„Ko aš pati nesitikėjau keisdama mitybą, tai kad pagerės mano emocinė būklė ir padaugės gyvenimo džiaugsmo, – sako dietistė, sveikatingumo edukatorė Elena Kundrotaitė. – Dabar labai skatinama lankytis pas psichoterapeutus. Tai yra nuostabu, bet dažnai užtenka tiesiog išsimiegoti, atsisakyti vieno ar kito produkto ir tai gali labai pagerinti emocinę būklę. Maistas daro tiesioginę įtaką ne tik fiziniam kūnui, bet ir emocinei sveikatai.“
Savo kailiu išbandžiusi įvairiausias dietas, šiandien E. Kundrotaitė įsitikinusi, kad norint palaikyti žarnyno sveikatą svarbiausia yra produktų įvairovė ir valgymo kultūra.
– Galima rasti daug prieštaringos informacijos apie sveiką mitybą, todėl šių dalykų neišmanančiam žmogui čia lengva paklysti. Kaip atsirinkti savo mikrobiotai tinkamą mitybos būdą?
– Dėl maisto netoleravimo tyrimų išpopuliarėjimo bei gausybės informacijos žmonės be reikalo pradeda bijoti kai kurių produktų. Vien atsisakę perdirbtų, daug cukraus ir kitų priedų turinčių gaminių mes jaustumėmės geriau. Čia svarbu prisiminti ir tai, kad maitiname ne tik save, bet ir žarnyne gyvenančių bakterijų ląsteles, jų yra net iki dešimt kartų daugiau nei žmogaus. Apie mikrobiotos poveikį žmogaus sveikatai esu parengusi du mokslinius darbus. Kaip atogrąžų miško ekosistemai svarbi rūšių įvairovė, taip ir žarnyno sveikatą lemia bakterijų įvairovė.
Sveikiausia yra įvairi mikrobiota, kuri gauna daug ląstelienos rūšių (prebiotikų), tada gerosios bakterijos (probiotikai) turi iš ko maitintis ir gaminti mums naudingas medžiagas (postbiotikus). Maisto netoleravimas dažniausiai atsiranda tada, kai yra žarnyno ekosistemos disbalansas. Taip nutikti gali dėl įvairių priežasčių: dėl to, kad dalis bakterijų buvo išnaikintos antibiotikų, o gal dėl tėvų prastos mitybos buvo paveldėta skurdi mikrobiota. Tokiu atveju siūlau mitybą papildyti skirtingais augalinės kilmės produktais, nes tik jie turi ląstelienos, kuri gali padėti suteikti daugiau įvairovės žarnynui.
Žarnynas užima apie 32 kvadratinius metrus mūsų viduje. Tai didžiausias žmogaus organizmo kontaktas su išoriniu pasauliu (ne oda), dėl to labai svarbu, ką į save dedame. Kokį maistą bakterijos gauna, tokius metabolitus mums išskiria. O nuo to priklauso ir mūsų hormoninė bei kognityvinė sveikata, genų ekspresija, imunitetas, metabolizmas.
Suprasti, kas tinka mano kūnui, yra labai sunku, jeigu valgau daug cukraus, perdirbtų ar riebaluose keptų produktų, nes tada kūnas yra apkrautas ir negeba tinkamai siųsti perspėjimo signalų. Prieš dešimt metų būčiau pasakiusi, kad man puikiausiai tinka sausainiai ir picos. Kadangi tai valgydavau kiekvieną savaitę, neturėjau net progos pajausti skirtumo, kaip jaučiuosi, kai valgau kitaip.
Žmogui, negalinčiam pasitarti su sveikatos konsultantu, patarčiau ugdyti sąmoningą savo kūno pajautimą. Labai geras metodas – stebėti save ir rašyti mitybos dienoraštį. Laikui bėgant pastebėsite, kokio maisto pavartoję pasijuntate blogai. Pažinus, kokį efektą maistas turi kūnui, natūraliai nebesinori valgyti to, kas verčia blogai jaustis, net jei tai staiga pakelia dopaminą. Jeigu žiūrėtume į pasaulio vietas, kuriose žmonės serga mažiausiai ir ilgiausiai gyvena, tai didžiąją dalį jų mitybos sudaro augalai: ankštinės, kopūstinės ir kitos daržovės, fermentuoti produktai, vaisiai, kruopos, riešutai ir sėklos. Matyti aiški koreliacija tarp tokio maitinimosi ir mažesnio mirštamumo bei geresnės gyvenimo kokybės.
– Pati esi išbandžiusi įvairiausius mitybos būdus: vegetarizmą, žaliavalgystę, įvairias pasninkavimo formas, detoksikaciją, ketogeninę mitybą, FODMAP, ajurvedinę mitybą. Dabar, būdama kvalifikuota dietistė, laikaisi požiūrio, jog nėra vieno visiems tinkamo mitybos būdo. Kas padėjo susiformuoti tokiam požiūriui – patirtis ar sveikatos studijos Koventrio universitete?
– Abu dalykai formavo mano požiūrį. Nuo pat vaikystės valgiau sumuštinius, picas ir kiaušinius. Kadangi mama laiko gaminti neturėjo, gamindavausi pati tai, ką mokėjau. Jau keturiolikos man prasidėjo rimtos sveikatos problemos: egzema, atsparumas insulinui, gastritas, nemiga, skaudėjo sąnarius, negalėjau susikaupti, jaučiau nuolatinį nuovargį, o gerklę man taip buvo išgraužusi rūgštis, kad daktarai sakė, jog nekalbėsiu pusę metų. Nors jaučiausi siaubingai, anot gydytojų, man viskas buvo gerai – išrašę vaistų jie paleisdavo mane namo.
Būdama šešiolikos pati knygose pradėjau ieškoti atsakymų, kaip galiu sau padėti. Atsisakiau glitimo, mėsos, cukraus, atradau augalinę mitybą. Ir tuomet pastebėjau, kad viskas ėmė keistis. Grįžo ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Buvau labai laiminga.
Tačiau mano klaida buvo ta, kad aš ir toliau eksperimentavau be specialisto priežiūros. Sekiau sveikos mitybos tinklaraštininkus, pusantrų metų griežtai praktikavau žaliavalgystę, badavau. Tinklaraščiuose rašė, kad jei pradeda slinkti plaukai ar pavalgius išsipučia pilvas, tai yra normalu ir laikina. Aš labai tikėjau, kad tokiu būdu organizmas valosi ir tuoj viskas susitvarkys. Deja, nesusitvarkė. Galiausiai tai pribaigė mano sveikatą taip, kad aš nebegalėjau valgyti beveik nieko. Nors visi sakė, kad geriausias maistas yra vaisiai ir daržovės, mano organizmas jų nebepriėmė. Turėjau pereiti ilgą virškinimo atkūrimo procesą, kad vėl galėčiau valgyti visus augalinius produktus.
Domėdamasi mitybos tema mačiau daug kontroversijų: vieni pasisakė už ketogeninę mitybą, kiti už žaliavalgystę, treti už tai, kad valgyti reikia kas antrą dieną ir t. t. Supratau, kad noriu išsiaiškinti, kaip čia yra iš tikrųjų, ir rasti sau tinkamą išeitį. Dėl to įstojau į Koventrio universitetą studijuoti mitybos ir sveikatos specialybės.
Mokslo pasaulis mane įtraukė – universitete kiekvieną dieną buvau paskendusi moksliniuose straipsniuose, pati rašydavau analizes ir su dėstytojais atlikdavau tyrimus. Tada ir pamačiau, kiek skirtingų rezultatų gaunama atlikus tyrimus. Pavyzdžiui, metant svorį, vieniems žmonėms labiau tinka vienokia dieta, kitiems – kitokia. Būna, kad tyrimų rezultatai rodo, jog laikantis kelių skirtingų dietų svorio numesta vienodai, bet skiriasi kiti rodikliai: sveikatos būklė, raumenų masė ir pan.
Kitas dalykas, daug mokslinių studijų buvo parengta tiriant vyrus, o ne moteris. Vyrų dieta gali moterims labai sugadinti hormoninę sistemą, pakenkti emocinei sveikatai. Supratusi, kad viena dieta negali tikti visiems, savo klientams šiandien mitybos planą sudarau individualiai.
– Kaip bandant naują mitybos būdą atskirti, ar nemalonūs kūno pojūčiai yra detoksikacijos požymis, ar signalas, pranešantis, kad maisto produktai mums netinka?
– Valgant netinkamą maistą pirmiausia jaučiamas apdujimas, sunkumas, išsiblaškymas, nervingumas. Daug ką pasakyti apie mitybą galime vien iš energijos kiekio – sveikai valgydami esame jos pilni. Jei po pietų energija dingsta, sunku miegoti, atsibundame nepailsėję, kamuoja odos bėrimai, egzema, vidurių užkietėjimas, chroniškas skausmas, dažnai sergame – laikas keisti mitybą. Gera žinia ta, kad dažnai nereikia kardinalių mitybos pokyčių tam, kad akivaizdžiai pagerėtų savijauta.
Jei kokių nors simptomų kūne atsiranda cukrų bei perdirbtus produktus pakeitus subalansuotais valgiais, greičiausiai tai yra detoksikacija ir reikia duoti laiko kūnui apsiprasti. Tačiau jei niekada nevartoję ankštinių produktų staiga pradėjome valgyti avinžirnius, šiek tiek užtruks, kol kūnas prisitaikys. Tokiu atveju nemalonūs simptomai nereiškia, kad maistas netinka. Į racioną įtraukus naują produktą reikia duoti sau kelias savaites ir po truputį didinti suvartojamą kiekį. Vis dėlto jei pakeitę mitybą jaučiam, kad pilve siaučia uraganai, jaučiame kitų simptomų, geriau pasikalbėti su patirties turinčiu specialistu.
– Kokios su mityba susijusios sveikatos problemos šiandien paplitusios labiausiai?
– Mūsų dabartinis maistas yra nepalyginamas su anksčiau pačių užsiaugintu maistu. Daug kam trūksta pagrindinių mineralų, vitaminų, nors kalorijų užtenka. Dauguma žmonių patiria didžiulį omega-3 rūgščių trūkumą. Kaip didžiausią bėdą matau priklausomybę nuo cukraus. Energijai pakelti žmonėms nuolat reikia kavos, saldainių. Šie žmonės laiko save sveikais, jie neturi akivaizdžių problemų, bet jaučia nuolatinį cukraus poreikį. Labai svarbu stengtis subalansuoti cukraus lygį visuose patiekaluose.
Problema ir tai, kad ligos jaunėja. Vienas tyrimas atskleidė, kad dešimtmečiai vaikai turi tokių kraujagyslių būklių, kokias anksčiau turėjo tik trisdešimties ar keturiasdešimties metų žmonės. Šis tyrimas buvo darytas Amerikoje, kur valgoma tikrai labai daug sočiųjų riebalų. Lietuvoje situacija geresnė, tačiau lietuviai vis dar dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Labai svarbu pradėti rūpintis savo kraujagyslių sveikata dar jaunystėje, nes sulaukus senatvės dažnai jau būna per vėlu.
Dirbdama su moterimis dažnai pastebiu, kad dėl netinkamos mitybos jos patiria stiprius priešmenstruacinio sindromo simptomus, emocinį nestabilumą. Jos dėl to kaltina ciklą, bet iš tikro priežastis – mityba ir gyvenimo būdas. Man irgi anksčiau priešmenstruaciniu laiku būdavo labai sunku – verkdavau be priežasties, mėnesinės būdavo gausios ir skausmingos. Pakeitusi mitybą to nebejaučiu, bet matau, kaip mano draugės tomis dienomis vargsta.
Jei moterys labai daug dirba ir valgo tik vakare arba visai pamiršta pavalgyti, toks gyvenimo būdas kelia stresą. Nusisukusios nuo savo kūno moterys nejaučia jo signalų, dėl išsekimo, emocinio nuovargio pradeda valgyti saldumynus, o tai labai paveikia menstruacijas. Kraujavimo metu kūnui reikia daugiau kalorijų nei per ovuliaciją, todėl svarbu užtikrinti valgymo reguliarumą, kad kūnas jaustųsi saugus, jog gaus maisto.
Moterims reikia prioritetu laikyti savo sveikatą, atsipalaidavimą, nedirbti per daug, pavalgyti maisto, kuris pripildys ilgalaikės energijos, nepiktnaudžiauti cukrumi. Neturėdami laiko žmonės dažnai nepavalgo visai arba suvalgo ką nors ne itin visavertiško. Todėl pirmoji taisyklė norint pradėti sveikiau maitintis – pasigaminti tinkamų paruoštukų ir pasidėti juos į šaldiklį. Tuomet grįžę po darbo vos per kelias minutes galime turėti visavertišką, skanų patiekalą. Norėdama padėti žmonėms išmokti ruošti sveiką maistą lengvai, greitai ir skaniai, sukūriau kursą apie mitybos planavimą.
– Susidaro įspūdis, kad daugėja žmonių, kurie alergiški vienam ar kitam produktui. Kodėl taip yra?
– Virškinimo sutrikimai labai dažnai būna susiję su psichosomatika. Tarp žarnyno ir smegenų yra jungtis – gerai virškinti galime tada, kai mūsų nervinė sistema yra atsipalaidavusi. Jei nuolat jaučiame įtampą, lekiam, valgom važiuodami automobiliu, natūralu, kad mūsų kūnas pradės nebepriimti maisto ar nejaus alkio signalų. Dažniausiai alergijos yra mūsų gyvenimo būdo ir bakterijų disproporcijos žarnyne pasekmė.
Kai išmokstame valgyti ramioje atmosferoje, subalansuoti savo patiekalus, ir tos alergijos išnyksta. Jei valgydami sveikai vis tiek pastebite kokių nors požymių, kad kūnas neveikia tinkamai, ar tai būtų hormoniniai disbalansai, ar autoimuninės ligos, rekomenduočiau pasidaryti pagrindinių alergenų testą (kiaušiniai, pienas, glitimas, soja, riešutai) ir kreiptis į mitybos specialistą. Viena klientė su baisia odos ir energijos būkle vien atsisakiusi kiaušinių ir pieno po mėnesio buvo kaip kitas žmogus. Tokie pokyčiai mane labiausiai įkvepia ir toliau dalintis žiniomis ir dirbti šį darbą.
– Mes visi žinome, kad valgyti sveikai reikia, bet dažnai nekeičiame įpročių, kol neprispaudžia liga. Tu sveiką mitybą pavertei savo profesija. Kas yra tavo ilgalaikės motyvacijos variklis?
– Ko aš nesitikėjau pati keisdama mitybą, tai kad pagerės mano emocinė būklė ir padaugės gyvenimo džiaugsmo. Maistas gali daryti tiesioginę įtaką ne tik fiziniam kūnui, bet ir emocinei sveikatai. Dabar labai skatinama eiti pas psichoterapeutus. Tai yra nuostabu, bet dažnai mums tiesiog reikia išsimiegoti, atsisakyti vieno ar kito produkto ir tai gali išspręsti mūsų emocines problemas. Žmonės dabar daug ilgiau gyvena, tačiau gyvenimo kokybė nėra geresnė. Sveikus įpročius sukurti verta tam, kad mes galėtume maistą naudoti kaip variklį, kad darytume tai, kas mums patinka, kad turėtume energijos rūpintis artimaisiais ir mėgautis gyvenimu. Jei aš gerai jausiuosi, tą spinduliuosiu ir savo aplinkiniams.
Kai galvoju apie save septyniasdešimties, noriu ir toliau važinėti dviračiu, nardyti, judėti ir šokti. Vadinasi, į savo sveikatą turiu investuoti dabar. Mane tai motyvuoja kiekvieną dieną. Dažniausiai prasta mityba yra rezultatas to, kad mes jaučiamės neverti save mylėti. Mane tai labai liūdina. Kartais suvalgyti picos ar sausainį – nieko tokio, bet kai gerbiu savo kūną, myliu save, natūraliai pradedu rinktis maistą, nuo kurio jaučiuosi gerai. Jei mūsų visuomenė būtų sudaryta iš žmonių, kurie rūpinasi savimi, – būtų visai kita gyvenimo kokybė.
