Rokiškio rajono Salų dvaras įkurtas didžiausioje Lietuvoje gyvenamoje ežero saloje, į kurią žvelgiant iš paukščio skrydžio matomi Lietuvos valstybės kontūrai. Klasicistinio stiliaus dvaro rūmus statė garsios italų giminės atstovai Morikoniai, į Lietuvą atvykę kartu su Bona Sforca.
Vėliau rūmai visoje Lietuvoje garsėjo kaip prabangiausių ir geriausių puotų, kurias organizavo Tyzenhauzai, vieta, į kurią pakliūti galėjo toli gražu ne bet kas. Tačiau ši vieta – tai ne vien aristokratiški pokyliai. Ją gaubia ir daugybė paslapčių bei legendų.
Meškos – Radvilų sarginiai šunys
Kada įkurtas Salų dvaras istorinių domenų nėra. Teigiama, kad 16 a. antroje pusėje Salos priklausė Radvilų giminei. Tuomet čia buvo mediniai dvaro rūmai su mūriniais pamatais ir dvejais rūsiais. Nėra žinoma, ar Radvilos rezidavo Salose, tačiau teigiama, kad jie čia atvykdavo medžioti. Nuo tų laikų minimas ir įspūdingas Salų dvaro parkas bei jame įkurtas žvėrynas, kuriame tarsi sarginiai šunys laisvai vaikščiojo meškos.
Užmūrytas gyvas
1661 m. Boguslavas Radvila Salų valdą pardavė Ferdinandui Morikoniui. Morikoniai – itališkos kilmės LDK didikai, į mūsų kraštus atkeliavę kartu su Bonos Sforcos dvaru. Lietuvoje ir Lenkijoje jie pasižymėjo kaip puikūs verslininkai, užsiėmė prabangių audinių gabenimu ir prekyba. Apie 17 a. vidurį Morikoniai perkėlė savo verslą į Lietuvą ir bėgant laikui sulietuvėjo.
Galutinai Salų dvaras Marikoniams atiteko 1806 m., kuomet Ignotas Morikonis nusipirko jį su visais 300 valstiečių. Manoma, kad tuo metu, pagal italų architekto Pietro de Rossi projektą ir buvo pastatyti nauji Salų dvaro rūmai. Legenda pasakoja, kad kai vyko dvaro statybos vienas baudžiauninkas labai neįtiko šeimininkui, gal mėgdavo išgerti ar labai tinginiavo, to dabar niekas nebepasakys. Supykęs grafas liepė tą baudžiauninką gyvą užmūryti kolonoje (antra iš kairės). Sakoma, kad jei tyliai naktį prisiglausite prie kolonos, galite išgirsti atgailaujančio baudžiauninko širdies plakimą.
Skūpiai dosnus šeimininkas
Pasakojama, kad Ignotas Morikonis buvo labai šykštus sau ir savo šeimai. Žmonai Elenai Bilevičiutei leisdavo tik kartą per metus nuvykti į Vilnių apsipirkti, o pats nešiodavo drabužius iki tol, kol jie visai susidėvėdavo. Tuo pačiu Ignotas buvo labai dosnus bažnyčiai ir valstiečiams. 1781 m. prie dvaro jis pastatė koplyčią. 1784 m. fundavo Šv. Pranciškaus Serafiškio bažnyčią Aleksandravėlėje. Salų dvare jo iniciatyva buvo įrengta mokykla valstiečių vaikams, muzikos mokykla, ligoninė ir vaistinė. Panaikinti visi valstiečių įsiskolinimai, draudžiamas valstiečių derlius, gyvuliai ir trobėsiai. Tuo metu tokia veikla buvo retenybė.
Dvaro vaiduoklis
Ignoto sūnus Liucijanas Morikonis buvo paskutinis Morikonių giminės atstovas, kuriam priklausė Salų dvaras. Nors buvo tikras Lietuvos patriotas, tačiau visiškai nepanašus į tėvą. Nors turėjo daug turtų, bet buvo visai nepraktiškas, nemokėjo valdyti žmonių savo žemėse ir viską prarado.
Iš tikro prie Salų dvaro bankroto prisidėjo Carinės Rusijos represijos prieš grafą Morikonį, dalyvavusį 1831 metų sukilime. Po sukilimo numalšinimo grafas buvo areštuotas, kalėjo Vilniaus, po to Kauno kalėjimuose. Paleistas į laisvę visiškai nebeturėjo pinigų ir pardavė Salas Rokiškio grafui Reinoldui Tyzenhauzui, o pats persikėlė į Varšuvą, kur dėstytojavo Varšuvos universitete. Taip ir baigė savo dienas neturte. Vėlesni dvaro šeimininkai teigė, kad po mirties Liucijanas Morikonis grįžo į Salas ir iki dabar kaip vaiduoklis klaidžioja po dvaro kambarius.
Ežero gelmėse nuskendusios būtybės
Kita legenda pasakoja apie Salų dvaro pakrantę skalaujančio ežero paslaptį. Seniai Salų kalno papėdėje ežero nebuvo. Lygumoje žaliavo didžiulės pievos, kuriose piemenėliai ganė galvijus.
Vieną kartą išpuolė eilė ganyti piemenei Šemurai ir dviem berniokams – jos padėjėjams. Vidurdienį piemenę apėmė miegas ir ji užsnūdo. Tuo metu piemenukai sumanė pajodinėti ant arklių. Beišdykaudami įsmuko liūnan. Žirgai bandė išbėgti, kapstėsi, kol visai nuilso ir nugrimzdo gylyn. Vaikams besigelbėjant, vieno dūda iškrito akivaran ir ten kas pradėjo dūduoti: „Tū-tū-tūūū! Ko jūs braunatės į mano namus?“
Staiga žemė atsivėrė ir iškilo išsipuošęs jaunuolis. Prisistatė esantis Ežeras ir liepė vaikams sugalvoti jam vardą. Šie bandė sprukti, tačiau Ežeras pagriebė ir pažadėjo paleisti tik jei jie jam už laisvę atiduosią visą bandą. Piemenėliai pažadėjo, bet paleisti bandė slapčia galvijus iš pievos išginti. Tai pamatęs Ežeras įtūžo ir ėmė purkšt požemines sroves. Garsas pažadino piemenę Šemurą. Ji puolė gelbėti vaikų ir galvijų, bet per miglą nieko nematė. Tik jau temstant užtiko dumblan įklimpusį jautį Dviragį ir pradėjo jį šaukti: „Dviragi, Dviragi!“ Ežerui patiko negirdėtas Dviragio vardas. „Tai tu vadink ir mane Dviragiu!“, – sušuko jis ir vienu atodūsiu išsiliejo vanduo tarp kalvų ir virto dideliu ežeru.
Piemenukai, vengdami bausmės už pražudytą kaimenę, įlindo į pelkyną ir pavirto upeliais. Jie ir dabar renka vandenį ir pila į ežerą. Bijo, kad jis neišdžiūtų ir žmonės nepamatytų jų nuskandintos bandos, o piemenaitė Šemura iš didelio sielvarto pavirto upe. Ji, priešingai, semia iš ežero vandenį ir neša kiton upėn – stengiasi surasti piemenukus ir išgelbėti gyvulius.
Salų dvaras šiandien – laisvalaikio rezidencija ir žalčio muziejus
Dabar Salų dvaras yra atviras lankytojams. Šimtmečius gyvavęs alsuoja ne tik grafų istorijomis, bet ir unikaliomis gamtos pasaulio paslaptimis. Jo parke savo augintinius – stručius ir alpakas įkurdino „Dapkų ūkis“. Ekskursijų metu dvaro lankytojai kviečiami užsukti į parke esančias žalčių buveines, stebėti žalčių vestuves. Apleistame Salų dvaro rūsyje galima aplankyti žalčio muziejų.
Salų dvaras kasmet tampa įvairių stovyklų ir menininkų plenerų namais. Taip pat kviečia pailsėti Dviragio paplūdimyje, paplaukioti plaustu ar pasisupti sūpynėse ant vandens bei papietauti dvaro restorane aptarnaujamiems robotuko. Dvare veikia amatų dirbtuvės, teikiamos apgyvendinimo paslaugos, pavėžinimai autentiška karieta, vyksta koncertai, diskotekos ir edukaciniai užsiėmimai tokie kaip „Tapymas šokoladu“, „Saldainių karvutė gaminimas“ ir kt. Dvarą surasite adresu Kaštonų g. 13, Salų km., Kamajų sen.
Salų dvaras yra trijų dvarų patyriminės kelionės „Paragauk paslapties“ dalis. Ši kelionė – tai vienas bilietas į tris įspūdingiausius Rokiškio krašto dvarus ir įvairių nuolaidų paketas nuo apgyvendinimo, maitinimo iki suvenyrų ir pramogų bei edukacijų visame Rokiškio rajone.
Straipsnį parengė Lina Matiukaitė pagal Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, istoriko Giedriaus Kujelio medžiagą ir lietuvių liaudies padavimą.
