LRT TELEVIZIJOS laidoje „Aš esu“ kaminkrėtys Tadas Lagunovičius pasakoja, kad dirbant šį darbą vien tik išmanyti kaminų tikrai nepakanka. Pasak Kėdainių krašte dirbančio vyro, kaminkrėtys turi būti ir geras psichoterapeutas. „Dažniausiai paslaugas užsisako vyresnio amžiaus žmonės, vieniši, todėl labai svarbu su jais pasikalbėti, juos išklausyti“, – sako kaminkrėtys T. Lagunovičius.
Kėdainių rajone vyras kaminus valo vienintelis, o ir atlygiu nesiskundžia. Iš plačios Tado šypsenos galima suprasti – nors ir tenka pasidengti purvu, tiek jis pats, tiek aplinkiniai šią profesiją vertina teigiamai.
Paklaustas, kokia tai profesija, ar tik kaminus valyti reikia, Tadas patikina, kad pats kaminų valymas – tik dalis darbo. Pasak jo, neretai tenka žmonėms teikti ir psichologines paslaugas – kaminkrėtys turi mokėti bendrauti.
„Dažniausiai kamino valymo paslaugas užsisako vyresnio amžiaus žmonės, vieniši, todėl labai svarbu su jais pasikalbėti, juos išklausyti, – pasakoja Kėdainių rajone besidarbuojantis vyras. – Neretai išsikviečia mane išvalyti kaminą, o aš matau, kad žmogus liūdnas. Tai savo buvimu ir bendravimu pastebiu, kad ir nuotaiką pakeliu vienišam žmogui. Jeigu atrandame kalbą, tai užsakovas būna patenkintas, kad ir kaminas išvalytas, ir pabendrauta su juo.“
Svarbiausia priežastis, dėl ko turi būti profilaktiškai valomas kaminas, yra prevencija nuo gaisro. Pasak Tado, netvarkingas ir suodžiais apsinešęs kaminas gali pats užsidegti ir taip pridaryti nemenkų, o kartais ir itin skaudžių pasekmių.
„Be gaisro pavojaus, apsinešusiame kamine dingsta trauka. O be traukos negali įkurti pečiaus. Neretai būna taip, kad iš anksto nepasirūpina, ateina žiemos vidurys, aukšta minusinė temperatūra, o pečiaus žmogus įkurti negali. Tuomet skambina ir jau reikia, kad tuoj pat atvažiuočiau“, – dažną situaciją dėsto T. Lagunovičius.
Tadas svarsto, kad kaminkrėčio profesijos atstovai iš dalies rūpinasi žmonių saugumu ir net gelbėja jų gyvybes. „Žmonės dažnai ir sako, kad aš gelbėju juos nuo galimų nelaimių, – sako kėdainiškis. – O aš pats dėl to labai gerai jaučiuosi, nes žmonės laimingi būna.“
Tadas sako per visą Lietuvą pažįstantis bent 15 kaminkrėčių. Pasak jo, yra susiformavusi kaminkrėčių bendruomenė. Įdomu tai, kad į kito kaminkrėčio aptarnaujamą teritoriją kitam lįsti nevalia.
„Tai yra tokia nerašyta taisyklė. Mes nesam kažkaip dėl to susitarę. Kėdainių krašte aš darbuojuosi, yra kauniškiai, kituose miestuose specialistai – taip susidėliojo, kad kiekvienas savo regiono klientus aptarnaujame“, – sako nuolat besišypsantis vyras.
Regis Tadas dirba kaip žmogus-orkestras: dirbus atlieka vienas, pats užsikelia kopėčias ant stogo, pats perkasi įrankius, pats valo kaminus, pats ir klientų ieško. Galų gale – pats mokosi šio amato subtilybių, sako norintis nuolat tobulėti.
Kaminkrėčio veiklą kėdainiškis pradėjo prieš šešerius metus. Vyras tikina, kad ši veikla jo gyvenime atsirado neplanuotai – pradėjus kurti šeimą reikėjo papildomų pajamų, o čia visai netikėtai mamai prisireikia kaminą išvalyti...
„Buvo minčių apie užsienį, tačiau nenorėjau palikti šeimos. Norėjau būti čia, Lietuvoje, kartu su savo šeima, – pasakoja Tadas. – Buvo tokia situacija, kad reikėjo mamos namuose kaminą išvalyti.
Pasiskambinėjom, pasiklausinėjom kainų. Mums pasirodė brangu. Už tą kainą aš nusipirkau pačią paprasčiausią valymo įrangą. Išvaliau ir – puikiai pasisekė! Tada kaimynui išvaliau. Taip užsidirbau pinigėlių. Tuomet supratau, kad iš šios veiklos galima užsidirbti. O aš dar ir aukščio nebijau. Tai kodėl gi ne?“
Kartais Tadas pasiraitojęs rankoves per dieną išvalo net dešimt kaminų. Tuomet, anot jo, tenka paplušėti nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Kėdainiškis be kaminkrėtystės dar dirba pamaininį darbą vienoje miesto gamyklų. Anot darbštaus vyro, jei ne papildomos pajamos iš kaminų valymo, apie atostogas užsienyje ir naują namą net kalbos nebūtų.
„Dirbu vienoje didelėje gamykloje Kėdainiuose. Per savaitę turiu keturias laisvas dienas. Taigi, abu darbus suderinti tikrai pavyksta. Iš kaminkrėčio profesijos galėčiau išgyventi, tačiau norisi gyventi geriau. Anksčiau apie kelionės net negalvojome, o kai pradėjau valyti kaminus, pradėjome ir po užsienį keliauti.
O keliauti mums labai patinka! Turėjome svajonę įsigyti namą. Tai dabar jį perkame, esame tame procese. Gamykla, kurioje dirbu, buvo sustojusi ir žmonės laikinai sėdėjo namuose be darbo. O man jokios depresijos nebuvo, nes turiu antrą darbą“, – optimistiškai pasakoja ir prieš šešis metus atrasta kaminkrėčio profesija džiaugiasi kėdainiškis Tadas Lagunovičius.
Visas pokalbis su kaminkrėčiu Tadu – laidos „Aš esu“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
