir toliau, net tada, kai galbūt mes, žmonės, šioje žemėje jau nebegalėsime gyventi.
Daug grybų rūšių galime auginti dirbtinai, pavyzdžiui, pievagrybiai, šitakiai ir kiti grybai. Todėl jie yra labai paplitę ir prieinami daugelyje pasaulio vietų. Tačiau ne visus grybus galime užsiauginti patys. Tarkime, lietuvių taip pamėgtų voveraičių ar baravykų. Tai grybai, kurie auga sudėtingoje ekosistemoje, kurioje dalyvauja medžiai, bakterijos ir daug kitų veiksnių, kuriuos dirbtinai atkurti yra labai sudėtinga.
– Ko iš grybų galime pasimokyti?
– Stebint gamtą, matome, kad yra labai daug simbiozinių ryšių. Kaip sakiau, kažkada grybas susiėjo su dumbliu ir jiems apsimokėjo būti kartu. Atrodo, kad gamtoje daugeliu atvejų susiklosto abipusiai naudingi ryšiai, tai reiškia, kad bendradarbiauti labiau apsimoka. Galbūt bendradarbiavimo ir galime iš grybų pasimokyti.
Kitas dalykas, kurio galime pasimokyti stebėdami grybų pasaulį, yra supratimas, kad gamtoje viskas tarpusavyje susiję. Šiais laikais, kai gyvename miestuose, susikūrę gerovę, kuri atrodo nėra priklausoma nuo gamtos, lengva įsivaizduoti, kad, na, jei mums neįdomus miškas, visa ta ekologija, klimato pokyčiai, galime gyventi savo bute ir tuo nesirūpinti.
Tačiau svarbu suvokti, kad ar esame sąmoningi apie aplink esančius ryšius, ar ne, jie vis tiek yra. Ir jei norime kvėpuoti švariu oru, turėti švaraus geriamojo vandens, maisto, kuris užauga – turime suprasti, kaip mūsų pasirinkimai ir gyvenimo būdas daro įtaką. Na, dar labiau iliuziją, kad esame nuo nieko nepriklausomi individai, sugriauna faktas, kad net mūsų organizmas yra vaikščiojanti ekosistema, sudaryta maždaug pusės ne žmogiškos kilmės padarėlių: bakterijų, virusų, grybų, be kurių glaudaus bendradarbiavimo neišgyventume nė vienas.
– Grybai ne tik protingi, bet atrodo ir empatiški. Mato, tarpusavyje kalbasi, jaučia?
– Grybiena jaučia, kai einame miške, jie jaučia spaudimą. Daugelis grybų jaučia, kurioje vietoje yra žemė, jos trauką, kiekviena grybo kepurėlė bus nuleista į apačią, nes tuomet jie dauginasi. Kai kurie grybai jaučia saulę, nes jiems svarbu sporas paleisti tam tikru dienos metu. Daugelis jaučia vėjo sroves. Grybiena siunčia signalus, jie turi savo tinkle susikoordinuoti.
Pernai vienas mokslininkas tyrinėjo grybus kaip biokompiuterio idėją ir jis pastebėjo, kad grybiena siunčia elektros impulsus. Jis juos tyrinėjo, norėdamas suprasti, ar elektros impulsai padriki, ar tai užkoduotos žinutės. Jis nustatė, kad impulsai skiriasi. Žiniasklaidoje buvo nušviesta, kad grybai tarpusavyje kalbasi. Kadangi buvo užfiksuota 50 skirtingų signalų, todėl galvojo, kad tai 50 žodžių. Bet tai dar neištyrinėtas pasaulis.
– Ką veikiate per edukacijas?
– Kad ir kiek apie grybus skaitytum ar žiūrėtum filmų, grybų pasaulį patirti per savo pojūčius, juos pačiupinėjant, pauostant, gyvai pamatant yra visai kita patirtis. Žinoma, čia nekalbu apie „magiškų“ grybų vartojimą. Vien grybo kvapas kaip gali nustebinti – nuo anyžių iki yrančios mėsos kvapo!
Tad per edukacinius pasivaikščiojimus keliaujame į mišką, ten ieškome grybų, mokomės juos pamatyti, susipažįstame su skirtingų formų ir spalvų grybais. Pasidalinu įdomiausiomis grybų pasaulio istorijomis.
– Kokių klausimų dažniausiai kyla žmonėms?
– Neišvengiamai užkoduota visiems paklausti: valgomas ar nevalgomas grybas. Toks klausimas kyla ir apie kietą, ant medžio augančią kempinę, kuri nėra nuodinga, bet ją valgyti būtų tas pats, kaip graužti medį ar odinį diržą. Daugelis girdėję apie grybų internetą, kai grybai su medžiais bendradarbiauja. Tai sulaukiu klausimų apie tai. Daugeliui įdomu, ar Lietuvoje auga magiški grybukai.
– Auga?
– Viena rūšis tikrai auga, bet šie yra vieni iš tų kitų šimtų labai panašiai vienas į kitą atrodančių rudų grybukų. Girdėjau legendą, kad Švenčionių rajone yra pieva, kurią saugo gauja, nes ten grybukai auga. Daugiau šie grybai auga kitose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje.
Psichodelinių grybų naudojimas terapijoje, gydant įvairias psichines ligas, kaip sunki depresija, potrauminis sindromas, priklausomybės ir kt., dabar yra populiarėjanti sritis. Yra nemažai pažengusių tyrimų, kurių rezultatai daug žadantys.
– Turite savo mėgstamiausią grybą?
– Kai atrandu kokį naują grybą, jis pasidaro mano mėgstamiausiu. Įdomiausia kažką naujo atrasti.
– Koks metų laikas mėgstamiausias stebėti grybus?
– Man labiausiai patinka vėlus ruduo, spalio pabaiga, lapkritis. Tuomet sumažėja rudų grybukų, lieka įdomesnių formų ir spalvų grybai. Bet šiaip visais metų laikais keliauju į mišką, vedu edukacijas. Tiesiog, pavyzdžiui, žiemą grybų dairomės ant medžių ir yrančios medienos.
– Aš visada sakiau, kad nemėgstu grybų, bet kai pirmą kartą išgirdau jus, labai susidomėjau grybais ir dabar nevalgau, bet man jie labai patinka!
– Toks ir yra mano tikslas, sudominti žmones grybais. O tiems, kurie sako, kad grybų nemėgsta, sakau, kad visi juos valgo. Juk mielės irgi yra grybai ir jos naudojamos daugelyje kasdienių produktų, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo – įvairūs kepiniai, sojos padažas, tofu, kakava, sūriai (jiems naudojami įvairūs pelėsiai, kurie taip pat yra grybai), raugintos daržovės ir daug kitų skanumynų.
O kalbant apie kitus įprastus valgomus grybus, tokius kaip voveraitės, ūmėdės, baravykai – kartais tiesiog reikia ragauti ir atrasti mėgstamą ir grybui tinkamą paruošimo būdą. Tarkime ūmėdes tiesiog nuvalyti ir gerai paskrudinti ant sviesto.
