LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ rubrikoje „Svečias virtuvėje“ – net dvi ryškios moterys. Tai keramikė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė ir jos dukra Ula. Mama ir dukra nuo vaikystės kūrė ir puoselėjo gerus santykius. Ula juokiasi, kad mama vis bando prisivilioti ją į svečius, siųsdama naminio maisto nuotraukas. Ir, pasirodo, Nomedai tai pavyksta.
Su mama, šypsosi Ula, tikrai nenuobodu. Dukra sako, kad kaip ir televizijoje, namuose Nomeda pilna energijos ir geros nuotaikos.
„Visą laiką festivalis. Nenuobodu. Kartais grįžti namo pavargęs ir ateina mama pilna energijos. Būna, norisi ramiau truputėlį... Na bet tai smagu“, – Nomedą juoktis priverčia Ula.
Nomeda neslepia: su dukra ją sieja ypatingi santykiai. Ir kuo toliau, tuo labiau. Laiminga mama džiaugiasi ir gerais santykiais su sūnumis.
„Sūneliai yra sūneliai. Jie nuostabūs, fantastiški, labai skirtingi. Ulos su Dovu – vienas santykis, su Titu – kitas, nes jie kaip dvyniai užaugo. Juos skyrė keturi mėnesiai ir jie visiškai išgyveno dvynių sindromą, – pasakoja Nomeda. – Aš kai pamatau, kaip jie susitinka, tai kartais slapčia filmuoju.“
„Susitikom po kurio laiko, stovim su Tituku, šnekamės. Staiga mama su telefonu išlenda ir filmuoja“, – juokiasi Ula, o Nomeda teisinasi taip daranti dėl to, kad senatvėje būtų ką žiūrėti ir iš džiaugsmo verkti. „Jie turi savo kalbą, pasiilgsta vienas kito, palaiko vienas kitą. Ūla aiškiau, Titas tyliai „serga“ už sesę, džiaugiasi, didžiuojasi. Visi mano vaikai yra stebuklai“, – atsidžiaugti negali N. Marčėnaitė.
Laidos viešnia skuba priminti, kad ne tik vaikais džiaugiasi. Trylikametė anūkė – dar vienas menininkės džiaugsmas. „Ji jau yra beveik Ulos ūgio“, – greitakalbe žodžius beria Nomeda.
Abi moterys juokiasi prisiminusios miesto šventę Trakuose. Tuomet, pasigirdus muzikos garsams, Nomeda sugalvojo gatvėje pašokti.
„Laukiu momento, kai ji tai darys su manimi, – juokiasi televizijos laidų vedėja. – Pasigirdo muzika, ir aš gatve – šokti. Nespėjau pradėti, o Ūla numatė, kad tai tuoj bus. Mes gatvėje, viešumoje. Ūla sako: „mama, nedaryk šito, darai gėdą“. Laukiu momento, kai varysime abi taip šokti. Kai tau nesvarbu, ką kiti galvoja. Kai tu gerai jautiesi savo kūne, savo galvoje, visame kame. Tik to gali palinkėti savo vaikams.“
Ula prisipažįsta, kad atsispirti mamos maistui – sunku. Dar sunkiau, kai geroji mamytė siunčia gražiausias ką tik pagamintų patiekalų nuotraukas. Tuomet, juokiasi Ula, susikaupti darbui būna labai sunku.
„Būna, sėdžiu darbe ir mama siunčia vaizdelį: „Ulyte, kugelį iškepiau“. Erzina. Turiu važiuoti namo ir pavalgyti“, – sako Ula.
Nomeda teisinasi taip daranti tada, kuomet pasiilgsta dukros. „Pasiilgstu ir galvoju, ką gi čia pagaminus, kad ją prisiviliočiau grįžti namo, – juokiasi N. Marčėnaitė. – Pavyzdžiui, pagaminu šaltibarščių. Tuomet nufotografuoju geru kampu. Ir suveikia!“
Visas nuotaikingas pokalbis su Nomeda ir Ula – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
